Šeštadienį pusfinalio kovoje „Žalgiris“ 87:77 nukovė „Šiaulius“ ir užsitikrino didžiojo finalo vietą. Finale „Žalgiris“ 86:70 ant menčių patiesė Nenado Čanako auklėtinius ir apgynė ne tik čempionų titulą, bet ir namų arenos sienas.
L.Birutis finalinėje kovoje per 17 su puse minutės įmetė 12 taškų, atkovojo 5 kamuolius, išmetė vieną rezultatyvų perdavimą ir surinko 13 naudingumo balų.
Po rungtynių „Žalgirio“ aukštaūgis džiaugėsi iškovota pergale ir išskyrė rungtynių įtampą ir geresnį pasirodymą, nei pusfinalyje su „Šiauliais“.
„Emocingos rungtynės. Pirmoje pusėje susikrovėme pranašumą, bet davėme „Lietkabeliui“ per daug baudų metimų.
Galėjome užbaigti rungtynes ankščiau ir vis tiek dar likus 5 minutėms įtampos dar šiek tiek buvo. Žaidėme solidžiai, ko nebuvo pusfinalyje.“
– Ar nujautėte, kad artėja MVP apdovanojimas?
– Tikrai ne. Čia galėjo būti bet kuris iš mūsų. Žaidėme solidžiai, pusfinalis geras vieniems, finalas kitiems. Žaidėme kaip komanda ir tikrai nėra kažko išskirtinio čia.
– Ką reiškia šis MVP apdovanojimas?
– Smagu, bet smagiausia, kad esame čempionai. Daugiau nieko nereikia.
– Nuo duobės sezono pradžioje iki MVP titulo taurėje. Kiek svarbus tas kelias iki šios formos?
– Sunku pasakyti, visą laiką nesustoju, tikiu savimi, stengiuosi daryti viską ką galiu, mokausi iš savo klaidų.
– Kuris MVP saldesnis: su „Šiauliais“ 2018-tais, kai tapote LKL sezono MVP ar šių metų KMT MVP su „Žalgiriu“?
– Sunku palyginti. Sezono MVP visai skiriasi nei taurės. Dar ir kita komanda, sunku sulyginti.
– Gal galite pagarsinti pokalbio su Arvydu Saboniu detales?
– Juokeliai kaip visados. Smagu girdėti bajerius ir jo.
– Kaip pavyko pažaboti Dž.Gagičių?
– Kažkiek sumetė, bet paruošėme jam planą, neleisti taip lengvai priimti kamuolio, stengėmės išstumti jį iš baudos aikštelės. Manau tai mums visai pavyko.
– Antroje mačo pusėje puikiai susitvarkėte su Deividu Sirvydžiu. Kas pasikeitė?
– Susidėjome akcentus kitaip. Pirmoje pusėje D.Sirvydis mus baudė tiek iš toli, tiek iš arti. Gynėjai buvo fiziški ir jie stūmė jį iš patogių pozicijų.
– Jei „Rytas“ būtų finale ar pergalė būtų saldesnė?
– Skirtumo visiškai nėra.
– Kaip jums nauja fanų skanduotė?
– Labai smagi. Kuo daugiau žmonių į jas įsijungs, tuo bus smagiau.
– Kaip švęsite pergalę?
– Jau pradėjome rūbinėje.
– Kodėl į orą nemėtėte Andrea Trinchieri?
– Nežinau, dar tikrai bus kada pamėtyti.
– Ar esate pasiruošęs rytojaus rinktinės stovyklos pradžiai?
– Ne, tikrai ne. Nevyksiu į rinktinę, turiu bėdų su pėda, kalbėjome, reikia išsigydyti.
