Kęstučio Kemzūros auklėtiniai 79:94 turėjo pripažinti Badalonos „Joventut“ (7/5) krepšininkų pranašumą.
„Panaši istorija kaip ir praėjusiose rungtynėse. Pradėjome neblogai, bet tada pasipylė klaidos. Mes susikūrėme geras progas, bet nepataikėme metimų. Tuo metu priešininkai neįtikėtinai atakavo iš toli“, – po pralaimėjimo atsiduso strategas.
Apskirtai tai buvo jau penktoji „Wolves“ komandos nesėkmė iš eilės. Vilniečiai pralaimėjo net šešerias iš paskutiniųjų septynerių žaistų rungtynių.
O mačo pradžia nieko blogo nežadėjo – aikštės šeimininkai nuo pirmųjų minučių įgijo pranašumą, įvėlė varžovus į klampų krepšinį, o antrajame kėlinyje turėjo net devynių taškų persvarą.
Vis dėlto viena kregždė – dar ne pavasaris.
Antroje rungtynių dalyje vaizdas ėmė keistis – katalonai persvėrė rezultatą, o ketvirtojo kėlinio pradžioje svečiai jau džiaugėsi dviženkliu pranašumu.
Nors iki Kalėdų liko vos kelios dienos, bet ASG tvirtovės tribūnose buvo toli gražu iki kalėdines atmosferos – ji labiau priminė Visų Šventųjų dieną: didžiausioje sostinės arenoje vyravo rimtis, nes jau penktą kartą iš eilės į duobę buvo „įleistas“ „Wolves“ komandos karstas.
Pagrindiniais vilniečių duobkasiais trečiadienį tapo Andresas Felizas (18 taškų, 5 atkovoti kamuoliai, 30 naudingumo balų) bei Ante Tomičius (15 taškų, 4 atkovoti kamuoliai, 17 naudingumo balų).
„Kaip ir eilę rungtynių pradėjome neblogai, bet tada atsiranda tos „durnos“ atkarpos, prarandame koncentraciją, pamirštame derinį ir pabėga komandos nuo mūsų. Taip nutinka taip pat tiek LKL, tiek ir Europos taurėje, nežinau, kodėl taip atsitinka.
Reikia treniruotis, negalvoti apie tuos pralaimėjimus, sezonas ilgas. Pradžioje viskas buvo neblogai, dabar turime sunkesnį periodą, nemanau, kad reiktų sureikšminti tuos penkis pralaimėjimus, reikia tiesiog laimėti ir nutraukti tai“, – pridūrė su 19 naudingumo balų rungtynes palikęs Regimantas Miniotas.
Primename, kad pirmoji „Wolves“ ir „Joventut“ komandų akistata Katalonijos sostinėje baigėsi aikštės šeimininkų pergale po pratęsimo 107:98.
Reabilituotis vilniečiai bandys dar šį savaitgalį Vilniuje vyksiančiose Lietuvos krepšinio lygos rungtynėse prieš Panevėžio „Lietkabelį“, o kitą savaitę „Wolves“ Europos taurėje stos į mūšį prieš Stambulo „Bešiktaš“.
– Penktas pralaimėjimas iš eilės. Kiek atsakomybės kaip treneris galite prisiimti už šią atkarpą? – lrytas.lt paklausė K.Kemzūros.
– Viską. Bet mes nesame viena komanda, kuri pralaimėjo penkis kartus iš eilės. Buvo ir daugiau tokių komandų. Pirštais nerodysime, nes pirmiausia žiūrime į save. Treneriui visada yra atsakomybę, kažką ne taip padariau, kažką ne taip išleidau, bet kartais mums tiesiog žmogiškai trūksta. Kitos komandos turi daugiau kokybės, daugiau talento.
Kartais mes net susikuriame geresnius metimus, bet mes neįmetame, o kitos komandos „į veidą“ įmeta tritaškį, tada ir baigiasi visa taktika ir visi deriniai.
– A.Felizas surinko 30 naudingumo balų. Kas labiausiai nepavyko stabdant šį žaidėją?
– Tritaškiai. Tai nėra jo stipriausia vieta, bet šį vakarą jis buvo labai karštas.
– Šį vakarą spindėjo Džordže Gagičius. Galbūt tai vienas iš smagesnių dalykų šio pralaimėjimo kontekste?
– Taip, parodė gyvybę, mes jį suradome. Tai suteikia optimizmo, bet tai nėra individualus sportas. Tai komandinis sportas.
– Minėjote apie pasikartojančias klaidas, kuriose situacijose komanda labiausiai klysta?
– Kartais yra sunku pasakyti. Mes apsiginame, atkovojame kamuolį, bet jį prarandame ir tada tritaškis. Kažkur vėl neužbėgame su užtvara, perima kamuolį – dėjimas. Sunku yra apie tai kalbėti. Manau, kad ir vyrai išgyvena.
– Galbūt ta pralaimėjimų serija ima ir psichologiškai spausti, kad pasipila tokios klaidos?
– Nėra lengva. Žinoma, kad „duoda per smegenis“. To pasitikėjimą neprideda.
– Kaip jūs, kaip treneris, tvarkotės su šia įtampa?
– Šiandien nuotaika yra labai bloga, o rytoj reikės iš naujo sėsti, žiūrėti ir ruoštis „Lietkabeliui“.
– Kiek realu kabintis į atkrintamąsias varžybas, kai namuose žaisite vos du kartus?
– Nežinau, kiek realu, nes mums dabar svarbiausia yra kiti dalykai, mes turime persilaužti, turime ateiti į kiekvienas rungtynes ir stengtis jas laimėti. Šią akimirką esame tokioje situacijoje. Jei ir nepateksime toliau, tai nežinau, kokie bus veiksmai, bet turime bent išsinešti kažką patobulėję.
Yra sunku, bet turime užsigrūdinti. Sunku kalbėti.
– Kaip išlaikyti tą tikėjimą?
– Turime vieną dieną pabūti nuliūdę, o kitą dieną eiti iš naujo. Nėra kažkokio vieno recepto.
– Kokia R.Sulaimono traumos situacija. Jau pralėkė keturios savaitės...
– Dar jis nėra pasiruošęs, kad mums galėtų padėti.
– J.Tayloras vis dar serga?
– Taip.
