Kai „Žalgirio“ vadovybė per naktį pakeitė nuomonę dėl K.Maksvyčio, kurio laikas klube buvo jau tarsi ir pasibaigęs, o į jo vietą jau atvykti ruošėsi italas Andrea Trinchieri, R.Kurtinaitis į įvykius žiūrėjo ramiai, tačiau netrukus nustebo.
Krepšininkai mūru stojo už K.Maksvytį ir aiškiai išsakė poziciją vadovams. Netrukus „Žalgiris“ paskelbė, kad K.Maksvytis lieka.
Klubo direktorius Paulius Jankūnas surengė ir specialią spaudos konferenciją, per kurią pažėrė ir viena kitai prieštaraujančių minčių, nustebinusių krepšinio bendruomenę.
„To pas mus dar nėra buvę“, – apie visą „Žalgirio“ melodramą kalbėjo R.Kurtinaitis, kurį kovo 28 dieną atleido „Wolves“ klubas, pakeitęs jį į Kęstutį Kemzūrą.
Bet tą jausmą, kai atsiduri ant atleidimo ribos, bet dar vadovauji komandai R.Kurtinaitis pažįsta tobulai.
„Treniruodamas Vilniaus „Lietuvos rytą“ aš per atkrintamąsias sužinojau, kad su manimi sutarties nepratęs. Tai taip pats klubas kenkė mums patiems, – šypsojosi R.Kurtinaitis, prisiminęs skandalu tapusią istoriją. – Tikrai nebuvo malonu, bet esi treneris, profesionalus darbuotojas – turi dirbti savo darbą. Nėra malonu, kai žinai, kad už nugaros visi laukia tavo sėkmės, jog galėtų sakyti: reikėjo tą sprendimą daryti prieš mėnesį ar du.“
Tai buvo 2018 metai, kai R.Kurtinaitis jau žinojo, kad jį pakeis Dainius Adomaitis.
R.Kurtinaitis nebuvo linkęs svarstyti, ką darytų K.Maksvyčio vietoje, tačiau žodžio kišenėje niekada neieškantis strategas netrukus pasuko dar gilesnės istorijos kelius – į 2001-uosius, kai jau ketvirtus metus vadovavo tuometiniam Kūno kultūros ir sporto departamentui (KKSD). Čia jo karjerą pakeitė pokalbis su premjeru tapusiu Algirdu Mykolu Brazausku.
„Esu gyvenime daug kartų pasielgęs, kai apsisukdavau ir išeidavau. Dažnai treneriai taip daro. Jonas Kazlauskas kažkada taip išėjo iš Vilniaus „Lietuvos ryto“. Kai kažkas nutrūksta, taip būti nėra prasmės, – pasakojo R.Kurtinaitis. – Jis buvo iš Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP), o aš prijaučiau konservatoriams.
Mes su juo susitikome, pakalbėjome. A.Brazauskas tada pasakė paprastai: „Kai dirbau prezidentu, mes gerai susidirbome, bet dabar tu už LDDP nebalsuosi.“ O tad vadovo pozicija – kaip ir partinė.
Aš pasakiau, kad nebalsuosiu, o jis pasakė, kad pasieškočiau darbo. Bet aš buvau B kategorijos valdininkas, kurio A.Brazauskas paprasčiausiai negali atleisti iš darbo.
Tik aš pasirinkau tokį kelią, kad kam man sėdėti, kentėti, jeigu aš galiu susirasti kažką naujo.“
Tik R.Kurtinaitis šių garsių istorijų rezultatą žino. K.Maksvytis – ne.
Pats treneris apie situaciją kalbėti nėra linkęs, bet visi gerai supranta matematiką – traumų išretintas „Žalgiris“ privalo rinkti pergales Eurolygoje, kur pralaimėjo tris paskutinius mačus ir su 5 pergalėmis per 14 rungtynių yra 16-oje vietoje tarp 18 komandų. LKL čempionate „Žalgiris“ pirmąją vietą yra užleidęs Vilniaus „Rytui“ ir tikrai nespindi.
„Nebūtų didelės staigmenos, jei mane būtų atleidę“, – apie komandos žaidimą yra pasakęs K.Maksvytis, kuriam pagyrimų prieš trečiadienio Eurolygos rungtynes Turkijoje skyrė ir Stambulo „Fenerbahce“ treneriu tapęs Šarūnas Jasikevičius.
R.Kurtinaitis sutinka – dabar K.Maksvyčio situacija – neeilinė, bet į panašią situaciją patekti rizikuoja kiekvienas krepšinio specialistas.
„Tai toks mūsų trenerių darbas – ne visada jis rožėmis klotas ir sėkmingas. Trenerio gyvenimo dalis – ir atleidimai. Vienas iš garsių trenerių yra pasakęs: „Jeigu dar nesi atleistas iš klubo, nesi treneriu.“ Tad į situaciją žiūriu normaliai. Klubas privatus, tai kaip jie pasielgė, čia jau jų reikalas. Kaip treneris pasielgė – jo reikalas. Manau, kad jis jaučia situaciją“, – kalbėjo R.Kurtinaitis.
Tačiau „Žalgirio“ ir K.Maksvyčio ateities paveikslo tamsiomis spalvomis R.Kurtinaitis nepiešia.
„Duok Dieve, kad pasveiktų visi žaidėjai ir laimėtų. Aš esu „Žalgirio“ sirgalius ir man svarbu, kad komanda ne tik dalyvautų, ne tik turėtų gerą atmosferą, bet ir laimėtų. Pradžia buvo daug žadanti, tad jeigu pasveiks žaidėjai, sugrįšime į tą stadiją“, – pridūrė R.Kurtinaitis.
– Priežastis, kodėl buvo nuspręsta atleisti K.Maksvytį – prasti komandos rezultatai, tačiau kalbant apie juos, negalima nematyti situacijos – ekipą kamuoja traumos. Ar pirminis sprendimas atsisakyti trenerio – pamatuotas, o gal dabar visi skuba visas bėdas nurašyti ant stratego?
– Dirbau dar tuo metu, kai liūtai kalbėjo žmogaus balsu. Kai žaisdavau užsienyje, trenerio niekas nekabindavo – visada būdavo kalti užsieniečiai, krepšininkai. Dabar viskas apsivertė – jeigu nelaimė, tai kaltas treneris.
Aš esu pakeitęs daug trenerių, mane yra pakeitę.
Visada situacija prastėja, kai turi daug traumuotų krepšininkų, bet klubas paprastai žiūri į tai, kas yra prioritetas – ar pergalės siekimas, ar geros atmosferos išlaikymas.
Jeigu esi profesionalas, turi lipti kitiems per galvas ir įrodyti, kad esi stipresnis.
Klubas paprastai prioritetu renkasi pergalę – tada ir daro, kaip išeina: ar keičia trenerį, ar žaidėjus.
„Žalgiris“ prioritetu pasirinko gerą atmosferą.
Man sunku spręsti, kas yra geriau.
– Kaip jūsų akimis atrodo „Žalgirio“ žaidimas? Ar matote komplektacijos klaidų – pavyzdžiui sprendimas prieš pat sezono startą išleisti Igną Brazdeikį, nors jis turėjo būti vienu kertinių žaidėjų?
– Po pirmų trijų ar keturių rungtynių maniau, kad „Žalgiris“ pagal savo stilių yra geriausiai tuo metu pasiruošusi komanda. Jie žaidė taip gerai, kaip ir praėjusį sezoną.
Bet tada pasipylė traumos, kurių niekada neišvengsi – tai nepriklauso nei nuo trenerių, žaidėjų ar vadovų.
K.Maksvytis turi keturis traumuotus žaidėjus. I.Brazdeikio situacija – kitas klausimas. Ne vieną kartą esu sakęs, kad jo nereikia išleisti, nors jis turėjo sutartį.
Klubas sakė, kad I.Brazdeikis norėjo išvažiuoti, bet daug žaidėjų nori išvažiuoti, tačiau tam ir yra kontraktas, kuris įpareigoja „atidirbti.“
Bet „Žalgiris“ pasielgė taip, kaip pasielgė.
Traumos yra profesionalaus sporto dalis ir čia svarbu, kaip klubas vertina tuos dalykus. Kai dirbau Maskvos srities „Chimki“ ir buvo koronaviruso pandemijos metas, dėl ligų Eurolygoje žaisdavome septyniese. Tada pralaimėjome daug rungtynių, bet klubas manęs neatleido.
„Chimki“ suprato, kad reikia išlaukti. Tiesa, galiausiai neišlaukė, bet ir pakeitus mane nieko neišėjo, nes buvo labai nevykęs sezonas.
Bet laikas parodys.
Tas atvejis, kai komanda nusprendžia dėl trenerio, o ne vadovai... Kai komandos nuomonė yra svarbiau nei tų, kurie duoda pinigus ir siekia pergalės bet kokiu atveju, laikas parodys.
– Dabar kalbama apie K.Maksvyčio karjeros kryptį. Tačiau šiuo metu klubo ieškote ir jūs. Kaip sekasi ieškoti darbo?
– Kol kas Lietuvoje prioritetų neturiu. Turiu neblogų pasiūlymų ne iš aukščiausių lygų, bet gan pelningi.
Mano apsisprendimas – ko sieksiu.
Kaip ginče su moterimi: kas yra prioritetas – ar teisybė, ar ramybė? Tai reikia pasirinkti.
Dabar spręsiu, ko noriu – pralobti ar siekti sportinio rezultato.
