Komandos vyr. trenerio Mindaugo Brazio teigimu, tam įtakos turi žaidėjų sveikatos problemos, verčiančios ekipą darbuotis avariniu režimu. Strategui pritaria ir LKL.lt kalbintas „Neptūno“ atstovas Deividas Gailius.
„Treniruotis yra sunkiau, kai nėra dešimties žmonių, bet stengiamės. Nemanau, kad esame vieninteliai su tokiomis problemomis, visos komandos kažkokių problemų turi, jas sprendžia ir nesiskundžia“, – teigė veteranas.
Didžiule pagalba „Neptūnui“ turėtų tapti naujausias pirkinys – iki sezono pabaigos čia rungtyniausiantis Ąžuolas Tubelis. Po trejų metų, praleistų už Atlanto, lietuvis sugrįžta į tėvynę, tačiau šį savaitgalį savo naująją komandą palaikys dar tik kaip žiūrovas.
Šeštadienį Mindaugo Brazio auklėtinių laukia nelengva išvyka į sostinę. „Neptūnas“ ten mėgins padaryti tai, ko nepavyksta padaryti jau daugiau nei penkerius metus – svečiuose įveikti „Rytą“.
Paskutinį kartą klaipėdiečiai triumfuodami Vilnių paliko prieš daugiau nei penkerius metus, 2018-ųjų kovą. Tuomet „Neptūno“ vairininkas buvo Kazys Maksvytis, o tuometiniam „Lietuvos rytui“ vadovavo Rimas Kurtinaitis.
„Tikrai nėra lengva ten žaisti, – mačo išvakarėse kalbėjo D. Gailius. – Tiek fanai, tiek „Rytas“, kuri Lietuvoje yra viena iš topinių komandų, to neleidžia daryti. Man asmeniškai dar smagiau žaisti tokioje atmosferoje. Susikaupi, susikoncentruoji ir tiek. Nebus lengva, bet bandysime.“
Tiesioginę susitikimo transliaciją stebėkite nuo 17.00 val. per BTV televiziją ir Go3.
Rungtynių ilgosios pertraukos metu laukia ir ypatinga ceremonija. Į „Jeep“ arenos palubes bus iškelti 7-uoju numeriu pažymėti Arvydo Macijausko marškinėliai. Legendinis snaiperis sostinės klube rungtyniavo 1999–2003 m., o prieš tai kelis sezonus praleido ir gimtosios Klaipėdos komandoje.
„Prisimenu tą senąją salę, kai jis kažkurį laikotarpį ten žaidė, – savo paauglystės laikus prisiminė D. Gailius. – Ėjau žiūrėti, kaip jis mėtydavo. Po to sekė „Ryto“ laikai, kuriuos stebėjau per televizorių. Buvo ir yra išlikęs mano vienu mėgstamiausių krepšininkų. Dėl to nėra abejonių.“
Šiuo metu 35-erių D. Gailius lygoje yra antras vyriausias krepšininkas. Vyresnis už jį – tik Mažeikių „M Basket-Delamode“ klubo veteranas Artūras Jomantas, kuriam šiuo metu 38-eri.
Nepaisant to, ant D. Gailiaus pečių nugula nemaža atsakomybė. Ant parketo puolėjas praleidžia po 29 minutes ir pagal šį rodiklį patenka į pirmąjį „Betsafe-LKL“ dešimtuką. Per savo karjerą ilgiau jis rungtyniaudavo tik vieną sezoną – 2012–2013 m.
Klaipėdietis fiksuoja sau įprastus skaičius – pelno po 13,2 taško, atkovoja 4,3 kamuolio, atlieka 2,3 rezultatyvaus perdavimo ir renka 14,7 naudingumo balo. Tritaškius jis realizuoja tiksliausiai per visą savo karjerą – 44,4 proc. (16/36 trit.).
Portale LKL.lt – išsamus pokalbis su „Neptūno“ kapitonu.
– Kokia nuotaika šiuo metu vyrauja jūsų komandoje?
– Viskas neblogai. Sezoną pradėjome gerai, laimėjome prieš Panevėžį, viskas atrodė ant bangos. Nuvažiavome į Šiaulius, ten pralaimėjome keliais taškeliais, po to vėl pralaimėjimai, atrodo, atsiranda nepasitikėjimas. Dirbame, stengiamės, bandome sugrįžti į pergalių kelią. Iškrenta vienas žaidėjas, kitam vėl kažkas, turėjome ligų. Pasipildėme, ieškome, kame problemos ir žiūrėsime, kaip bus.
– Sezono pradžioje nemažai kenčiate dėl traumų ir susirgimų, dėl ko prastėja ir treniruočių procesas. Kaip pavyksta su tuo tvarkytis?
– Treniruotis yra sunkiau, kai nėra dešimties žmonių, bet stengiamės. Nemanau, kad esame vieninteliai su tokiomis problemomis, visos komandos kažkokių problemų turi, jas sprendžia ir nesiskundžia. Išlaukiame ir bandysime kilti, kovoti toliau.
– M. Brazys „Neptūne“ darbuojasi jau antrus metus, o pernai pradžia irgi buvo nelengva, bet galiausiai įsivažiavote. Galbūt šiemet lengviau tikėti procesu, net jei ir nesiseka?
– Tikime treneriu. Aišku, yra lengviau, kai viskas pažįstama, bet yra nemažai naujų žaidėjų. Reikia laiko, kad visi suprastų, ko treneris nori, ką vienas kitam galime duoti. Tas procesas užtrunka.
– Ar galima dabartinėje sezono stadijoje jūsų žaidime įžvelgti ir pozityvių dalykų?
– Yra ir gerų dalykų. Kai stengiamės, padarome, ko reikalauja treneris, išnaudojame situacijas, apsiginame ir bėgame į greitą puolimą, pataikome metimus, viskas neblogai sekasi. Taip buvo ir su Gargždų ir Mažeikių komandomis. Nėra, kad viskas blogai, yra ir pozityvo, bet reikia neigiamus dalykus aptvarkyti ir tada viskas bus gerai.
– Kiek neraminanti gali būti jūsų priklausomybė nuo tritaškių? Įskaitant ir Citadele KMT kovas, pergalingose rungtynėse tolimus metimus metate 42 proc. tikslumu (80/191 trit.), o pralaimėdami fiksuojate jau tik 27 proc. taiklumą (34/128 trit.).
– Taip, yra teisybės, bet per tą laiką, kai žaidžiu „Neptūne“, mes visada buvome nuo tritaškių priklausomi, paslapties nėra. Kiekvienai komandai, krentant tritaškiams, lengviau žaisti. Gal kitos komandos turi daugiau privalumų baudos aikštelėje, sunku pasakyti. Nėra kalbų – kai krenta, apsiginame ir bėgame į greitą puolimą, atrodo gražus ir lengvas krepšinis.
– Komandą papildė Ą. Tubelis, kurio atvykimas veikiausiai į „Neptūną“ sutelks didesnį dėmesį. Ar jautėsi, kad komandai reikėjo būtent tokio žmogaus?
– Tikimės pačio geriausio varianto. Aišku, reikia neprisisvajoti, reikės laiko, nes „Betsafe-LKL“ yra tikrai aukšto lygio čempionatas. Manau, jis mums duos tai, ko reikia – energiją, kovą, gynybą, bėgimą į greitą puolimą, atletiškumą. Tai tikrai geras pirkinys.
– Šiuo metu „Betsafe-LKL“ jūs ant parketo praleidžiate vidutiniškai 29 minutes, daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Prie to tikriausiai prisideda ir netektys komandoje. Kiek sudėtinga tvarkytis su tokiu krūviu, kai nebesate jaunuolis?
– Aišku, nėra lengva. Su didesne rotacija būtų lengviau. Kai žaidi truputį mažiau, gal ir naudos duodi šiek tiek daugiau. Su amžiumi sunkėja atsistatymas. Rungtynės išbūni ir viskas gerai, bet sunkiau atsistatyti. Stengiuosi po treniruotės prasitampyti raumenis, nueiti masažo, prisižiūrėti mitybą. Jei taip nesidėliočiau visko, ilgai nežaisčiau.
– Šiuo metu turnyrinėje lentelėje žengiate septinti. Ar jus tenkintų tokioje pozicijoje būti ir pavasarį, pasibaigus reguliariajam sezonui?
– Tikrai netenkintų, norėtųsi būti šešetuke, šalia 4–5 vietų ir bandyti patekti į ketvertuką. Nereikia prisisvajoti, reikia dirbti, kovoti ir rezultatas turi ateiti. Nėra lengva, patys matote, kad tai gera lyga, daug stiprių komandų. Sunku.
– Rungtynės su „Rytu“ bus pažymėtos A. Macijausko marškinėlių iškėlimo į „Jeep“ arenos palubes ceremonija. Šis žaidėjas tikriausiai vienodai brangus tiek „Rytui“, tiek „Neptūnui“. Kokias emocijas ir prisiminimus kelia Macas jums, kaip klaipėdiečiui?
– Kelia gerus prisiminimus. Prisimenu tą senąją salę, kai jis kažkurį laikotarpį ten žaidė. Ėjau žiūrėti, kaip jis mėtydavo. Po to sekė „Ryto“ laikai, kuriuos stebėjau per televizorių. Buvo ir yra išlikęs mano vienu mėgstamiausių krepšininkų. Dėl to nėra abejonių.
– „Rytas“ yra ne sykį persiviliojęs pas save „Neptūno“ krepšininkus – pradedant nuo A. Macijausko, baigiant ties paskutiniuoju pavyzdžiu, Oskaru Pleikiu. Tokį žingsnį savo karjeroje žengėte ir jūs. Ką reiškia pirmąsyk stoti į kovą su savo buvusia komanda? Ar galima tikėtis iš varžovų papildomų alkūnių?
– Papildomų alkūnių neteko gauti, bet pirmos rungtynės emocijų sukeldavo tikrai nemažai. Norėdavai pasirodyti, būdavo nelengva susikaupti ir padaryti geriausia, ką gali.
– Ar iš jūsų pusės iki dabar išliko bent minimalūs sentimentai Vilniui ir „Rytui“ dėl tų dvejų metų, praleistų sostinėje?
– Tikrai yra sentimentų, buvo geri dveji metai. Daug prisiminimų išlikę – ir gerų, ir nelabai gerų. Džiaugiuosi tuo etapu, kurį ten praleidau.
– „Rytas“ pastaruoju metu patyrė kelias nesėkmes, bet „Jeep“ arenoje vilniečiai šiemet dar nėra pralaimėję. Kiek specifinė tai atmosfera ir kaip su ja susidoroti patiems?
– Tikrai nėra lengva ten žaisti. Tiek fanai, tiek „Rytas“, kuri Lietuvoje yra viena iš topinių komandų, to neleidžia daryti. Man asmeniškai dar smagiau žaisti tokioje atmosferoje. Susikaupi, susikoncentruoji ir tiek. Nebus lengva, bet bandysime.
– Kokį įspūdį palieka „Ryto“ žaidimas?
– Jie palieka gerą įspūdį. Žaidžia greitą, lengvą, laisvą krepšinį. Ne veltui jie taip žaidžia jau ne pirmus metus. Keli pralaimėjimai nieko nepasako, jie žaidė prieš geras komandas. Rytoj jie tikrai bus pasiruošę, o mes stengsimės parodyti savo geriausias savybes.
– Vilniečiai pagaliau sulaukė grįžtančio Gyčio Radzevičiaus. Ar tai gali kažkiek koreguoti jūsų rungtynių planą?
– Jie ir taip turi gerų žaidėjų. Nežinau, ar tai kažką keis mūsų žaidimo plane.
