EČ atrankos gidas: kas laukia Lietuvos krepšininkių ir kitų Europos rinktinių?

40-osios Europos moterų krepšinio pirmenybės numatomos 2025 metų birželio 19–29 dienomis keturiose šalyse. Geriausių Europos krepšininkių lauks Graikija, Čekija, Italija ir Vokietija.

Žemyno pirmenybių grupių varžybos vyks visose keturiose šalyse, o medaliai bus išdalinti Graikijoje. Numatoma, kad finalo rungtynės bus žaidžiamos Atėnuose.

Net keturioms šalims šeimininkių teisės suteiktos pirmą kartą. Kelerias praėjusias Europos pirmenybes rengdavo dvi šalys.

Nors šeimininkių skaičius padidėjo, Europos pirmenybėse, kaip ir anksčiau, dalyvaus 16 komandų. Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) 2015 metais buvo padidinusi komandų skaičių iki 20, bet nusprendė, kad eksperimentas nepasiteisino, ir 2017 metais kitame turnyre vėl varžėsi tik 16 komandų.

Graikijos, Čekijos, Italijos ir Vokietijos rinktinės į baigiamąją dalį pateks be atrankos. Šią savaitę prasidedančiame atrankos turnyre dėl likusių 12 kelialapių kovos 32 komandos.

Atrankos turnyre 32 komandos suskirstytos į aštuonias grupes. Visose grupėse žais po keturias komandas.

Kelialapius į Europos pirmenybes iškovos visos grupių nugalėtojos ir keturios geriausios antrąją vietą užimsiančios komandos.

Keturios 2025 metų Europos pirmenybių šeimininkės – Italija, Graikija, Čekija ir Vokietija – žais atskirame turnyre (I grupėje). Šis turnyras rengiamas, kad komandos, jau turinčios teisę žaisti Europos pirmenybėse, neliktų be varžybų. I grupės rezultatai bus skaičiuojami FIBA reitinge.

Atrankos rungtynės bus žaidžiamos per tris langus. Pirmojo ir antrojo turų rungtynės vyks šių metų lapkričio 8–12 dienomis, trečiojo ir ketvirtojo – 2024 metų lapkričio 7–10 dienomis, penktojo ir šeštojo – 2025 metų vasario 6–9 dienomis.

A grupė: Ispanija, Kroatija, Nyderlandai, Austrija.

B grupė: Vengrija, Slovėnija, Bulgarija, Suomija.

D grupė: Didžioji Britanija, Švedija, Danija, Estija.

E grupė: Prancūzija, Latvija, Izraelis, Airija.

F grupė: Turkija, Slovakija, Rumunija, Islandija.

G grupė: Serbija, Ukraina, Portugalija, Šiaurės Makedonija.

H grupė: Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Šveicarija, Liuksemburgas.

Neįskaitinė I grupė: Italija, Čekija, Vokietija, Graikija.

2025 metų Europos pirmenybių cikle dalyvauja 36 komandos: 32 komandos žais atrankos turnyre, keturios komandos iškart pateko į baigiamąją dalį.

Palyginti su praėjusiu ciklu, dalyvių skaičius sumažėjo dviem komandomis. Užpernai atrankos turnyre startavo 38 komandos, bet tąkart atrankos varžybose žaidė ir dvi Europos pirmenybių šeimininkės.

Rusijos ir Baltarusijos rinktinės buvo pašalintos praėjusio atrankos turnyro viduryje ir neturi teisės žaisti šią savaitę prasidėsiančiame atrankos turnyre.

Išskyrus Rusiją ir Baltarusiją, atrankos dalyvių sąraše pasikeitė vienas pavadinimas. Šiais metais komandos neberegistravo Albanija, ją pakeitė Azerbaidžanas.

Beje, albanės per keturis praėjusius atrankos ciklus (prieš tai jos ilgai nežaidė oficialiose varžybose) pralaimėjo visas 20 rungtynių. Albanijos krepšininkės ketveriose rungtynėse varžovėms nusileido triženkliu skirtumu ir tik dvejas rungtynes pralaimėjo mažesniu nei 50 taškų skirtumu.

2018–2019 metais Lietuvos rinktinė taip pat žaidė su albanėmis ir jas nugalėjo 119:61, 146:58 ir 108:43.

Lietuvos moterų rinktinės treneris Rimantas Grigas šią savaitę į trumpą stovyklą pakvietė keturiolika krepšininkių. Septynios žaidėjos atvyko iš Lietuvos klubų, kitos septynios – iš užsienio.

Deja, suburti stipriausios sudėties nepavyko. Padėti nacionalinei komandai atsisakė Buržo „Tango“ puolėja Kamilė Nacickaitė ir „Miskolc“ aukštaūgė Monika Grigalauskytė. Liono ASVEL gynėja Justė Jocytė gydosi traumą, kurią vasarą patyrė žaisdama Lietuvos merginų rinktinėje.

Lietuvos moterų rinktinės smogiamąją jėgą turėtų sudaryti sėkmingai sezoną pradėjusios ir užsienio lygose rezultatyviai žaidžiančios vidurio puolėja Gintarė Petronytė („Kayseri“, Turkija) ir Laura Juškaitė (Raguzos „Eirene“, Italija). G.Petronytės vidurkis klube pirmojoje sezono dalyje buvo 16,9 taško, L.Juškaitės – 17,2 taško.

Rinktinėje svarbias užduotis taip pat turėtų atlikti Gabija Meškonytė (Rygos TTT, Latvija), Gabrielė Šulskė (Vilniaus „Kibirkštis“), Giedrė Labuckienė („Girona“, Ispanija), Laura Miškinienė (Gdynės „Arka“, Lenkija).

Lietuvos krepšininkės C grupėje žais su Belgijos, Lenkijos ir Azerbaidžano rinktinėmis. Lietuvės varžybas pradės lapkričio 9 dieną (ketvirtadienį) rungtynėmis Vilniuje su azerbaidžanietėmis. Po to Lietuvos komanda keliaus į Katovicus ir lapkričio 12 dieną (sekmadienį) susitiks su lenkėmis.

Per antrąjį atrankos langą (2024 m. lapkritį) lietuvės žais Belgijoje ir Azerbaidžane, per trečiąjį langą (2025 m. vasarį) priims lenkes ir belges.

Aiškia grupės favorite laikoma Europos čempionė Belgijos rinktinė, kuri per kelerius pastaruosius metus tapo viena iš planetos krepšinio lyderių. „Belgian Cats“ aštrius nagus užsiaugino labai staigiai. Praėjusio dešimtmečio pradžioje belgės net nepatekdavo į Europos pirmenybes ir 2017 metais jose žaidė po ilgokos dešimties metų pertraukos. Tačiau kelios ryškios žvaigždės Belgijos komandą kitoms Europos šalių rinktinėms pavertė beveik neįveikiama.

Jau 2017 metais belgės iškovojo Europos pirmenybių bronzos medalius, 2021 metais antrą kartą lipo ant žemyno pirmenybių trečiojo garbės pakylos laiptelio, o 2023 metais pasiekė didžiausią pergalę – tapo Europos čempionėmis.

Per šių metų vasarą vykusį turnyrą ypač ryškiai spindėjo Emma Meesseman, kuri tapo rezultatyviausia Europos pirmenybių krepšininke ir iš Slovėnijos išsivežė naudingiausios žaidėjos prizą. Kartu su E.Meesseman (30, 193), kuri antrą sezoną atstovauja Stambulo „Fenerbahçe“ klubui, į Europos pirmenybių geriausių krepšininkių penketą buvo išrinktos dar dvi belgės: Julie Allemand (27, 173, Liono ASVEL) ir Julie Vanloo (30, 173, Stambulo „Galatasaray“).

Per šį atrankos langą Belgijai turėtų atstovauti visos pagrindinės krepšininkės, kurios vasarą lipo ant Europos pirmenybių garbės pakylos aukščiausio laiptelio. Tiesa, Lietuvos rinktinei su belgėmis žaisti reikės tik kitais metais.

Lenkijos ir Lietuvos rungtynės – vienas įdomiausių šio atrankos lango įvykių. Ne vien C grupėje, bet ir visame atrankos turnyre.

Praėjusio amžiaus pabaigoje abi komandos buvo Europos čempionės, abi šalys išugdė keletą europinio lygio žvaigždžių, bet nuo 2015 metų nei lenkės, nei lietuvės nė karto neiškovojo kelialapio į Europos pirmenybes.

Lenkijos moterų krepšinis tokio didelio nuopuolio anksčiau nebuvo patyręs. Lenkės nuo senų laikų reguliariai patekdavo į Europos pirmenybes, dažnai kovodavo dėl aukščiausių vietų ir penkis kartus pasidabino medaliais (aukso – 1999 m., sidabro – 1980 ir 1981 m., bronzos – 1938 ir 1968 m.). Tiesa, dar dažniau lenkėms pritrūkdavo paskutinio žingsnelio – ši komanda yra Europos pirmenybių rekordininkė pagal ketvirtąsias-šeštąsias vietas (jas užėmė net 15 kartų per 39 iki šiol vykusius turnyrus).

Praėjusių Europos pirmenybių atrankos turnyre Lenkijos krepšininkėms koją pakišo Turkijos komanda. Lenkės grupėje laimėjo 4 iš 6 rungtynių ir užėmė antrąją vietą, bet šios grupės komandos kovojo tik dėl vieno kelialapio, kuris atiteko pirmąją vietą užėmusioms turkėms.

Pakilti nepadėjo ir užsienio treneriai. O po praėjusios nesėkmės Lenkijos krepšinio federacija vėl atsigręžė į saviškius ir moterų rinktinės treneriu paskyrė 34 metų Karolį Kowalewskį.

Nors Lenkijos lyga yra viena iš stipriausių nacionalinių Europos moterų krepšinio lygų (šį sezoną Eurolygoje žaidžia du Lenkijos klubai), šalies krepšinio mokyklos jau senokai neparengia tokių stiprių žaidėjų, kokios anksčiau buvo Malgorzata Dydek ar Agnieszka Bibrzycka.

Geriausios šių dienų Lenkijos krepšininkės klubuose paprastai atlieka pagalbinius vaidmenis, o rinktinės lyderės vis dar yra vyresnės kartos krepšininkės Agnieszka Skobiel (34, 180, Poznanės „AZS Politechnika“) ir Weronika Gajda (34, 190, „Polkowice“). Tarp jaunesnės kartos žaidėjų labiausiai pažymėtinos Weronika Talenga (28, 192, Ramlos „Elicur“, Izraelis) ir Anna Makurat (23, 183, Venecijos „Reyer“, Italija).

Nevilties apimti lenkai netgi pasitelkė natūralizuotą krepšininkę. Per šį atrankos langą rinktinėje turėtų debiutuoti iš Zimbabvės kilusi, bet JAV užaugusi ir Lenkijos lygoje ilgokai žaidžianti Stephanie Mavunga (28, 191, „Polkowice“).

Aiški grupės autsaiderė – Azerbaidžano rinktinė. Tikėtina, kad šiai komandai nepavyks išvengti Albanijos likimo – triuškinimų triženkliu skirtumu.

Kokiu skirtumu pralaimės azerbaidžanietės, veikiausiai lems varžovių gailestingumas. Tačiau šiame atrankos turnyre dėl antrosios vietos grupėje, kaip manoma, kovosiančios Lenkijos ir Lietuvos krepšininkės neturės priežasčių būti gailestingos. Skirtingai nei praėjusiuose atrankos turnyruose, šįkart antrųjų vietų įskaitoje nebus išbraukiami rezultatai, pasiekti rungtynėse su grupės autsaiderėmis. Lenkėms ir lietuvėms (tiksliau, tai komandai, kuri grupėje užims antrąją vietą) svarbu ne tik laimėti kuo daugiau rungtynių, bet ir pasigerinti taškų skirtumą.

Azerbaidžano rinktinė Europos pirmenybių atrankos turnyre iki šiol dalyvavo vos vieną kartą. 1995 metais azerbaidžanietės žaidė 1997 metų Europos pirmenybių atrankoje. Po to Azerbaidžano komanda keturis kartus varžėsi Europos mažų šalių pirmenybėse, bet net jose nepasiekė didelių laimėjimų, o nuo 2014 metų nežaidė nė vienerių oficialių rungtynių.

Pavojingiausios Azerbaidžano rinktinės žaidėjos – dvi amerikietės Brianna Fraser (26, 190, „Polkowice“, Lenkija) ir Alexandra Mollenhauer (25, 182, Madrido „Estudiantes“, ji vaikystėje kelerius metus gyveno Azerbaidžane, todėl nelaikoma natūralizuota krepšininke). Šios dvi žaidėjos ir Dina Uljanova (34) geriau žinomos trijulių krepšinio mėgėjams. Jos kartu atstovauja vienai iš stipriausių pasaulio moterų trijulių komandų Baku „Neftči“.

Azerbaidžano rinktinės paraiška, pateikta šiam atrankos langui, atrodo labai neįprastai. Joje – penkios vietinės veteranės, kurioms yra 34 arba daugiau metų, dvi aukščiau paminėtos amerikietės ir devynios 16 metų ar jaunesnės krepšininkės, prieš kelis mėnesius tapusios Europos merginų (iki 16 m.) pirmenybių C pakopos turnyro nugalėtojomis.

Lietuvos moterų krepšinio rinktinė Europos pirmenybėse dalyvavo 11 kartų. Prieš Antrąjį pasaulinį karą, 1938 metais, lietuvės žaidė pirmosiose žemyno pirmenybėse ir jose užėmė antrąją vietą. Kadangi čempionėmis tapo šeimininkės italės, Lietuva gavo teisę rengti antrąsias pirmenybes ir 1940 metų pradžioje ruošėsi priimti viešnias iš Europos, tačiau tuomet sutrukdė visame žemyne suaktyvėję karo veiksmai.

Vėliau savarankiška Lietuvos rinktinė negalėjo žaisti oficialiose varžybose dėl sovietų okupacijos, bet kelios Lietuvos krepšininkės tapo Europos čempionėmis atstovaudamos SSRS rinktinei.

Lietuvos rinktinė į Europos pirmenybes grįžo 1995 metais. Didžiausią pergalę mūsų šalies komanda iškovojo 1997 metais Vengrijoje vykusiame turnyre, kuriame iškovojo aukso medalius. Po to lietuvės dukart buvo visai šalia prizininkių – 2001 ir 2005 metais užėmė ketvirtąją vietą.

Praėjusį kartą lietuvės Europos pirmenybėse žaidė 2015 metais. Vengrijoje ir Rumunijoje vykusiame turnyre Lietuvos rinktinė užėmė aštuntąją vietą.

Šešios iš dvylikos krepšininkių, rinktinėje žaidusių prieš aštuonerius metus, dar tęsia karjerą. Per šį atrankos langą Lietuvai atstovaus keturios anų Europos pirmenybių dalyvės: Gintarė Petronytė, Santa Baltkojienė, Gabrielė Šulskė ir Eglė Šventoraitė. Rinktinėje visada taip pat laukiamos Kamilė Nacickaitė ir Monika Grigalauskytė, bet jos šią savaitę prie komandos draugių neprisidėjo.

Po 2015 metų Lietuvos krepšininkės keturis kartus iš eilės Europos pirmenybių atrankos grupėje užėmė trečiąją vietą. 2017 metų Europos pirmenybių atrankos turnyre mūsiškes aplenkė Slovėnija ir Latvija, 2019 metų – Rusija ir Vengrija, 2021 metų – Serbija ir Turkija, 2023 metų – Prancūzija ir Ukraina.