Marius Grigonis penktadienį graikiškame derbyje tarp Atėnų „Panathinaikos“ ir Pirėjo „Olympiakos“ priminė senąjį gerąjį save.
„Panathinaikos“ gynėjas buvo vienas svarbiausių savo komandos žaidėjų, kuris rungtynes užbaigė su 17 taškų (2/3 dvit., 4/6 trit., 1/2 baud.), 2 atkovotais kamuoliais, 2 rezultatyviais perdavimais ir 14 naudingumo balų.
Toks Mariaus pasirodymas pradžiugino visus lietuvius, kadangi pastarieji keli metai Lietuvos krepšininkui nebuvo patys lengviausi.
Prasidėjus karui Ukrainoje M.Grigoniui teko ieškotis naujos komandos, o nuvykęs į „Panathinaikos“ lietuvis atrodė lyg nesavas.
Po abiejų sezonų daugelis krepšinio aistruolių norėjo M.Grigonį vėl išvysti su „Žalgirio“ marškinėliais, tačiau Kauno klubas turėjo savus paaiškinimus, kodėl žaidėjas neatsidūrė savo gimtojo miesto komandoje. Visgi žurnalistas Vidas Mačiulis pateikė savąją versiją.
Pateikiame neredaguotą Vido Mačiulio įrašą „Facebook“ platformoje.
SVEIKAS GYVAS, MARIAU GRIGONI, VĖL SUGRĮŽĘS!..
Ne, ne – jis negrįžo į gimtąjį Kauną. Po 2021-ųjų jo pardavimo Maskvai ir pabėgimo iš CASK, pats Marius labai norėjo vėl būti namuose, tačiau „Žalgiris“ ne tik „nesiderėjo“, bet ir oficialiai skelbė, jog jis yra „per brangus“, kai kitiems žaidėjams pinigų „užteko“...
Sezoną praleidęs Atėnų pragare, kai į komandą nepanašus „Panathinaikos“ iš gėdos sudegė Eurolygoje, Marius Grigonis liko, nors klubo administracija atsisakė net dešimties pagrindinės sudėties žaidėjų. Lietuvį išsaugojo pakviestas naujasis strategas Erginas Atamanas.
Kai mūsų žiniasklaida „pardavinėjo“ (nurodydama, kaip visada, padidintą atlygį) savo tautietį, mūsų krepšinio sostinė juo nesidomėjo, nieko nesiūlė. Mariui „Žalgiris“ ir Lietuvos rinktinė – brangūs kaip vaikai. Kodėl jis ne čia, su nacionaline komanda jo nebuvo pasaulio čempionate Maniloje?
Po mano kolegų ankstesnių karštų komentarų ir priešiškų jam vilniečių fanų įžeidinėjimų, aikštelėje visada drąsus ir užsispyręs žaidėjas, „užsidarė“ kaip vienuolis celėje: apie save – niekam nė žodžio! Ir aš neruošiu interviu, kad kiti „neapkaltintų giminyste“. Ir šias pastabas iš už krepšinio aikštelės ribų, rašau be jo žinios ir leidimo. Esu žurnalistas, bet galiu kartais atlikti ir savo asmeninę misiją.
LTU rinktinėje Mariaus negalėjo būti dėl nesibaigiančių stuburo problemų, todėl vasarą jis paskyrė gydymui ir tik lengvoms treniruotėms. Keliskart iš Atėnų ir Kauno skrido į Miuncheną. Klinikose, kurios 2019 metais jam diagnozavo kitų nenustatytą kojos pėdos traumą, jis sulaukė naujos rūpestingų vokiečių profesorių pagalbos.
Daug, labai daug jam kainavo tas stuburo gydymo, kol kas be operacijos, kursas, bet kitos išeities nebuvo, nes žaisti tik su nuskausminamaisiais ilgai negali. Gal visa tai jau tik liūdna praeitis, nes aikštelėje jis vakar vėl buvo lyg ant sparnų, nors išvakarėse reikėjo „kentėti“ stomatologo kabinete, kai buvo sunkiai šalinamos skaudančio danties šaknys.
Pirmose naujojo sezono Eurolygos rungtynėse Atėnuose pamatėme seniai regėtą tokią dviejų Graikijos grandų „Panathinaikos“ ir „Olympiakos“ dvikovą. Nuo dainų ir plojimų gaudžiančioje arenoje, kurion nebuvo įleisti po pratęsimo laimėjo svečiai 88:78. Šeimininkų startiniame penketuke, kaip ir ketvirtajame kėlinyje bei pratęsime, vėl buvo kovingasis kaunietis Marius Grigonis. Jis vėl aikštelėje buvo tvirtas, sumanus, aštrus ir taiklus, kaip paskutinį sezoną „Žalgiryje“. Ne visada statistika atspindi žaidėjo triūsą, tačiau šį kartą ji patvirtina lietuvio meistriškumą: per 30 minučių pelnė 17 taškų (2/3 dvitaškiai; 4/6 tritaškiai; 1/2 baudos), surinko 14 naudingumo balų (2 atkovoti kamuoliai, 2 rezultatyvūs perdavimai).
Buvęs dukart Eurolygos čempionų „Anadolu Efes“ komandos vyr. treneris Erginas Atamanas, stojęs prie subyrėjusio „Panathinaikos“, buvo nusiminęs, nes dar iki pratęsimo pergalę galėjo iškovoti jo vadovaujami vyrai. Tačiau keliais Atėnų lyderiais, su kuriais savo smuiku vėl grojo M.Gigonis, strategas turėjo būti patenkintas. Gal ir nė vieno nepeikė ir negyrė, nes jis nelabai bendrauja su žaidėjais, aš po įsimintinų rungtynių nusiunčiau Mariui žinutę. Aišku, su sveikinimais ir linkėjimais toliau taip žaisti. Jis kukliai atsakė: „Bandysim kovot“...
Bus dar tų pergalių, kaip ir pralaimėjimų, gero ir nepasisekusio žaidimo. Viskas kaip ir mūsų gyvenime – nežinai, kas laukia rytoj. Tikėkime, kad 2024 metais Marius Grigonis bus sveikas drūtas, vėl užsivilks Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės marškinėlius ir su visais jį pamatysime Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. O po jų – Kaune, gal net ir „Žalgiryje“, nes jis bus laisvas nuo visų iki šiol buvusių užsienio krepšinio komandų sutarčių be „išpirkų“.
P.S. Pagaliau atsakiau daugybei krepšinio aistruolių, kurie vis klausia ir klausia, kodėl Marius nežaidžia už „Žalgirį“ ir pirmąkart nuo 2016 metų jo nebuvo su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine.
