„Nauji veidai ateina su didžiule motyvacija, dideliu noru įrodyti save, todėl labai smagu su jais dirbti, neturiu priekaištų“, – situacijos nedramatizuoja Šležas.
Nors per vasarą dubleriai neteko didelės dalies žaidėjų, bet šiame sezone Vilniuje įdomių vardų netrūks: su dviguba licencija čia žais Modestas Babraitis ir Gantas Križanauskas iš pagrindinės komandos, taip pat Jungtinėje Karalystėje rungtyniavęs ir šios šalies jaunių rinktinės lyderiu šią vasarą tapęs Nedas Cholevinskas bei Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) su Jonavos „CBet“ jau debiutavęs Mantas Gezevičius.
Vienas iš praėjusios komandos narių – Augustinas Kiudulas išvyko į NCAA. Pastaruoju metu Europoje vis dažniau kalbama apie tai, kad pokyčiai Jungtinių Valstijų krepšinyje vis daugiau talentų iš senojo žemyno vilioja keltis per Atlantą. G lyga padidino komandų skaičių bei algas, tad pritraukia vis daugiau užsienio talentų. Užsidirbti nuo šiol leidžiama ir studentams NCAA. Visgi A. Šležas nemano, kad jaunimą reikia bet kokią kaina stabdyti nuo išvykimo.
„Manau, kad viską čia Lietuvoje galima gauti, bet jei jų svajonė yra išvažiuoti į Ameriką – tai tikrai nėra blogai. Kažkada prieš 15–20 metų buvo didelė banga važiavimų, dabar vėlgi tai prasideda. Senoji krepšininkų karta, pradedant Jasikevičiumi, beveik visi mokėsi Amerikoje. Nežinau, ar iš tiesų reikia stabdyti vaikų norus, ypač jei jie mato ten geresnę perspektyvą. Čia, atgal į savo kiemą, sugrįžti tikrai visada galės.“
Jau trečią sezoną su komanda pasitinkantis A. Šležas plačiau papasakojo apie praėjusį „Rytas-2“ sezoną, pasidalino mintimis apie prie pagrindinės komandos prisijungusius talentus ir įvertino „Ryto“ vasaros darbus.
– Kaip sekasi ruoštis jau šią savaitę startuosiančiam Nacionalinės krepšinio lygos („7bet-NKL“) sezonui?
– Kol kas visas procesas vyksta sklandžiai. Sportuoti pradėjome nuo rugpjūčio vidurio. Praktiškai turime naują komandą, liko nedidelė dalis mūsų jaunuolių iš pernai. Pasipildėme žaidėjais, kurie praėjusiame sezone tik kartais su mumis sportuodavo, šiame sezone jie jau turės svarbesnę rolę komandoje. Viskas iš naujo.
– Kiek sunku dėl to?
– Nelengva, bet nesiskundžiam. Nauji veidai ateina su didžiule motyvacija, dideliu noru įrodyti save, tai labai smagu su jais dirbti, neturiu priekaištų. Lauksim rezultatų.
– Kaip apskritai vertinate dublerių komandos vasaros darbus?
– Kaip mokiniui visada trūksta paskutinės nakties, taip ir mums dar trūksta paskutinės savaitės pilnai pasiruošti. Tačiau procesas vyksta sparčiai, daug dirbame ties fiziniu pasiruošimu sporto salėje ir krepšinio įgūdžiais aikštelėje. Bandome neskubėti, neperspausti ir išgryninti tikruosius krepšinio elementus, šlifuojam juos. Svarbiausia, kad viskas eina į gerąją pusę.
– Kalbant apie komandą palikusį jaunimą, vis dažniau pasigirsta kalbos, kad problema Europos krepšiniui tampa jaunuolių nutekėjimas į Jungtines Valstijas, pavyzdžiui Augustinas Kiudulas išvyko į NCAA. Kaip galvojat, kokios pagrindinės to priežastys?
– Nežinau, jiems ten tikriausiai sudarytos geresnės sąlygos arba gal jie taip įsivaizduoja. O gal tiesiog čia tiek laiko gyvena, priprato prie visko, nori įvairovės, pakeisti aplinką. Išvykstant vis didesniam skaičiui jaunuolių likusius čia pasiekia geri atsiliepimai – kažkam patinka, kai kur klimatas šiltesnis, parduotuvės, salės didesnės.
Manau, kad viską čia Lietuvoje galima gauti, bet jei jų svajonė yra išvažiuoti į Ameriką – tai tikrai nėra blogai. Baigi mokslus, turi specialybę. Čia baigus mokslus sunkiau įsidarbinti, ten gal paprasčiau. Kažkada prieš 15–20 metų buvo didelė banga važiavimų, dabar vėl tai prasideda. Senoji krepšininkų karta, pradedant Jasikevičiumi, beveik visi mokėsi Amerikoje.
– Ką reikia daryti, kad tai netaptų dar didesne problema? Juk su tuo susiduriame ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje.
– Gal reikia neišduoti vizų (juokiasi)? Nežinau, ar iš tiesų reikia stabdyti vaikų norus, ypač jei jie mato ten geresnę perspektyvą, gal galima geriau suderinti mokslus ir sportą. Čia, atgal į savo kiemą, sugrįžti tikrai visada galės. Vis tiek jų visų svajonė yra NBA. Gal iš tiesų ten nuvažiavus bus didesnis šansas užsikabinti, jau būsi arčiau tų organizacijų, ten juk labiau stebi tuos žaidėjus universitetuose.
– Kaip įvertintumėte savo komandos pernykštį sezoną?
– Iki sezono vidurio tikrai šlubavom, nors buvo kažkiek pergalių. Bet atėjus Arnui Adomavičiui atsirado daugiau gyvybės visose grandyse. Jis buvo pavyzdys, turėjo ir kiti žaidėjai pasitempti, pasikeitė visos komandos veidas. Tada atėjo ir daugiau pergalių.
Jaunimo komandos sunkiai dirba kiekvieną dieną, o geresnis rezultatas ima matytis tik po kelių mėnesių. Dar viena priežastis geresnės antros sezono pusės mums – kitos lygos komandos šiek tiek „sėda“ po Naujų metų. Ten vyresni žaidėjai, jie turi savo darbus, gal pradeda šiek tiek laukti sezono pabaigos. O jaunimas nelaukia pabaigos, jiems tada tik įsibėgėja sezonas – jie laukia, kada paklius į pagrindinę komandą. Dėl to jie dirba ir treniruojasi maksimaliai susikaupę.
Labai noriu tikėtis, kad ir šiemet taip bus. Per pusę sezono apsišlifuosim, apsižiūrėsim, jaunimas supras, kur papuolė, kad čia jau nebe Moksleivių lyga, o antra stipriausia lyga Lietuvoje. Iš pradžių bus sunkoka, bet jei persilaušim – galim tikėtis tokių rezultatų kaip pernai.
– Užsiminėt apie Arną Adomavičių, jis buvo pasirašęs sutartį su Jonavos „CBet“, bet nepradėjęs sezono persikėlė į Slovakiją. Gal žinote, kas ten įvyko?
– Nekalbėjau su Arnu, tik pasidžiaugiau, pasveikinau jį gavus kontraktą Jonavoje ir palinkėjau sėkmės, o kas vėliau įvyko nežinau. Bet tai vėlgi nėra blogai – jis nori žaisti, tegul eina į klubą, kur turės tokią galimybę. Šiai dienai nereikia vaikytis pinigų, svarbiausia patekti į klubą, kuris duos minučių aikštelėje. Tai dabar jam svarbiausia.
– Pernai su komanda pirmą kartą dalyvavote ir Čempionų lygos jaunimo turnyre, kokia buvo ta patirtis?
– Labai įdomi patirtis. Įtemptas šešių rungtynių finalinis etapas, buvo ir dvi rungtynės per dieną. Gavom daug patirties, pamatėm skirtingų šalių krepšinio klubus, susipažinome, susibendravome su jais. Dalis žaidėjų pirmą kartą dalyvavo tokiame tarptautiniame turnyre, o jauniems žaidėjams tai tik į naudą.
– Kokius pagrindinius tikslus komandai keliate šiemet?
– Apie konkrečias vietas čempionate negalvojame. Pagrindinis tikslas yra, kad jaunimas liktų motyvuotas, o tam reikalingos pergalės. Tai norisi kuo daugiau jų pasiekti, tik per jas eisime į priekį. Svarbiausia progresas, kad žaidėjai tobulėtų ir kuo daugiau jų pasiruoštų pagrindinei komandai.
Jei žaidėjus pasiima pagrindinė komanda – jie labai sparčiai tobulėja, įgauna pasitikėjimo, o paskui, jei grįžta pas mus, tempia ir kitus paskui save. Smagu, kad pagrindinėje komandoje turėsime du žaidėjus – Gantą ir Modestą. Tai duoda didelės naudos ir mums, motyvuoja kitus pasitempti ir rodo pavyzdį, kad įmanoma prasimušti į pagrindinę komandą.
– Apie juos ir pakalbėkim, Gantas puikiai pasirodė keliose pasirengimo sezonui rungtynėse, jau pelnė pirmuosius taškus ir Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“). Kuo išsiskiria šis jaunuolis?
– Visų pirma savo požiūriu į darbą. Jau pernai jis mane stebino, kai kartais ateidavo iš trečios komandos. Jis viską visada atlieka maksimaliai susikaupęs. Išklauso, neatidėlioja užduočių, nesiskundžia nuovargiu – to niekada nebūna iš jo. O toks darbas atneša ir savo vaisius.
Jis gero sudėjimo, stipraus kūno, ypač kaip tokiam amžiuje, ilgos rankos – šiai dienai duomenis tikrai turi. Geras, smagus vaikis, gintis nori, charakteris geras. Svarbiausia jam dabar dirbti su technika, metimu, nes ar tu jaunas, ar senas – šituos dalykus visada reikia šlifuoti.
– Kitas su dviguba licencija žaisiantis vaikinas – Modestas Babraitis, jis jau pernai sezono pabaigoje debiutavo su komanda. Kokios jo stipriausios pusės ir ties kuo labiau reikia padirbėti?
– Situacija panaši. Noro ir kovingumo iš Modesto tikrai neatimsi. Ko labiausiai norėčiau iš jo – daugiau pasižiūrėti komandinį puolimą. Jis yra pirmas–antras numeris, kuris turėtų daugiau ir tiksliau dalintis kamuoliu. Veržtis, atakuoti, o pritraukus gynėjus reikia nepagailėti papildomo perdavimo.
– Andriau, pats prie komandos vairo stojote 2022 m. sausį, tad žengiate jau į trečiąjį sezoną. Kokie nuveikti darbai per šį laikotarpį labiausiai džiugina, o kas gal nepavyko taip, kaip norėjote?
– Kol kas man čia viskas tinka ir patinka. Kaip visada norisi daugiau pergalių, aukštesnės vietos lentelėje. Bet kas liečia klubą, visą organizaciją ir jaunimo sistemą – esu čia labai patenkintas, neturiu kažkokių nusivylimų.
– Kaip jums atrodo pagrindinės „Ryto“ komandos vasaros darbai, ką sako nuojauta – kaip seksis šiai komandai?
– Mano visa širdis yra už „Rytą“ ir nematau šioje sudėtyje kažkokių raudonų vėliavų, viskas atrodo gerai. Linkiu komandai kuo aukštesnės vietos, pasiekti čempionų žiedus. Žinau, kad dėl to jie dirba labai kryptingai, ten yra pačios aukščiausios klasės profesionalumas ir mes, dubleriai, iš jų to mokomės. Nesvarbu, kokia būtų komandos sudėtis, „Rytas“ privalo būti tarp aukščiausių vietų Lietuvoje, o kad ir su kuo komanda žaistų, aš visada sakau – „Rytas“ laimės (šypsosi).
