Apie tai, kokių papildomų veiklų teko imtis norint išgyventi, kalba legendinės „Žalgirio“ komandos krepšininkas Rimas Kurtinaitis.
– Kai gavote pasiūlymą filmuotis dokumentikoje „Bilietas. The Ticket“, kokia buvo Jūsų reakcija?
– Manau, kad nebūtina girtis pasiekimais, bet slėpti jų irgi nereikia. Mes nuėjome savo kelią ir apie jį tikrai noriai pasakoju tiems, kam įdomu.
– Filme pasakojama ir apie tai, kaip krepšininkai uždirbdavo pragyvenimui verslaudami. Pavyzdžiui, Jūs į Lietuvą veždavote kompiuterius. Kaip viskas vyko?
– Tada Tarybų Sąjungoje apie tokią naujovę, kaip kompiuteriai mažai kas žinojo. Kadangi iš krepšinio nelabai ką uždirbdavome, sugalvojome, kad reikia kompiuterių! Mes slapta juos nusipirkdavome, kai žaisdavome už šalies ribų. Kartą, kai vežėme dėžėse kompiuterius, mane Maskvos oro uoste sustabdė muitininkai. Paklausė, ką gabename, pasakiau, kad kompiuteris ir jie nelabai suprasdami, kas tai yra, mus tiesiog praleido.
Tuomet kompiuteriai užsienyje kainuodavo apie tūkstantį dolerių. Valiutos kursas buvo maždaug po 4 rublius už dolerį, bet mes paprastai negalėdavome tų rublių iškeisti, todėl juodojoje rinkoje doleris mums kainuodavo dar brangiau. Išeidavo taip, kad tu investuoji daugiau nei 4 tūkstančius rublių į kompiuterį su pilna komplektacija: monitorius, klaviatūra, pelė ir t.t. Beje, monitoriai tuomet buvo dar juodai balti. Tuos kompiuterius grįžę parduodavome už 70 tūkst. rublių.
Pamenu, kai pardavinėjo „Jak-40“ lėktuvą, jis kainavo 230 tūkst. rublių. Tai galite įsivaizduoti, kokia buvo kompiuterių vertė. Beje, tą lėktuvą svarsčiau įsigyti, bet dėl jo laikymo ir priežiūros supratau, kad bus problemų ir neapsimoka. Juokdavomės, kad kompiuterizuojame Lietuvą ir Tarybų Sąjungą, o trys kompiuteriai lygu lėktuvui.
– Filmo „Bilietas. The Ticket“ premjera vyks Kauno sporto halėje, kokius prisiminimus Jums kelia ši vieta?
– Iki šiol pamenu tą jausmą, kai būdamas vaikas pirmą kartą atėjau į Kauno sporto halę, buvo įspūdinga. O kai jau žaisdavome su „Žalgiriu“, tai jausmas – kosminis. Halė būdavo sausakimša, susigrūsdavo joje tikrai daugiau žiūrovų nei yra sėdimų vietų. Žmonės sėdėdavo ant laiptų ir visur, kur tik tilpdavo. Atmosferą sunku nupasakoti – žiūrovai ūžia, rėkia ir tas jų artumas prie aikštelės halėje – atrodydavo tarsi žaidžiame prieš šimtatūkstantinę minią.
Prisimenu, kai kartą į vienas rungtynes atsinešiau apie 320 tūkst. rublių maišuose. Už kompiuterius buvau dalį skolingas draugams, tai prieš rungtynes pinigus padalinau. Negalėjau jų palikti namuose, nes tuomet dažnai pasitaikydavo vagysčių. Tuos maišus tiesiog padėjome halės persirengimo kambaryje, kurio spyna buvo tokia juokinga, praktiškai su nagu būtum atrakinęs. Tai taip per rungtynes persirengimo kambaryje 320 tūkst. rublių pragulėjo.
– Ar nebuvo papildomo streso žaidžiant, kai žinote, kad tokie pinigai palikti persirengimo kambaryje?
– Ne, streso nebuvo, gal dabar krepšininkus aikštelėje blaško gyvenimiškos problemos, o tada mes mokėdavome smegenis perjungti į sportinį režimą.
Dabar girdžiu, kaip krepšininkams kuriama atmosfera, kad bendrautų, nesipyktų ir būtų vieninga komanda, o anuomet mums atmosferą kurdavo rezultatai. Nuveikti darbai geriau sulipdo komandą nei dirbtinės „cementovkės“.
– Ar laukiate filmo premjeros ir to vakaro, kai vėl pasimatysite su legendine 1979–1989 m. Kauno „Žalgirio“ komanda?
– Iki šiol išlikome artimais draugais su daugeliu komandos narių, juk praleidome tiek metų kartu – rungtynės, laisvalaikis, bendravimas šeimomis. Dabar visada malonu pasišnekėti, susitikti.
***
Spalio 17 d. Kauno sporto halėje žiūrovai vėl išvys Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA legendines kovas. Tik šį kartą dokumentinio filmo „Bilietas. The Ticket“ pasakojime. Po filmo premjeros lauks pokalbis su legendiniais žalgiriečiais, vėliau Eurolygos rungtynių tarp Kauno „Žalgirio“ ir Madrido „Real“ tiesioginė transliacija milžiniškame ekrane.
Filmo aprašymas: Krepšininkai aikštelėje, verslininkai laisvalaikiu ir laisvės dvasios nešėjai Lietuvoje – tokia 1979–1989 metų Kauno „Žalgirio“ komanda. Istorinės kovos prieš raudonąją armiją, kurių pamiršti negali jas stebėję ir apie kurias turi išmokti naujoji krepšinio fanų karta. A. Sabonis, R. Kurtinaitis, V. Chomičius, G. Krapikas, S. Jovaiša, V. Garastas ir kiti legendiniai krepšinio veidai prisimena sunkias treniruotes, tautiečių palaikymą ir ne visada legalius nuotykius už geležinės sienos.
