Iš Manilos sekmadienį su nacionaline ekipa namo išskridęs 33-ejų M.Kuzminskas dvi dienas pabus namie ir išvyks į Graikiją, kur sezoną atstovaus Atėnų AEK klubui.
M.Kuzminskas praėjusiame sezone žaidė turkų Izmiro „Pinar Karsiyaka“ ekipoje ir su ja nukeliavo iki Turkijos lygos finalo.
Mūsų šalies rinktinė pasaulio čempionate iškovojo šeštąją vietą: lietuviai laimėjo šešis mačus ir patyrė dvi nesėkmes.
Mūsiškiai ketvirtfinalyje krito nuo Serbijos 68:87 ir mače dėl penktosios pozicijos buvo sutriuškinti latvių 63:98.
Tik Vilniaus oro uosto atvykimo salėje pasirodęs M.Kuzminskas aiškino, kad skristi į varžybas buvo kur kas įdomiau nei sugrįžti be medalių.
„Grįžtant namo lyg ir pavyko numigti. Bet į priekį buvo lengviau skristi – kelionė ta pati, bet važiuoji su tam tikrais lūkesčiais. Žinoma, tas degutas šaukšto, kuris buvo mače su Latvija, pagadino medaus statinę, bet ką padarysi“, – kukliai šypsojosi M.Kuzminskas.
Kalbėdamas apie rinktinės pasirodymą ir pasiektą 6-ąją poziciją M.Kuzminskas nenorėjo vertinti savo pasirodymo ir neskyrė nacionalinei ekipai jokio pažymio: „Tegul žurnalistai rašo mums pažymius – juk mokykloje patys sau pažymių nerašėme. Visumoje Lietuvai čempionatas buvo nusisekęs.
Jei kalbėsime dar bendriau, šalyje buvo atsiradusi vienybė: vaikams leido nebūti pamokose, visi galėjo žiūrėti krepšinį, visi sirgo.
Taip, nelaimėjome medalio, neiškovojome kelialapio į olimpiadą, bet jei nors keli vaikai vietoj gatvės pasirinks sportą ir krepšinį, tai sakysime, kad mūsų darbas nebuvo veltui“.
Pirmadienį vakare krepšininkas socialinėje erdvėje pranešė apie skelbiamą aukcioną.
„Lietuvą dažniausiai suvienija krepšinis arba nelaimės. Šis čempionatas mums buvo lyg amerikietiški kalneliai, nuo skambių pergalių iki skaudžių pralaimėjimų.
Mes jautėme, kaip jūs, Lietuvos rinktinės sirgaliai, mus palaikėte ir mumis tikėjote. Truputį pritrūko.
Tačiau, kad ir kaip banaliai skambėtų, tai tik žaidimas, o Ukraina šiuo metu kaunasi dėl mūsų visų laisvės. Iš Pasaulio krepšinio čempionato parsivežiau kamuolį su visų Lietuvos rinktinės žaidėjų parašais.
Noriu suorganizuoti aukcioną, kuriuo galime parodyti, kad mes ir toliau vieningi. Rašykite komentaruose savo siūlymus, o iki penktadienio(09.15) 20:00 didžiausią sumą pasiūlęs krepšinio gerbėjas gaus šį kamuolį, o tą sumą paprašysiu paaukoti „Ačiū, kad esi“ fondui, kurie veža svarbiausius dalykus į Ukrainą.
Visi kartu iki pergalės!“, - rašė M.Kuzminskas.
Komentarus galima rašyti po M.Kuzminsko feisbuke esančiu įrašu.
– Kodėl vis dėlto rinktinės žaidimas čempionato pabaigoje tapo banguotas?, – buvo paklaustas M.Kuzminskas.
– Sunku pasakyti, kodėl taip buvo. Ypač dėl paskutiniųjų rungtynių. Analizių po jų nedarėme – norėjome kuo greičiau šias rungtynes pamiršti.
Aš vis dėlto koncentruočiausi į pozityvą – jei prieš čempionatą kas pasakytų, kad važiuokite į pirmenybes ir laimėkite 6 vietą su tokia sudėtimi, kokia buvo, ir aplenkite prancūzus, ispanus, australus ir slovėnus, visi pasakytų – tikrai gerai, tinka toks variantas ir rezultatas geras.
– Treneris K.Maksvytis čempionate kalbėjo, kad tikrai vertėtų komandoje turėti psichologą. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Manau, kad krepšinyje ir visur kitur psichologas yra geras dalykas. Ačiū dievui, kad išgyvendinome tuos stereotipus, kad tai yra blogis ar gėda.
Nemažai žaidėjų turi asmeninius psichologus. Tarp jų esu ir aš. Kiek esu susidūręs su komandų psichologais, jie neveikia taip gerai kaip individualus psichologas.
Tai kiekvieno individualus reikalas – vieni tiki, kiti ne, vieniems padeda, kitiems – ne.
– Ką laikytumėte didžiausiu čempionato atradimu?
– Stebino, kad turėjome labai fainą komandą. Dabar atsisveikinome ir net tapo graudu – buvo taip faina. Dar mano karjeroje to nė karto nebuvo, kad būtų laimingi visi 12 žaidėjų.
Visi ramiai priėmė savo vaidmenis ekipoje: nesvarbu, ar vieni daugiau žaidžia ar mažiau, reikia gintis ar pulti, tačiau visi buvo kaip vienas kumštis.
Čia yra kalba ir apie trenerius ir aptarnaujantį personalą, kurie mažiausiai gauna pagyrų, nes jų darbas nėra itin matomas.
Jei kalbėsime apie čempionatą, tai jis buvo puikus: daug sensacijų, netikėtumų, kovų. Buvo geras krepšinis ir džiaugiuosi už Europą, nes finale kovojo dvi šio žemyno rinktinės.
– Planetos čempione tapusi Vokietija nustebino?
– Taip. Jei prieš čempionatą mane būtų klausę, kas laimės, tai nebūčiau jų įvardinęs. Sakysime, į ketvertą vokiečius paimčiau, bet į finalą nebūčiau juos „padėjęs“. Jie šaunuoliai: net klausimų nebuvo – visos pergalės.
– Nėra blogo jausmo, kad lyg ir palaikėme silpnesnę vadintą Latvijos rinktinę, o ji mus paėmė ir sutriuškino?
– Ne, nėra to jausmo. Jie buvo stipresni: apdaužė, apibėgo, viską „suvarė į vieną kasą“ ir viskas. Aikštelėje draugų nėra. Manau, kad tas pralaimėjimas Lietuvai kontroliniame turnyre Taivane latviams galimai buvo labai į naudą.
Jiems tas mūsų spyris į užpakalį padėjo. Jei kalbėsime apie paskutinį mačą, tai pirmi du kėliniai mums buvo blogi, bet dar galima buvo kažką planuoti.
Bet kai trečiame kėlinyje jie pelnė keturis tritaškius iš eilės, tuomet jau viskas nuplaukė.
Žinoma, daug kas koncentruojasi būtent į tas rungtynes – lyg ir normali reakcija, bet kalbant apie visą Lietuvos pasirodymą yra daugiau pozityvo negu negatyvo.
