„Dvi su puse valandos miego – iki 5 val. 45 min. Mums iškart reikia žiūrėti savo varžovus – serbus. Su visais treneriais pasidalinome penkerias Serbijos rungtynes – visi pasiėmėme po vienerias, tada išsiuntėme informaciją Evaldui, o jis paruošė prezentaciją komandai. Naktį buvo labai daug darbo“, – paklaustas, kaip diena po svaiginančios pergalės prieš JAV krepšininkus 110:104.
Lietuvos krepšininkai po treniruotės eis pailsėti, numatytas ir pietų miego laikas. Treneriams tai – dar viena proga įsigilinti į žaidimą, dar viena proga surasti kažką, kas gali padėti ateityje. Lietuviai pirmadienį dar nebuvo išanalizavę rungtynių su JAV, tad tikisi, kad ten irgi ras „kažkokią mažą detalę, kurią galime pataisyti.“
„O dar ir trenerių susirinkimai, taktikos paruošimas, video su komanda, treniruotė. Yra reikalų“, – juokėsi 39-erių Vilniaus „Ryto“ treneris.
Lietuvos rinktinėje jis – K.Maksvyčio asistentas, dirbantis kartu su absoliučiu krepšinio moksliuku, „Boston Celtics“ tarptautiniu skautu Benu Matkevičiumi.
G.Žibėnas lrytas.lt portalui pasakojo, kad pasidžiaugti po 19 metų pasiekta pergale prieš JAV rinktinę laiko paprasčiausiai nebuvo. Iškart po rungtynių visi skubėjo į viešbutį, laukė rimti darbai. Tada Lietuvos rinktinė jau žinojo, kad antradienį ketvirtfinalyje susikaus su Serbijos krepšininkais. Pastarosios komandos anksčiau analizuoti deramai nebuvo galima, nes net nebuvo aišku, kurios komandos pateks į ketvirtfinalį.
Tai – jau ne pirmas kartas, kada tenka padirbėti per naktį.
Bet niekas nesiskundžia. Atvirkščiai – toks atsidavimas yra dar vienas įrodymas, kad ši Lietuvos rinktinė pasiruošusi nuveikti labai rimtus darbus.
Ši rinktinė yra visiška komanda, pabrėžia G.Žibėnas ir net kelis kartus prisimena B.Matkevičiaus pasakytus žodžius apie iki šiol rūbinėje dar nematytą atmosferą. Apie įsimintiną vasarą.
Tik laiko pasvajoti irgi nėra – prieš akis jau stovi Serbijos rinktinė.
– Kaip diena po pergalės prieš JAV?, - lrytas.lt paklausė G.Žibėno.
– Visų pirma – žiaurinė naktis. Dvi su puse valandos miego – iki 5 val. 45 min. Reikia žiūrėti savo varžovus – serbus. Su visais treneriais pasidalinome penkerias Serbijos rungtynes – visi pasiėmėme po vienerias, tada išsiuntėme informaciją Evaldui, o jis paruošė prezentaciją. Naktį buvo labai daug darbo.
O po treniruotės dar reikės rungtynių su JAV analizės, kur galbūt kažkokią mažą detalę galime pataisyti. Iki vakaro reikia tai padaryti. Tokia ir diena.
O dar ir trenerių susirinkimai, taktikos paruošimas, video su komanda, treniruotė. Yra reikalų (juokiasi).
– O kada laikas pasidžiaugti pergale prieš JAV?
– Po rungtynių per interviu daugelis pasakė, ką galvojame. Labiausiai džiaugiasi sirgaliai – tegul švenčia. Mes neturime, kada pasidžiaugti. Po rungtynių skubėjome kuo greičiau palikti areną. Yra darbų, nes tvarkaraštis – suspaustas.
O pasidžiaugti galėsime, jeigu kažką laimėsime. Pergalė – smagi, faktas – smagus, bet ji bus apie nieką, jeigu nieko iš čempionato ir neišsivešime. Visi supranta, kad visas emocijas ir energiją reikia nukreipti į rungtynes su Serbija.
Jeigu būtume išsitaškę, nežinau, kokiame fone ateitume kovoti prieš serbus, kurie tikrai džiaugiasi, kad žais būtent su mumis.
– Po 19 metų pasiekta pergalė prieš JAV sprogo emocijomis: siautė ne tik sirgaliai Maniloje, bet ir Lietuvoje. Kaip tokioje situacijoje suvaldyti kunkuliuojančias emocijas?
– Atsakymas – patirtis. Gali labai greitai būti nubaustas, jeigu per anksti apsidžiaugsi. Toks tas sportas – vieną dieną esi viršūnėje, o kitą – labai giliai po plintusu.
– Ar galvoje dabar sukasi viena tokių patirčių?
– Oi...Tai nerašyta taisyklė – kai komanda čempionate apsidžiaugia per anksti, tai paprastai ir būna viskas, ką ji pasiekia. Gal pačiam ir nebuvo, bet matau ir varžovų patirtis. Yra buvę, kad varžovai apsidžiaugia ir kitame etape būna persisotinę emocijų. Tada ateina alkanesnė komanda.
Iš serbų labai tikimės fiziškumo. Mes džiaugiamės, kad per rungtynes su JAV mums pavyko rotuoti žaidėjus. K.Maksvytis dar prieš rungtynes sakė, kad mėginsime, kiek įmanoma suvienodinti laiką. Niekas nežaidė ilgiau nei 22 minutes. Tai mums lygioje kovoje gali labai padėti.
– Ar turite atsakymą, kaip netgi taupant žaidėjų energiją, galėjote nugalėti JAV krepšininkus?
– Nebuvo jokios įtampos. Jeigu laimi ar pralaimi, esi ten, kur dar prieš čempionatą norėjai būti. Tas laisvumas persidavė į aikštelę. Įkrito pirmieji keli metimai, atsirado nuotaika, emocija, pasitikėjimas. Dar prisidėjo atsainus amerikiečių įėjimas į rungtynes. Viskas susidėjo. O kai turi 20 taškų pranašumą, užauga sparnai, pataikai netgi sudėtingesnius metimus.
Visi žinojo, kad pralaimėjimas į šoną mūsų nenuneš.
– Lietuvos rinktinėje džiugina ir atsarginių žaidimas. Matėme Margirio Normanto puikų startą, rungtynėse su JAV kameros buvo nukreiptos į Vaidą Kariniauską. Kiek situaciją lengvina tokie epizodai?
– Galime paimti 10 žaidėjų. Mažiau žaidžia tik Deividas Sirvydis su Gabrieliumi Maldūnu. Visi dešimt jau yra gerai sužaidę – Margo pirmosiose rungtynėse, tas pats Iggy (Ignas Brazdeikis, – red.) jau stabiliau žaidžia, tada Rokas Jokubaitis eilę rungtynių puikiai žaidžia, Jonas Valančiūnas, Mindaugas Kuzminskas iššauna. Dabar iššovė V.Kariniauskas, o kokia Eimanto Bendžiaus atkarpa su graikais ar Tado Sedekerskio fantastiškas žaidimas su Juodkalnija abejose aikštės pusėse.
Tai ir yra mūsų didžiausia stiprybė, nes varžovams esame sunkiai išanalizuojami, juk negali žinoti, kas tą dieną gerai sužais. Tas pats – apie gynybą. Mes nesiginame visą čempionatą vienas prieš vieną, mes ginamės penkiese prieš vieną kamuolį. Ginamės kaip komanda. Neturime daug elitinių gynėjų. Gal galime čia išskirti Tomą Dimšą, M.Normantą.
Tačiau visa komanda tiki gynybinėmis idėjomis. Kartais tos idėjos iš šono atrodo „crazy“, bet krepšininkai jomis pasitiki ir yra pasiruošę viskam. Didelis malonumas dirbti tokioje atmosferoje.
– JAV rinktinės treneris ir daugkartinis NBA čempionas Steve‘as Kerras dažnai atsakinėja į klausimą apie savo komandą, kurioje nėra ryškiausių NBA žvaigždžių. Jis ne vieną kartą pabrėžė, kad svarbiausia – komanda yra „treniruotina“. Ar tą patį pasakytumėte apie Lietuvos rinktinę?
– Taip, taip. Pradėkime nuo psichologinio faktoriaus, kad krepšininkai nori parodyti, kad jie gali žaisti šiame lygyje ir jie gali pasiekti net daugiau nei pagrindiniai mūsų žaidėjai. Jie turi labai daug vidinės motyvacijos, kurią sudeda į bendrą tikslą. Per visą čempionatą man labiausiai yra įstrigusi kolegos Beno Matkevičiaus frazė. Jis su rinktine yra labai ilgai, daug vasarų ir jo žodžiai, kad rūbinė – pati geriausia. Tai – stipru.
Mes, antrą vasarą dirbantys treneriai, sunkiai galime palyginti, bet kai tai sako 10 metų su rinktine esantis žmogus (B.Matkevičius asistentu dirba nuo 2013 metų, – red.), tai parodo daug.
Tai – dar vienas arkliukų, kuris mums padeda.
– Tas žaidėjų iš mažesnių klubų noras parodyti save privertė prie „Los Angeles Lakers“ pastatyti Mažeikių „M Basket“. Skamba beprotiškai?
– Mes pamatėme pranašumą. V.Kariniauskas yra aukšto lygio žaidėjas, kad tuos pranašumus išnaudotų. Sutapo, kad tokie labai skambūs pavadinimai. Didelis kontrastas.
Mes žadžiame savo krepšinį, europietišką krepšinį. Amerikiečiai su kiekvienomis rungtynėmis gerės, ypač po šio pralaimėjimo. Jie mokosi FIBA krepšinio taisykles ir stengiasi prisitaikyti. Rungtynės su mumis – šaltas dušas, bet panikos ten nebus. Geriau jiems dabar pralaimėti nei ketvirtfinalyje ar pusfinalyje. Išvadas jie padarys.
O mūsų komanda yra lengvai treniruotina. Kokią idėją, kurią gerai apmąstome ir paruošiame, pasakytume, norime, kad krepšininkai ja patikėtų. Ne kiekvienoje komandoje krepšininkai visomis idėjomis patikės, atsiras ir tų, kurie daug abejos, kels klausimus – gal ne treneriams, o tarpusavyje.
Dabar Lietuvos rinktinėje to nėra. Krepšininkai tiki tuo, ką paruošiame. Kol kas važiuojame ant to.
– Sakote, kad Lietuvos rinktinės varžovams turėtų būti sudėtinga analizuoti mūsų rinktinę. Ar sunku analizuoti serbus?
– Jie šiemet žaidžia kitokį, Svetislavui Pešičiui nebūdingą krepšinį. Kamuolį į priekį labai stumia Bogdanas Bogdanovičius („Atlanta Hawks“), turi daug pasirinkimų išreikštiems metikams. Didžiulis ir Nikola Milutinovo (Pirėjo „Olympiakos“) faktorius. Nėra labai sunku juos analizuoti, bet žaisti prieš bus labai sudėtinga.
Jie išmušinėja iš pirmųjų fazių, nebus lengva įeiti į savo derinius, žino visi savo vaidmenis ir žino, ko atvažiavo.
Jie kažkuria prasme tikrai džiaugiasi, kad mes laimėjome prieš JAV. Laukia žiauriai kietos rungtynės. Nesakyčiau, kad esame favoritai.
Mes norime save matyti eiline antrąja komanda ir su tokiu mentalitetu eiti į rungtynes.
Kovosime vienas už kitą, krepšininkai stovės vienas už kitą ir žiūrėsime, kas gausis.
Tikrai neapsikrauname išankstinėmis etiketėmis.
Turi serbai ir begalę Eurolygos žaidėjų, kelis – iš NBA. Reikalų bus „belenkiek“.
– Lietuvos rinktinė per rungtynes meta vidutiniškai 96,4 taško. Serbai – 100,4. N.Milutinovas po treniruotės sako, kad nemano, jog per akistatą kris daug taškų. Kaip galvojate jūs?
– Žiūrėsime. Abi komandos mėgsta pasispausti. Labai priklausys nuo paprasčiausio pataikymo. Kol kas randame gerą žaidimo viduje ir išorėje balansą, kai paduodame kamuolį į vidų, tada – atgal, dar vadinamieji ledo ritulio perdavimai. Serbai tam pasiruoš, bet nemanau, kad bus žemo rezultatyvumo rungtynės.
Abi komandos žaidžia pakankamai aukšto tempo krepšinį, būna daug atakų. O tada jau priklausys nuo pataikymo procento.
Sunku prognozuoti rungtynių fiziškumo lygį – ką teisėjai leis. Galbūt dažnai žaidėjai stos prie baudų metimo linijos. Galbūt kaip tik atviresnis bus krepšinis.
Mums, treneriams, svarbiausia laiku ir vietoje reaguoti bei prisitaikyti prie varžovų, kad ne mes šoktume pagal jų dūdelę, o jie pagal mūsų.
– Kaip pirmojoje pusėje privertėte tai daryti amerikiečius?
– Pavyko. Bet vėlgi – su tuo pačiu pataikymu pavyko. Pradėti rungtynes su 9 tritaškiais iš 9…Pripažinkim, kad bet kurioje lygoje tai nėra tipiniai skaičiai.
Tačiau ant tos emocijos, geros komandinės emocijos, važiuojame.
Kai komandoje nėra kažkokių reikalų, kibirkščių, visi žino savo vaidmenis, tai ir nuotaika kita.
Galbūt nuo to priklauso ir mūsų pataikymas, nes žaidėjai neturi vadinamųjų frustracijų.
Tačiau tai, kokie esame, reikia tikrinti vis kietesnėse rungtynėse. Turėjome rungtynių, buvo ir atsakingų, bet kuo toliau, tuo sunkiau. Liko trejos rungtynės.
Sunkiausiu, atsakingiausiu metu ir paaiškės, kokie mes esame.
Jeigu išlaikysime tą patį, tai kaip sakė Benas, bus įsimintina vasara.
