Bet paragauti Filipinų sostinės vaisių tikrai galima – jų jau atsikando ir Lietuvos rinktinė, dėl krepšinio pakvaišusioje šalyje siekianti savo svajonės ar bent kelialapio į 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes.
Tai keistas vaisius – saldus ir teikiantis džiaugsmą, bet viduje slepiantis ir didelį kartumą.
Svetingumas – kraujyje
Filipinai atvykstančius pasitinka tikrai ne prabanga, bet iškart pristato sau kultūriškai svarbiausią elementą – apie jį dar prieš kelionę lrytas.lt portalui pasakojo ir lietuviškai mokęsis filipinietis Ricky Giganto, kurio žodžiai išsipildė su kaupu.
Filipiniečiai išties garsėja savo svetingumu, bet šis žodis yra gana per paprastas, apibūdinti tai, kaip dėl aplinkinių stengiasi vietiniai.
„Tai mūsų išskirtinis bruožas. Svetingumas yra kraujyje. Žmonės čia bando padėti, net jeigu visai nusivaro nuo kojų. Mes gal neturime geriausių įgūdžių, tačiau mūsų širdys – stipriausios. Esame ypatingai svetingi.“, – lrytas.lt paaiškino filipinietė Kara Guioguio. Ji dirba įmonėje, kuri užsiima pasaulio čempionato viešinimu ir marketingu.
Svetingumas yra ir vienas pagrindinių Filipinų eksportų – į užsienį geresnio gyvenimo išvykę ieškoti filipiniečiai dažniausiai dirba su tuo susijusiose sferose.
„Keliausite kruiziniu laivu – pamatysite filipiniečius. Jeigu, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje užsuksite į ligoninę, ten irgi pamatysite filipiniečių, dirbančių slaugėmis. Rūpestis yra mūsų DNR dalimi. Tai galima paaiškinti tuo, kad filipiniečiai yra orientuoti į šeimą, o šeimoje visada rūpiniesi vyresniaisiais. Viena mūsų visuomenės vertybių – rūpinimasis vyresniais žmonėmis, pagarba jiems ir pagalba“, – pasakojo K.Guioguio.
Į Filipinus su komanda atvykęs treneris Kazys Maksvytis irgi spėjo užsiminti apie šį išskirtinį bruožą.
„Jeigu organizatoriai kažko nepadaro, tai patys filipiniečiai rodo didelį norą padėti. Daug apsaugos, daug savanorių. Palieka gerą įspūdį“, – apie vos per pusantros dienos patirtus įspūdžius kalbėjo treneris.
Įdomu stebėti, kaip šiame svetingumo burbule sukasi įvairiausių šalių žurnalistai. Jeigu kyla klausimų – pagalba čia pat. Net ir einant atrodo, kad visi tik ir stebi, ar tau neprireiks pagalbos. Skamba perdėtai, bet su tuo jau teko susidurti ir greitai pripranti. Kartais perdėtas noras pagelbėti virsta ir kuriozais. Savotišku iššūkiu gali tapti net ir noras pasidaryti kavos – vietiniai taip stengiasi padėti, jog pasitinka net nepriartėjus prie puodelių, atidžiai stebi, kokius veiksmus atlieki ir tada iš rankų ima šiukšles, kad galėtų jas išmesti patys.
Jonas Valančiūnas = Lietuva
Filipinus dauguma lietuvių žino dėl bendro bruožo – čia krepšinis yra sporto šaka numeris vienas ir konkurencijos neturi. 7641 salą turintis Filipinų archipelagas pasaulio čempionate ruošiasi pagerinti šių pirmenybių lankomumo rekordą. Šalyje yra apie 25 tūkstančiai krepšinio salių, o lauke įrengtų savadarbių aikštelių su lanku – nesuskaičiuojama galybė.
„Kuomet televizija buvo populiarumo viršūnėje, kai daugeliui tai buvo viskas, žmonės sekmadieniais visuomet stebėdavo krepšinio rungtynes. Meilė krepšiniui perduodama iš kartos į kartą. Kartais dėl to, kad televizorių pultelius kontroliuoja tėčiai, kurie nori pažiūrėti rungtynes. Be to, krepšinį žaisti gali bet kas – gatvėse galima pamatyti ir be batų žaidžiančius vaikus. Krepšinis yra visiems, – paaiškino Kara. – Pavyzdžiui, galėtumėte panašiai sakyti apie futbolą, bet mes neturime plačių gatvių ar kiemų, tam neužtektų vietos. O krepšiniui užtenka ir mažai vietos – lankai kabinami prie garažų, šalia gatvių, tiesiog ant pastatų. Daug krepšinio ženklų yra ten, kur gyvena sunkiai pragyvenantys.“
Bet tai – ne šiaip krepšinis. Filipiniečiai yra visiškai priklausomi nuo NBA, todėl žaidime „Ką žinote iš Lietuvos rinktinės“ laimi net ne pačios Lietuvos vardas, o Jonas Valančiūnas. „Žinoma, kad žinau. Juk jis žaidžia NBA. Be to, jis turi ir mums artimą istoriją – yra iš vargingos šeimos, sunkiai gyveno“, – iškart sureagavo Kara.
Jos mėgstamiausias krepšininkas – amerikiečių superžvaigždė Kevinas Durantas. Iš žaidžiančių pasaulio čempionate – amerikiečių lyderis Anthony Edwardsas.
Tai, kad vietiniai čia nežino Lietuvos rinktinės, bet atpažįsta JV vardą patvirtino ir komandos palaikyti atvykę tautiečiai, kurie irgi savo šalį filipiniečiams pristato žodžiais „Jonas Valančiūnas“.
NBA ir krepšinis Filipinuose yra persipynę.
Kai 2011 metais NBA klubų savininkams ir žaidėjų asociacijai nepavyko susitarti dėl kolektyvinės sutarties, buvo paskelbtas lokautas – sustojo visi lygos mačai. Nemažai NBA krepšinio žvaigždžių patraukė į kitas šalis – tuomet trumpam į Kauno „Žalgirį“ atvyko Ty Lawsonas, o Filipinai iš art išvydo tokias garsenybes kaip Kobe Bryantas, Derrickas Rose‘as, Kevinas Durantas.
NBA internetinės parduotuvės prekės gali pasiekti 215 Filipinų miestų ir provincijų – sąraše nėra nė vienos vietos, kur kažkas nebūtų įsigijęs marškinėlių ar kitos oficialios atributikos.
Rokas Jokubaitis Filipinuose stebėjosi, kad pamatyti sirgaliai turėjo ir Lietuvos rinktinės marškinėlių.
Krepšinis čia yra tiek populiarus, kad per pasaulio čempionato atidarymo dieną valstybinėse institucijose išvietimo įstaigose buvo paskelbta nedarbo diena.
Pamišę dėl garsenybių
Kaip tai paaiškinti? Galima leistis ir į istoriją – iš Filipinus kolonizavusių japonų salyną perėmę amerikiečiai krepšinį čia panaudojo ne tik kaip mokymo, bet ir kultūrinės įtaigos priemonę. JAV įtaka Maniloje jaučiasi labai ryškiai – tarp vietinių restoranėlių įsipynę ir garsūs amerikietiški vardai, kai kur persipynusios ir jų virtuvės. Šalis yra dvikalbė – kai kurie vietiniai tarpusavyje kalba netgi maišyta filipiniečių ir anglų kalba. Filipiniečiai su amerikiečiais dalinasi ir tuo neįtikėtinai beprotišku dėmesiu žvaigždėms.
„Filipinai yra beveik 110 milijonų žmonių šalis, todėl čia pritraukiama milžiniška auditorija. „Netflix“ renkasi Filipinus savo didžiųjų serialų ir šou pristatymams, nes mes visada turime didelį skaičių žiūrovų. Filipinuose yra stiprus garsenybių kultas, žmonės dėl jų pakvaišę – tiek dėl Holivudo ar krepšinio žvaigždžių. Manau, kad žvaigždės mėgsta čia atvykti – jie jaučia žmonių šilumą, yra gerai priimami“, – paaiškino K.Guioguio.
Geras pamišimo dėl žvaigždžių pavyzdys – boksininkas Manny Pacquiao. Filipiniečiai pasakoja, kad kai pastarasis karjeros viršūnėje kovodavo bokso Mekoje Las Vegase, Filipinuose ištuštėdavo visos gatvės. Užsieniečiai dažniausiai Filipinus ir žino per šį į istoriją patekusį kovotoją. Baigęs karjerą Manny greitai pasuko į politiką ir 2016 – 2022 metais buvo gubernatoriumi. 2022 metais jis dalyvavo Filipinų prezidento rinkimuose, kur surinko apie 4 milijonus balsų. Filipinuose yra ir daugiau istorijų, kaip garsenybės tampa politikais.
„Yra sakoma, kad jeigu nori tapti politiku, pirmiau turi tapti garsenybe. Kita vertus, buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo TV žvaigždė“, – nusijuokė K.Guioguio.
Tad atsakymas, kodėl būtent NBA – gana paprastas: „Mylime krepšinį ir esame pakvaišę dėl garsenybių, todėl NBA – puikus to derinys. Jeigu pasakysi, kad žmogus yra garsenybė, vietiniai norės su juo nusifotografuoti, net jeigu ir nežinos, kas jis toks. Be to, jeigu sakome „krepšinis“, dažniausiai ir pagalvojame apie NBA.“
Beprotiškas dėmesys žvaigždėms į filipiniečių gyvenimus atviliojo jiems dar vieną ypatingai svarbų renginį – „Mis Pasaulis“.
„Čia irgi viskas susiję su dideliu dėmesiu žvaigždėms. Mes neturime didelių pergalių krepšinyje, labai retai kažką iškovojame olimpinėse žaidynėse – juk pirmąjį olimpinį auksą iškovojome 2021 metais vykusiose Tokijo žaidynėse, kur triumfavo sunkiaatletė Hidilyn Diaz. Bet „Mis Pasaulis“ esame laimėję, tad ten, kur laimime, švenčiame labai nuoširdžiai ir atsimename visados. 2018 metų „Mis Pasaulis“ Catriona Gray yra FIBA ambasadorė“, – paaiškino K.Guioguio.
Skurdo dar labai daug
Bet kaip minėta anksčiau – Filipinų vaisius nėra vien saldus. Čia neįmanoma išvengti tamsaus ir gilaus skurdo ženklų: nuo lūšnynų, šiukšlėmis užterštų upių ar kanalų – iki elgetų, gatvėje miegančių žmonių ar jau nepritekliuje gimstančių vaikų. Jokie plakatai ir šviesos negali paslėpti vaizdo, kurį galima vadinti tiesiog socialiniu siaubu.
Dar nematytu skurdu stebėjosi ir Lietuvos rinktinės sirgaliai, pabrėžę, kad toli eiti nuo viešbučių nereikia, jog atsivertų visai kitoks vaizdas.
„Pirma valstybė, kur žmonės gyvena kapuose. Gidė sakė, kad pas juos labai brangus nekilnojamasis turtas ir žmonės jo neįperka. Mažuose butuose gyvena ištisos giminės“, – pasakojo Vytautas.
Jis žmona Danguole savo akimis pamatė dėl itin blogos situacijos žinomą kapinėse įrengtą lūšnyną. Tokių Maniloje yra daug.
Skurdas čia matomas per krepšinį: kai Vakarai yra įpratę prie brangių vardinių krepšinio batelių, nublizgintų krepšių ir patogių aikštelių, krepšinis ir toje pačioje Maniloje yra žaidžiamas gerokai kitaip. Kamuolį per asfaltą besivarantys ir į aprūdijusį lanką su apiplyšusiu tinkleliu metantys vaikai – visiška kasdienybė. Kaip ir šalia stovintys prabangūs pastatai, o kitapus gatvėje – sunkaus ir alinančio gyvenimo ženklai. Tokį skurdą nupasakoti kartais net ir sunku. Galbūt dėl to pasitaiko pasirenkančių skurdą per krepšinį išreikšti kaip savotišką istorijos aukštyn pradžią, kur vaikas, tarsi herojus, pradeda nuo žemiausio laiptelio ir kopia aukštyn. Toks buvo ir boksininkas M.Pacquiao, ir daugelis kitų šalies sportininkų. Tai uždega viltį, bet neturėtų klaidinti.
Todėl daugybės filipiniečių šypsenos ir nenusakomas paslaugumas neturėtų apgauti – už jų gali slėptis labai sunkus gyvenimas.
„Nenoriu romantizuoti skurdo, – turbūt idealiausiai situaciją įvertino K.Guioguio. – Niekas nesako, kad filipiniečiai yra patys laimingiausi. Tiesiog tai susiję su mūsų noru kuo geriau priimti žmones. Stengiamės iš visų jėgų padėti nepaisant aplinkybių. Net ir per pasaulio čempionatą visi sako, kad filipiniečiai išpildo visus norus. Kodėl? Nes padarome viską, ką galime. Žmonės čia bando padėti, net jeigu visai nusivaro nuo kojų. Pasaulio čempionatas yra geras pavyzdys: tokiam renginiui prireikė daugybės žmonių, daugybės pastangų. Net jeigu kažkas negerai, neišgirsite, kad filipiniečiai skųstųsi, sakytų, kad sunku ar vargina. Žmonės tiesiog nori, kad atvykusieji jaustųsi kuo geriau.“
Jeigu paklaustumėte filipiniečių, šie dėl skurdo labiausiai kaltina valdžią ir salyną kamuojančią gilią korupciją. Situacija čia išties sudėtinga – studijos rodo, kad daug žalos padaro politinė sistema, kur dominuoja politinės dinastijos. CNN skelbė, kad 2023 metų kovą šalyje buvo 14 milijonų vargingų šeimų. „Borgen“ projekto duomenimis – 4,5 milijono benamių. Dauguma jų ir gyvena Manilos gatvėse.
Tad krepšinis nėra visiems gyvenimas, bet jį gerokai praskaidrina, bent jau tapo Maniloje kalba patys filipiniečiai.
Su tuo nesutikti būtų sunku, tad Maniloje žygiuojant į areną verta pridėti ranką prie krūtinės ir šiek tiek linktelėti – tai pagarbos ženklas, kurį vietiniai rodo labai dažnai ir yra nusipelnę to patys.
