Lietuvos krepšinio rinktinė liepos 17-ąją startavo su pasirengimu pasaulio čempionatui ir ruošdamasi pirmenybėms šią vasarą žaidė aštuonerias draugiškas rungtynes. Lietuvos krepšininkai pasiekė penkias pergales ir patyrė tris pralaimėjimus.
Tiesa, šiemet Lietuvos nacionalinė komanda nesulaukė didelio skaičiaus senbuvių – net 6 krepšininkai dėl vienų ar kitų priežasčių buvo priversti pasakyti rinktinei „ne“ ir ekipos strategui Kaziui Maksvyčiui teko nelengva užduotis ieškoti pamainos ilgamečiams rinktinės nariams.
„Jei manęs klausiate, ar tai nuostolis, tai turiu vienareikšmišką atsakymą – didelis nuostolis, – lrytas.lt tikino daugiau kaip 14 metų krepšininku buvęs, o jau po to ir trenerio bei komandos vadovo pareigas ėjęs T.Pačėsas. – Rinktinė galėjo atrodyti visiškai kitaip. Kad ir variantas su Artūru Gudaičiu.
Nežinia, kodėl jo nepakvietė ar jis atsisakė. Jei jis būtų, tuomet tas pats Donatas Motiejūnas atsidurtų ne sau neįprastoje penktoje pozicijoje, o sugrįžtų į ketvirtąją, tuomet Eimantas Bendžius galėtų būti trečiu, o ne ketvirtu.
Tas pats ir su Luku Lekavičiumi: ne be reikalo Mantas Kalnietis beveik 16 metų vadovavo rinktinės puolimui – kai neturi aiškaus ir patikimo įžaidėjo, tuomet atsiranda spragos. Pasižiūrėkime, jei būtų L.Lekavičius, kaip keistųsi įžaidėjų grandis“.
Pasirengimo čempionato pradžioje Lietuvos krepšininkai nugalėjo Ukrainą 100:72 ir Sakartvelą 104:102. Po to mūsų šalies rinktinė patyrė tris pralaimėjimus iš eilės: Suomijai nusileido 79:81 bei dukart krito nuo Prancūzijos 72:90 ir 70:76.
Vis dėlto prieš pasaulio pirmenybes nuotaiką pataisė trys iš eilės pergalės: prieš Suomiją Klaipėdoje 84:80 ir jau Taivane prieš Puerto Riką 93:80 ir Latviją 93:69.
Per draugiškas rungtynes rinktinėje žaidė 17 krepšininkų, bet K.Maksvytis gana greitai išsiaiškino, kurių žaidėjų jam reikės per pasaulio pirmenybes.
Visi į dvyliktuką patekę krepšininkai liepos pabaigoje ir rugpjūtį žaidė septynerias arba visas aštuonerias rungtynes.
Neabejotinas komandos lyderis buvo jos kapitonas Jonas Valančiūnas.
„New Orleans Pelicans“ vidurio puolėjas pelnydavo vidutiniškai po 15,6 taško ir ketveriose rungtynės, tarp jų – trejose paskutinėse, buvo rezultatyviausias rinktinės žaidėjas.
Įdomu, kad laimėtose rungtynėse J.Valančiūno vidurkis buvo 19,5 taško, pralaimėtose – 10,3 taško.
Penki krepšininkai, kurie per pasaulio pirmenybes turėtų būti didžiausia kapitono paspirtis, pelnė apie dešimt taškų.
Mindaugo Kuzminsko vidurkis buvo 10,3 taško, Roko Jokubaičio – 10,1 taško, Igno Brazdeikio – 10 taškų, Eimanto Bendžiaus – 9,4 taško, Donato Motiejūno – 8,1 taško.
Kiti krepšininkai prie puolimo prisidėjo mažiau. Deividas Sirvydis pasirengimo etape rinko 5,9 taško, Vaidas Kariniauskas – 5,3 taško, Margiris Normantas – 4,9 taško, Tomas Dimša – 4,5 taško, Tadas Sedekerskis – 4,5 taško, Gabrielius Maldūnas – 2 taškus.
„Šiai rinktinei tikrai labai trūksta Domanto Sabonio, Arno Butkevičiaus ir Luko Lekavičiaus. Gal ir negalima taip sakyti, bet mes neturime didelės prabangos turėti kelis vienos pozicijos aukšto lygio krepšininkus ir jei kas, juos keisti“, – kalbėjo apie rinktinę T.Pačėsas.
– Tačiau rinktinė jau suformuota ir turime, ką turime. Jūsų manymu, reikėjo kažką kitą kviestis į komandą? – lrytas.lt paklausė T.Pačėso.
– Nekalbu apie kitas kandidatūras – sakau, kad dabar esame visiškai kitoje situacijoje nei, galbūt, anksčiau. Mes tiesiog neturime prabangos rinktis iš lygiaverčių krepšininkų.
Sakysime, Prancūzijos rinktinėje traumas gavo Frankas Ntilikina ir Mathiasas Lessort'as, tai tuoj pat juos pakeitė ne ką prastesni Vincentas Poirier ir Isaia Cordinier.
Mes to sau leisti, deja, negalime. Šioje rinktinėje viskas pastatyta ant Jono Valančiūno pareigų ir jo pastangų. Neduok dieve, jei kas, bet kaip pavyzdį noriu pateikti Latvijos rinktinės situaciją – dėl traumos žaisti negalės Kristapas Porzingis ir dabar visiškas klaustukas, kaip atrodys čempionate latviai.
Nes nėra kuo jį pakeisti ir komandos žaidimo braižas sugriūna.
J.Valančiūnas pas mus yra lyg panacėja, kuris gali viską išspręsti. Bet mes stengiamės nematyti, kad didelė problema yra mūsų gynėjų grandis. Tačiau, kai Jonas aikštėje, jis kompensuoja problemas kitose ekipos grandyse.
Kitą vertus, esu labai nustebęs Tomo Dimšos žaidimu. Nesvarbu, kaip jam sekėsi per karjerą žaisti, kokios buvo karjeros peripetijos, tačiau kaip gynėjas ir krepšininkas jis dabar rinktinei duoda itin daug.
Noriu pasakyti, kad dabar jau nereikia kalbėti, kas būtų, kaip būtų – turime tokią rinktinę, kurią surinkome iš to, ką turėjome ir su ja teks eiti į mūšį. Ir nereikia spekuliuoti apie tai, kas būtų, jei būtų.
– Jau visi kalba, kad Lietuvos krepšinio rinktinei teks sužaisti svarbiausią mačą antrame etape ir dėl patekimo tarp 8 geriausių rinktinių galimai reikės grumtis su Graikija. Jūsų manymu, šis barjeras lietuviams bus įveikiamas?
– Mes turime nuostolių, graikai turi ne ką mažiau: neatstovaus Giannis Antetokounmpo, Kostas Sloukas, Nickas Calathesas ir Tyleris Dorsey. Mano pozicija tokia – Lietuvos rinktinė jau aštuonerius metus tarptautinėje arenoje nieko nelaimėjo ir šįkart pasaulio čempionate ji turi labai gerą šansą siekti aukštų tikslų.
Geras rinktinės pasirodymas pirmenybėse būtų kaip spyris į užpakalį visam šalies krepšiniui – atsirastų naujas pagreitis, nes dabar buksuojame.
Reikia rezultato, reikia sugrįžti į Arvydo Sabonio laikus, kai kaskart kalbėjome apie medalius, o ne apie patekimus į kažkokius etapus. Šiai rinktinei kelčiau tikslus užimti prizinę vietą, nes to reikalauja ir situacija.
– Lietuvos krepšinio rinktinės treneris K.Maksvytis per kontrolinius mačus kalbėjo apie komandos psichologiją – jos būvimą ar nebūvimą. Jūsų manymu, mūsų rinktinė pasirengusi psichologiškai čempionatui?
– Ką tai reiškia? Kuria prasme tu pasirengęs psichologiškai? Jei tu fiziškai silpnas, o psichologiškai stiprus, tai tu laimėsi?
Sėdėdamas kabinete tu gali būti psichologiškai stiprus, nes žinai, kad tai tavo kėdė, tu sėdi, pas tave kažkas ateina ir kažko klausia.
Nuo to, kad tu nueisi pas psichologą ir šimtą kartų pasakysi, kad esi stiprus, tikrai netapsi fiziškai stipresniu.
Pasakysiu dogmą: per daugiau kaip šimtą krepšinio metų keitėsi ir pats žaidimas, ir taisyklės, ir aikščių matmenys, bet vienas dalykas nesikeitė – reikia iš vienos aikštės pusės bėgti į kitą ir įmesti kamuolį į krepšį.
Jei tu fiziškai nusileidi varžovui, visos tavo psichologinės jėgos nieko vertos, nes tu paprasčiausiai nusileisi priešininkui.
Kai tu fiziškai pajėgus, kai esi lygus su varžovu, tuomet psichologija gali padėti. Bet be fiziškumo psichologija niekuo nepadės.
– Psichologiją galima pakeisti žodžiu „nusiteikimas“.
– Taip. Ir tuomet vis tiek viskas paprasta – arba tu pavargęs ir nieko negali bei jau nieko nenori, arba nepavargęs. Nebūna taip, kad visi 12 komandos narių yra pavargę.
Tam ir yra treneris, kuris mato, kas tą dieną gali žaisti, o kas negali. Mano galva, ši Lietuvos rinktinė gali žaisti, nes K.Maksvytis siekia daryti taip, kad niekas nepervargtų ir visi kažką duotų komandai aikštėje.
– Kalbama, jog rinktinės žaidėjai jau išsidalino vaidmenis aikštėje. Ką tai reiškia?
– Gali išsidalinti pinigus prie stalo. Manau, šis žodžių žaismas daugiau skirtas sudėlioti pareigas aikštėje. Na, negali gynėjas būti vidurio puolėju.
Tačiau šiuo atveju kalbama apie tai, ko iš krepšininko nori rinktinės strategas – jis suformuoja užduotį, kurį žaidėjas privalo vykdyti.
Ypač rungtynėse su Latvija pasimatė, kad kiekvienas rinktinės narys žinojo, kur jam būti ir ką daryti, kas stato užtvaras, o kas atsikovoja kamuolius. Bet šiuo atveju reikia kalbėti apie paprastą dalyką – komanda susižaidė ir jaučia ritmą.
– Jūsų verdiktas – kiek toli šiame pasaulio čempionate žengs Lietuva?
– Visi suskaičiavome, kad antrame etape kovosime su JAV ir Graikijos komandomis, o graikai bus tiesioginiai mūsų oponentai dėl kelialapio į ketvirtfinalį.
Viską lems, kaip mes prie šių rungtynių prieisime – būtina neturėti traumų. Viena, kai turi lyderį be traumų, o kitą, kai privalai viską keisti ir ieškoti, kas be traumuoto lyderio galėtų tempti komandą.
Šiai dienai Lietuvos rinktinė atrodo optimaliai pasirengusi kovoms ir tai liudija puikia akistata su latviais.
Pagal viską, ką matome, mes galime paneigti tam tikrų niurgzlių prognozes, bet sakau – viskas tampa aišku tik tada, kai turi pilną vaizdą prieš svarbią dvikovą.
