Kas jie – nežinomi Bahamų krepšinio žygdarbio kūrėjai, kurie išspyrė iš olimpinės atrankos galingąją Argentiną

Dauguma Argentinos krepšinio sirgalių buvo įsitikinę, kad šios šalies rinktinei olimpinės atrankos pirmojo etapo turnyras taps lengvu pasivaikščiojimu. Ir kas gi galėtų sutrukdyti? Juk ne Čilė, Kuba arba Bahamos...?

Kubos ir Čilės krepšininkus namie žaidę argentiniečiai išties įveikė. Tačiau tik kubiečius nugalėjo lengvai. Tuo tarpu dėl pergalės prieš kaimyninės Čilės komandą teko kovoti iki paskutinių minučių. O Bahamų rinktinė atrankos turnyro šeimininkams buvo neįkandamas riešutas.

Argentinos ir Bahamų rinktinės per savaitę susitiko dukart. Bet ir po grupės rungtynių, ir po finalo Carlosas Delfino, Facundo Campazzo, Luca Vildoza, Gabrielis Deckas ir kiti argentiniečiai iš aikštės ėjo nukabinę nosis. 400 tūkstančių gyventojų turinčių Bahamų salų krepšinio pasiuntiniai buvo stipresni negu komanda, prieš penkerius metus tapusi pasaulio vicečempione.

Kitais metais olimpinės atrankos pagrindiniame turnyre dėl kelialapio į Paryžių kovos anaiptol ne įžanginio Amerikos zonos atrankos turnyro favoritė Argentinos komanda, bet Bahamų rinktinė.

Bahamų pavadinimas krepšinio varžybose skamba egzotiškai. Tačiau patyrinėjus šios rinktinės žaidėjų sąrašą, pergalė prieš argentiniečius visai neatrodo kaip metų sensacija.

Bahamų rinktinės ašį sudarantys Ericas Gordonas, Buddy Hieldas ir Deandre Aytonas aukštai vertinami NBA lygoje, o pasigirti tokia lyderių trijule net per pasaulio pirmenybes galės vos kelios komandos.

34 metų gynėjas E.Gordonas praėjusį sezoną žaisdamas „Houston Rockets“ ir „Los Angeles Clippers“ komandose pelnydavo vidutiniškai 12,4 taško, 30-mečio „Indiana Pacers“ gynėjo Buddy Hieldo vidurkis buvo 16,8 taško, 25 metų „Phoenix Suns“ vidurio puolėjo D.Aytono – 18 taškų.

Pasaulio pirmenybėse žaisiančias komandas, turinčias tris ar daugiau krepšininkų, kurių vidurkis NBA lygoje praėjusį sezoną buvo dviženklis, galima lengvai suskaičiuoti ant rankų pirštų. Tai – JAV, Kanada ir Vokietija. Viskas.

Vis dėlto, kaip priminė nuo 2019 metų Bahamų rinktinę treniruojantis amerikietis Chrisas De Marco, krepšinis žaidžiamas ne popieriuje ir kelios garsios pavardės pergalių nenulemia.

„Šie vaikinai gerai pažįsta vienas kitą. Bet mums reikėjo susibūrus kartu išsiaiškinti, koks žaidimo braižas mums tinka. Krepšinis nežaidžiamas popieriuje. Kartais žmonės sako: „Štai, jie iš NBA, jie turi laimėti“. Bet taip nėra. Tarptautinis krepšinis kitoks. Ypač sunku žaisti varžovų aikštėje, priešiškoje aplinkoje“, – kalbėjo

Ch.De Marco, kuris taip pat yra vertinamas NBA lygoje. Šis specialistas nuo 2012 metų dirba „Golden State Warriors“ trenerių štabe.

Kaip E.Gordonas, B.Hieldas ir D.Aytonas atsidūrė Bahamų rinktinėje? B.Hieldas ir D.Aytonas – labai paprastai. Jie gimė ir augo Bahamose, o išryškėjus krepšinio talentui buvo išsiųsti mokytis į JAV, kur toliau sparčiai tobulėjo ir galiausiai pateko į NBA komandas.

Bahamų rinktinėje ir B.Hieldas, ir D.Aytonas debiutavo seniai – dar praėjusio dešimtmečio viduryje. Bet iki šios vasaros rinktinėje jiedu nė karto nebuvo žaidę kartu.

E.Gordono kelyje buvo daugiau vingių. Šis krepšininkas užaugo Indianapolyje, bet jo motina yra bahamietė. Prieš keliolika metų E.Gordonas žaidė JAV rinktinėje ir netgi tapo 2010 metų pasaulio čempionu. Tačiau šiais metais Bahamų krepšinio federacija gavo FIBA leidimą ir JAV krepšinio federacijos sutikimą pakeisti E.Gordono krepšinio pilietybę.

Tai patyrusiam gynėjui atvėrė duris į motinos gimtosios šalies rinktinę.

„Jis prisidėjo prie mūsų dėl Bahamų. Žinau, kad daugelis bahamiečių sako, jog Ericas retai būna Bahamose. Bet, patikėkite, jis yra gal net labiau bahamietis negu aš“, – apie komandos draugą kalbėjo B.Hieldas.

Bahamų rinktinės lyderių trijulės krepšinio įgūdžiai nekelia abejonių. Tačiau trise per krepšinio rungtynes nepažaisi... Net jei E.Gordonas, B.Hieldas ir D.Aytonas žaistų visas 40 minučių be keitimo, jiems aikštėje reikėtų dar dviejų partnerių.

Per olimpinės atrankos turnyrą starto penkete kartu su trimis NBA krepšininkais į aikštę eidavo Lourawlsas Nairnas ir Travisas Munningsas.

28 metų L.Nairnas net nėra krepšininkas! Tiksliau, jis nebėra krepšininkas.

Prieš keliolika metų L.Nairnas, kaip ir B.Hieldas bei D.Aytonas, išvyko siekti krepšininko karjeros į JAV. Vis dėlto baigęs universitetą jis netapo profesionalu ir prieš penkerius metus pradėjo dirbti treneriu: trumpai padirbėjo „Phoenix Suns“ štabe, buvo Mičigano valstybinio universiteto komandos trenerio padėjėjas, o dabar yra taip pat NCAA žaidžiančios Bouling Gryno universiteto komandos trenerio padėjėjas.

L.Nairnas krepšinio reguliariai nežaidžia, todėl kai kurie įgūdžiai jau atbuko. Olimpinės atrankos turnyre 178 cm ūgio įžaidėjo ranka nebuvo tvirta – jis pataikė tik 1 iš 7 metimų. Tačiau jo fizinė forma yra puiki, juo labiau kad, kaip sako pats L.Nairnas, „visi bahamiečiai iš prigimties yra bėgikai“, o žaidimo nuovoka ir sugebėjimas įvertinti padėtį tapo dar gilesni negu anksčiau.

Dviejose statistikos skiltyse įrašyti skaičiai palieka įspūdį – L.Nairnas per ketverias rungtynes atliko 17 rezultatyvių perdavimų ir suklydo vos du kartus.

Kitas Bahamų rinktinės starto penketo krepšininkas T.Munningsas rungtyniauja Prancūzijos antrojoje lygoje. 28 metų gynėjo vidurkis Bulazako „Dordogne“ ekipoje praėjusį sezoną buvo 7 taškai. Vėlgi galima palyginti – užpraėjusį sezoną šioje komandoje žaidęs Vytenis Čižauskas pelnydavo 6,1 taško.

Šalia NBA krepšininkų T.Munningsas jautėsi taip, tarsi su jais žaistų kiekvieną dieną. Dėl padidinto varžovų dėmesio Bahamų rinktinės lyderiams mažiausiai žinomas žaidėjas dažnai likdavo laisvas ir tapo slaptuoju ginklu. T.Munningsas per pirmąsias rungtynes į Argentinos komandos krepšį įmetė 20 taškų, per finalo rungtynes – 16 taškų.

Kai pagrindiniams žaidėjams reikėdavo pailsėti, nuo suolo pakildavo Kentwanas Smithas ir Franco Milleris. 31 metų K.Smithas jau senokai klajoja po Europą, o pradėjusį sezoną Danijos lygoje pelnydavo 16,1 taško. 24 metų F.Milleris praėjusį sezoną žaidė Floridos – Įlankos pakrantės universiteto komandoje, bet aikštėje praleisdavo vos po kelias minutes.

Kiti penki krepšininkai į rinktinę atvyko iš Prancūzijos trečiosios lygos arba silpnų JAV universitetų. Jie daugiau žaidė tik per rungtynes, kuriose bahamiečiai sutriuškino Kubos ir Urugvajaus rinktines.

„Tai – geriausia komanda, kokioje man teko žaisti. Sunku papasakoti, kaip jaučiuosi atstovaudamas savo šaliai. Šis jausmas nepakartojamas“, – po lemiamų atrankos turnyro rungtynių, kuriose Bahamų rinktinė nugalėjo Argentinos komandą 82:75, kalbėjo D.Aytonas.

Kitais metais D.Aytonas su šia komanda galės keliauti ten, kur Bahamų rinktinė dar nebuvo – į turnyrą, kuriame žais su kitų žemynų komandomis.

Bahamų rinktinei iki šiol būdavo sudėtinga patekti net ir į Amerikos pirmenybes. Jose bahamiečiai vienintelį kartą rungtyniavo 1995 metais. Apie olimpines žaidynes ar pasaulio pirmenybes šios šalies krepšininkai, ko gero, net nedrįsdavo pasvajoti.

Dabar Bahamų krepšininkai žengė nedidelį žingsnelį olimpinės svajonės link, bet kartu atliko dar svarbesnį darbą – „bėgikų šalyje“ sustiprino susidomėjimą krepšiniu.

Tai pažymėjo ir treneris Ch.De Marco: „Mes nuėjome ilgą kelią ir kitą vasarą turėsime galimybę kovoti dėl olimpinio kelialapio. Kartu mes galėsime stiprinti šią komandą ir visą Bahamų krepšinį. Bahamose yra daug gabių žaidėjų – ir vyrų, ir moterų, ir jaunimo. Norime padėti jiems vystytis“.