Šiemet, pažymint didžiosios pergalės dvidešimtmetį, lrytas.lt pažvelgė, kaip susiklostė čempionų likimai.
2003-ieji
2003 metais kaunietis Virginijus Praškevičius jau buvo patyręs krepšininkas ir trečią kartą dalyvavo Europos pirmenybėse, bet per karjerą atskleidė ne visas galimybes ir nepasiekė tokių aukštumų, kokios jam buvo žadamos prieš gerą dešimtį metų.
Į rinktinę jis atvyko po neblogo sezono tuo metu viename stipriausių Turkijos klubų, Eurolygoje žaidusiame Stambulo „Ülker“ ir per Europos pirmenybes galėjo tikėtis gana žymaus vaidmens.
Vis dėlto rinktinės treneris Antanas Sireika nuo pat pasiruošimo etapo pradžios labiau pasitikėjo jaunesnės kartos aukštaūgiais. 29 metų V.Praškevičius per Europos pirmenybes daugiausia laiko leido ant atsarginių suolo ir žaidė tik ketveriose rungtynėse. Jo vidurkis buvo 2 taškai.
V.Praškevičius, kaip ir kiti ne pagrindiniai krepšininkai, galimybę pasirodyti gavo tik per lengviausiai laimėtas rungtynes su Izraelio komanda, į kurios krepšį įmetė 6 taškus.
Po 2003-iųjų
Po 2003 metų Europos pirmenybių V.Praškevičius šalies rinktinėje nebežaidė nė vienerių oficialių rungtynių, bet klubų karjerą tęsė iki 2010 metų.
Puolėjas ilgai rungtyniavo užsienyje ir atstovavo Izraelio, Turkijos, Italijos, Ispanijos, net Kinijos klubams.
2007 metais jau atrodė, kad puolėjas atsisveikino su profesionalų sportu, bet kelis mėnesius nežaidęs V.Praškevičius grįžo į aikštę ir sudarė sutartį su „Šiauliais“. 2010 metų pavasarį V.Praškevičius prisidėjo prie Utenos „Juventus“ ir šioje komandoje baigė karjerą.
Po paskutiniojo profesionalo sezono Europos čempionas ilgam nutolo nuo krepšinio ir, kaip pats sakė, „neveikė nieko“.
V.Praškevičiaus pavardė vėl nuskambėjo tik 2018 metais, kai jis tapo Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) žaidusio Molėtų „Ežerūno“ trenerio padėjėju. Po to jis trumpai dirbo Kėdainių „Nevėžio“ trenerių štabe.
