Šiemet, pažymint didžiosios pergalės dvidešimtmetį, lrytas.lt pažvelgė, kaip susiklostė čempionų likimai.
2003-ieji
Komandos draugai žinojo, kad atakai įstrigus kamuolį geriausia perduoti Arvydui Macijauskui. Nors šiam krepšininkui per Europos pirmenybes buvo tik 23-eji, klaipėdietis dėl ypatingų snaiperio sugebėjimų jau buvo vertinamas toli už Lietuvos ribų ir 2003 metais, atsisveikinęs su Vilniaus „Lietuvos rytu“, pasirašė sutartį su Vitorijos „Baskonia“ klubu.
„Žudikas kūdikio veidu“, kaip kartais būdavo vadinamas A.Macijauskas, varžovams žinutę pasiuntė dar prieš Europos pirmenybes, kai per draugiškas rungtynes su Prancūzijos komanda pelnė net 34 taškus.
Šis rezultatyvumo blyksnis nebuvo atsitiktinis – prasidėjus Europos pirmenybėms A.Macijauskas vėl rodė visas geriausias savo savybes. Jis įmesdavo vidutiniškai 15,8 taško ir buvo rezultatyviausias Lietuvos rinktinės žaidėjas.
Turnyro rezultatyviausių krepšininkų sąraše klaipėdietis užėmė šeštąją vietą. Jis atsiliko tik nuo ispano Pau Gasolio, ruso Andrejaus Kirilenkos, vokiečio Dirko Nowitzkio, kroato Damiro Mulaomerovičiaus ir ispano Juano Carloso Navarro.
A.Macijauskas pelnė 22 taškus per pirmąsias, sunkiausiai laimėtas, rungtynes su Latvijos rinktine. Po to jis daug bėdų pridarė ketvirtfinalio varžovei Serbijos ir Juodkalnijos komandai, į kurios krepšį įmetė 20 taškų. Finalo rungtynėse su Ispanijos rinktine gynėjo ranka taip pat buvo tvirta. Jo sąskaitoje per auksinį mačą buvo 21 taškas (4/5 dvitaškių, 2/5 tritaškių, 7/7 baudų).
Po 2003-iųjų
Nors A.Macijauskas buvo vienas iš geriausių Europos metikų, Lietuvos rinktinėje jis žaidė labai mažai.
Po auksinių žemyno pirmenybių A.Macijauskas šaliai atstovavo tik per du didžiuosius turnyrus: 2004 metų Atėnų olimpines žaidynes ir 2006 metų pasaulio pirmenybes.
Krepšinio aukštumose A.Macijauskas apskritai liko labai trumpai ir profesionalo karjerą baigė anksčiau negu vyresni auksinės Lietuvos rinktinės žaidėjai.
Ryškiausias jo karjeros laikotarpis buvo du sezonai „Baskonia“ komandoje. Po to, kai 2005 metais A.Macijauskas buvo išrinktas į geriausių Eurolygos žaidėjų penketą, jis nusprendė pabandyti jėgas už Atlanto. Tačiau Europos čempionas beveik visą sezoną prasėdėjo ant „Oklahoma City Hornets“ suolo ir netrukus patraukė atgal į Europą.
2006 metų vasarą A.Macijauskas buvo skambiai pristatytas kaip Pirėjo „Olympiakos“ naujokas. Deja, jis ir šiame klube laimės nerado.
2006-ųjų rudenį A.Macijauskas patyrė sunkią Achilo sausgyslės traumą ir kelis mėnesius liko užribyje, o 2007–2008 metų sezone nežaidė taip, kaip buvo tikimasi.
2008 metų rudenį Pirėjo klubas nutraukė sutartį su A.Macijausku ir, pasinaudojęs tuo, kad krepšininkas per atostogas patyrė traumą, atsisakė mokėti atlyginimą už likusius du sezonus. Prasidėjo ilgas teismo procesas. „Olympiakos“ laimėjo bylą, o A.Macijauskas į aikštę nebegrįžo.
Kad baigia karjerą, A.Macijauskas oficialiai pranešė 2010 metais. Tų metų vasarą jis tapo Vilniaus „Perlo“ trenerio padėjėju, bet iš šių pareigų pasitraukė dar prieš sezoną.
Buvęs krepšininkas gyvena Vilniuje ir Floridoje, investuoja į nekilnojamąjį turtą ir jau kelerius metus planuoja Vilniaus senamiestyje įsigytame pastate atidaryti viešbutį.
Užpernai A.Macijauskas buvo minimas kaip pagrindinis kandidatas tapti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) generaliniu direktoriumi, tačiau galiausiai LKL pasirinko kitą vadovą.
