2003-ieji
Renkant naudingiausią 2003 metų Europos pirmenybių krepšininką, didelės intrigos nebuvo. Kai Lietuvos rinktinė rugsėjo 14-osios vakarą Stokholmo „Globen“ arenoje pradėjo triuškinti finalo varžovę Ispanijos komandą, tapo aiškiau negu aišku, kad šio prizo labiausiai vertas naujųjų Europos čempionų lyderis Šarūnas Jasikevičius.
2003 metais kaunietis Š.Jasikevičius buvo ant bangos. Į Europos pirmenybes 27 metų įžaidėjas atvyko ką tik pabaigęs trečiąjį sezoną „Barcelona“ klube, pirmą kartą tapęs Eurolygos čempionu ir atsiėmęs Ispanijos lygos finalo naudingiausio krepšininko prizą.
Aukščiausią meistriškumą jis jau buvo patvirtinęs ir Lietuvos rinktinėje, kurioje nuolat žaidė nuo 1997 metų ir su kuria iškovojo 2000 metų Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalį.
Gera banga Š.Jasikevičių nešė ir Švedijos arenose. Per Europos pirmenybes Lietuvos rinktinės lyderis pelnydavo vidutiniškai 14 taškų.
Tiesa, turnyras Š.Jasikevičiui prasidėjo nei šiaip, nei taip. Įžaidėjas per pirmąsias rungtynes su latviais siautė aikštėje ir niekaip negalėjo sutvarkyti komandos žaidimo.
Tačiau lemiamu metu jis pats išsrėbė košę, kurios privirė: paskutinėje ketvirtojo kėlinio atakoje kaip ant lėkštutės padėjo kamuolį rezultatą išlyginusiam Eurelijui Žukauskui, o paskutinėmis pratęsimo sekundėmis pataikė pergalingus baudos metimus.
„Per pirmus du kėlinius nesijaučiau savimi. Atsigavau tik po pertraukos“, – pripažino atidarymo rungtynėse 20 taškų pelnęs Š.Jasikevičius.
Kadangi Lietuvos rinktinė neturėjo kito patikimo įžaidėjo, Š.Jasikevičiui beveik visose rungtynėse reikėjo žaisti daugiau negu 30 minučių. Kai Šaras prisėsdavo ant suolo, jo funkcijas perimdavo Arvydas Macijauskas, Ramūnas Šiškauskas arba Donatas Slanina, kartais net Saulius Štombergas.
„Derinius žino visi krepšininkai, tačiau, aišku, Š.Jasikevičiaus reikšmė nesumažėja. Šarūnas kuria žaidimą. Kiti daro tuos pačius derinius, bet žaidimas tampa lengviau nuspėjamas“, – lygino treneris Antanas Sireika.
Įžaidėjas labai tvirtai laikė visas žaidimo gijas per ketvirtfinalio rungtynes su Serbijos ir Juodkalnijos rinktine. Žaidžiant su šiais varžovais, Š.Jasikevičius pelnė 21 tašką ir atliko 11 rezultatyvių perdavimų.
Sirgaliai ypač nekantriai laukė Š.Jasikevičiaus dvikovos su jaunąja prancūzų žvaigžde Tony Parkeriu. Pusfinalio rungtynėse prancūzas žaidė rezultatyviau, bet Šaras savo komandai vadovavo patikimiau ir pelnė 14 taškų, atkovojo 10 kamuolių bei atliko 7 rezultatyvius perdavimus.
Finalo ritmą taip pat diktavo Š.Jasikevičius. Jis per paskutiniąsias rungtynes pelnė 10 taškų ir atliko 9 rezultatyvius perdavimus.
Beje, Š.Jasikevičiaus rezultatyvių perdavimų vidurkis, nepaisant jo atakų organizatoriaus talento, nei klubuose, nei rinktinėje visą karjerą nebuvo labai didelis. Vienintelė ryški išimtis buvo 2003 metų Europos pirmenybės. Per jas Lietuvos rinktinės įžaidėjas atlikdavo 8,2 rezultatyvaus perdavimo.
Po 2003-iųjų
2003 metų Europos pirmenybių didvyris Š.Jasikevičius iki šiol yra geriausiai matomas auksinės komandos narys. Per dvidešimt metų jis dar ne kartą pasižymėjo ir krepšinio aikštėje, ir šalia jos.
Lietuvos rinktinėje Š.Jasikevičius žaidė iki 2012 metų. Tiesa, įžaidėjas praleido kelis turnyrus, bet per ilgą karjerą dalyvavo šešeriose Europos pirmenybėse, vieneriose pasaulio pirmenybėse ir ketveriose olimpinėse žaidynėse. 2007 metais Š.Jasikevičius kolekciją papildė Europos pirmenybių bronzos medaliu.
Dar daugiau titulų Europos čempionas iškovojo žaisdamas klubuose. Po Europos pirmenybių jis debiutavo Tel Avivo „Makabi“ ekipoje, pabandė jėgas NBA lygoje, grįžęs į Europą atstovavo Atėnų „Panathinaikos“, Stambulo „Fenerbahçe“ komandoms, buvo grįžęs į Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir „Barcelona“, o karjeros pabaigoje įgyvendino vaikystės svajonę ir paskutinį sezoną (2013–2014 m.) žaidė gimtojo miesto „Žalgiryje“.
Nesėkmingas buvo tik užjūrio etapas. Nei „Indiana Pacers“, nei „Golden State Warriose“ gretose Šaras nesijautė reikalingas ir neatskleidė visų savo galimybių. Europoje buvo kita kalba. Š.Jasikevičius su „Makabi“ (2004 ir 2005 m.) ir „Panathinaikos“ (2009 m.) dar tris kartus tapo Eurolygos čempionu, laimėjo Izraelio, Graikijos, Turkijos, Lietuvos čempiono vardus, 2005 metais buvo išrinktas naudingiausiu Eurolygos finalo ketverto krepšininku.
Įvertinus visus krepšininko nuopelnus, 2015 metais Š.Jasikevičius buvo oficialiai paskelbtas Eurolygos legenda.
Baigęs žaidėjo karjerą, Š.Jasikevičius liko krepšinyje kitame vaidmenyje. Jis nepanoro padaryti net trumpos pertraukos, ir jau 2014 metų vasarą pradėjo dirbti „Žalgirio“ trenerio Gintaro Krapiko padėjėju. Kai 2016 metų sausį Kauno klubas nutraukė sutartį su G.Krapiku, Šaras iškart perėmė vyriausiojo trenerio pareigas, kurias ėjo iki 2020 metų vasaros.
Š.Jasikevičius greitai tapo vienu iš labiausiai vertinamų Europos trenerių. Jo vertė ypač pakilo 2018 metais „Žalgiriui“ patekus į Eurolygos finalo ketvertą, ir netrukus Kauno klubui Š.Jasikevičius tapo per brangus. Kita jo stotelė buvo „Barcelona“, į kurią kaunietis išvyko 2020 metais. Su šia komanda Š.Jasikevičius per tris sezonus dukart tapo Ispanijos čempionu, triskart pateko į Eurolygos finalo ketvertą, bet 2023 metų vasarą Š.Jasikevičiaus ir „Barcelona“ bendradarbiavimas nutrūko.
