Tačiau toks M.Kuzminsko sprendimas greitai sulaukė palaikymo – šiemet, kai atvykti atsisakė būrys svarbiausių Lietuvos krepšininkų, jo atsidavimas sužavėjo daugelį.
O ir pats M.Kuzminskas, atvykęs į Lietuvos rinktinės pasiruošimo stovyklą Palangoje, dėl situacijos jautėsi ramiai.
„Dabar vyksta derybos. Gali išsispręsti artimiausiomis dienomis, bet jeigu taip nenutiktų, ryžčiausi rizikuoti kaip pernai, nes ta rizika pasiteisino“, – sakė M.Kuzminskas.
Praėjusiais metais M.Kuzminsko gyvenimą tiesiogiai palietė ir Rusijos invaziją į Ukrainą: jis tuo metu vilkėjo Sankt Peterburgo „Zenit“ marškinėlius, tad paliko šią komandą, o į rinktinę atvyko dar neturėdamas klubo. Sutartį jis su „Pinar Karsiyaka“ klubu pasirašė jau po Europos čempionato.
Lietuvos rinktinės veteranu jau drąsiai vadinamas žaidėjas apie klubų pavadinimus nekalba, bet užsiminė, kad veikiausiai jau teks palikti saulėtąją Turkiją.
„Yra tų pasiūlymų. Kai kurie yra pelningi, bet labai egzotiniai. Kol kas esu labiau linkęs likti arčiau namų. Pasirinkimas yra, bet esame su Mantu Kalniečiu daug kartų kalbėję, kad kol esi jaunas, sutartis gauni avansu – finansiniu atžvilgiu daugiau nei esi vertas – o kai perkopi į antrąją dalį, dažniausiai negauni to, ko esi vertas“, – sakė M.Kuzminskas.
Praėjusį sezoną su „Pinar Karsiyaka“ klubu M.Kuzminskas nužygiavo iki pat finalo, tačiau ten serijoje iki trijų pergalių 0:3 pripažino Stambulo „Anadolu Efes“ pranašumą. Vidutiniškai aikštėje po 28 minutes praleidęs lietuvis rinko po 13,8 taško, atkovodavo po 5,4 kamuolio, atlikdavo 1,1 rezultatyvaus perdavimo.
Tokie skaičiai M.Kuzminskui leidžia pagalvoti apie tikrai neblogą klubą, tačiau ekipai reikalavimų turi ir pats krepšininkas.
„Keičiasi su kiekvienais metais, – apie norus kalbėjo M.Kuzminskas. – Dabar daugiausia atsižvelgi, kad būtų šeima, nes yra mažas vaikas, nes negali rinktis neįprastų vietų, kur atlygis būtų didesnis. Nėra ko slėpti – atlyginimas nėra paskutinėje vietoje. Bene svarbiausias dalykas – kad tavęs labai norėtų. Visas krepšininkų gyvenimas, visos emocijos persiduoda į namus, todėl norisi, kad tos emocijos būtų geresnės ir pats būtum geresniu. Esu žaidęs ne tokiose gerose vietose, bet rungtyniavęs daug ir gerai, o tada ir ta aplinka atrodo daug geresnė.“
