„Pasiekė neįmanomą“
„Stebuklingas“, „epinis“, „amžinas“. Šie epitetai pirmadienį mirgėjo Ispanijos sostinės dienraščių pirmuosiuose puslapiuose ir buvo skirti Madrido „Real“ krepšininkų laimėjimui.
„Real“ jau vienuoliktąjį kartą – daugiau nei bet kas kitas – buvo karūnuotas stipriausiu Europos krepšinio klubu. Tačiau pergalė dėl to nebuvo mažiau saldi. Priešingai, vienuoliktoji pergalė buvo ypatingai saldi dėl to, kokį kelią per pastarąsias tris su puse savaitės nuėjo „Real“ krepšininkai.
Prieš tris su puse savaitės jie ketvirtfinalio serijoje atsiliko nuo Belgrado „Partizan“ klubo 0:2, o Madride žaistos antrosios rungtynes, kurias šeimininkai beviltiškai pralaimėjo, nebuvo baigtos dėl didelių muštynių. Tačiau po to „Real“ laimėjo trejas likusias ketvirtfinalio rungtynes, pusfinalyje įtikinamai nugalėjo amžiną varžovę „Barcelona“ komandą, o sekmadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusiame finale įveikė Pirėjo „Olympiakos“ ekipą 79:78.
„Atrodo paprasta, bet taip nebuvo. Tačiau Madrido „Real“ pasiryžo pasiekti neįmanomą ir tai padarė. Šis Chuso Mateo „Real“ buvo išblyškęs per seriją su „Partizan“, kuriam pralaimėjo dvejas pirmąsias ketvirtfinalio rungtynes, bet sugebėjo pakilti viena koja, žaisdamas paskutiniąsias penkerias rungtynes be Guerschono Yabusele, Gabrielio Decko ir Vincent‘o Poirier. Jis pirmiausiai pakilo ketvirtfinalyje, nustebino sutrikusią „Barcelona“ pusfinalyje ir vėl įspūdingai prisikėlė per finalo rungtynes su „Olympiakos“, – „baltųjų“ žygį priminė Madrido dienraštis „La Vanguardia“.
„Net Florentino Perezas („Real“ klubo prezidentas) gudriai nusišypsojo, jo akys sužibėjo, kai „Real“ tapo naujuoju Eurolygos čempionu atlikęs vieną iš labiausiai neįtikėtinų sugrįžimų istorijoje. Žygį, kuris prasidėjo muštynėmis Madrido arenoje ir baigėsi pakėlus Eurolygos čempionų taurę Kaune.
Kai atrodė, kad „Real“ negalėtų sukurti nieko labiau epinio ir labiau istorinio, jie tai vis tiek padarė. Jie tapo čempionais, kai niekas tuo nebetikėjo. Pasaulyje nėra kito klubo, kuris sugebėtų padaryti ką nors panašaus“, – čempionus šlovino kitas Madrido leidinys „ABC“.
„Neišsemiamos atsargos“
„24 dienos, kurios pakeitė viską“, – straipsnį apie vienuoliktąjį titulą pavadino Madrido sporto leidinys „As“.
„Nėra nieko, kas juos sustabdytų, – tvirtino „As“. – Ir tai ne tušti žodžiai. Jie tai parodė „mėlyniems-granatiniams“ pusfinalyje. „Baltieji“ visiškai sugniuždė Šarūno Jasikevičiaus vyrus antrojoje rungtynių pusėje, kurioje amžini varžovai nerado jokių būdų, kaip pralaužti Madrido komandos sieną ir ypatingą Chuso Mateo aikštės gynybą.
Paskutinėse rungtynėse, kuriose iškovotas vienuoliktasis titulas, buvo įveiktas „Olympiakos“, kurį madridiečiai jau nugalėjo ir 2015-ųjų finale. „Real“ tapo Europos karaliumi po didvyriško metimo, kurį atliko, kas kitas, jei ne Sergio Neįtikėtinas Llullis, kuriuo tikėjo nedaugelis. Svarbiausia, kad juo tikėjo Ch.Mateo“.
„Jie vėl tai padarė. Pasaulis stebėjo, kaip „Real“ vienuoliktąjį kartą buvo karūnuotas Europos karaliumi. Po epinės kovos, kurioje parodė, kad šios komandos stebuklų atsargos yra neišsemiamos. S.Llullio metimas likus trims sekundėms iki sirenos persvėrė rezultatą, o Kostas Sloukas nepajėgė nieko pakeisti. Šį sezono epilogą galima palyginti su pernai „Real“ futbolo komandos pasiekta pergale. Neįtikėtinas triumfas, įveikus kelyje iškilusias kliūtis ir magija, daug magijos“, – Eurolygos čempionais žavėjosi kitas Madrido sporto leidinys „Marca“.
„Oranžinio kamuolio karalius“
Europos krepšinio aikštėse „Real“ šeimininkavo dar XX amžiaus septintajame dešimtmetyje, kuriame svarbiausią žemyno prizą Čempionų taurę iškovojo keturis kartus (1964, 1968, 1967 ir 1968 m.). Dar tris titulus madridiečiai pridėjo 1974, 1978 ir 1980 metais.
Po to prasidėjo ilga sausra, kurią nutraukė tik 1995 metais su Arvydu Saboniu iškovotas Europos klubų čempiono vardas. Po to vėl ilga tyla, bet praėjusio dešimtmečio viduryje „Real“ pakilo iš užmaršties. 2015, 2018 ir šie 2023 metai svarbiausiame žemyno vyrų krepšinio turnyre buvo pažymėti „karališkojo“ klubo pergalėmis.
„Real“ yra praeitis ir ateitis. Istorija yra sukurta ir istorija bus kuriama. Dabartis praskrieja greitai ir būna greitai pamirštama, bet kai kurios dabarties akimirkos tampa legendomis, nesibaigiančiu epu. „Real“ vienuoliktąjį kartą tapo Europos čempionu ir yra neginčijamas oranžinio kamuolio karalius. Trimis titulais lenkia Maskvos CSKA, penkiais – Atėnų „Panathinaikos“ ir Tel Avivo „Makabi“, aštuoniais – šio finalo varžovą „Olympiakos“.
„Real“ yra karalius lyjant ir šviečiat saulei. Jis vėl sugrįžo po ilgos kelionės po dykumą, kai per 35 metus aplankė tik vieną pergalių oazę 1995 metais. Pablo Laso pradėjo naują aukso amžių, kurį tęsia Ch.Mateo“, – čempionus apdainavo „As“.
„Real“ yra begalinis – Eurolygos čempionas“, – antraštėje parašė Madrido dienraštis „El Pais“.
„Žvėriškas meistriškumas“
Svarbiausiomis sezono akimirkomis „Real“ avangardu tapo senoji gvardija. 38-erių Rudy Fernandezas, 36-erių Sergio Rodriguezas, 35-erių Sergio Llullis ir Fabienas Causeur per mažiau svarbias rungtynes daugiau laiko praleisdavo ant suolo, tačiau tada, kai reikėjo labiausiai, jie buvo aikštėje ir davė neįkainojamas krepšinio pamokas.
„S.Rodriguezas buvo vienas iš neginčytinų Madrido didvyrių. Paskutinėmis minutėmis, kai atrodė, kad viskas baigta, jis žvėrišku meistriškumu vadovavo komandos atakoms ir buvo rezultatyviausias „Real“ žaidėjas. Jo indėlis buvo lemiamas“, – 15 taškų įmetusį ir paskutinėmis minutėmis komandą tempusį S.Rodriguezą gyrė „Marca“.
„Real“ sudėtis – įspūdinga, bet jokiais pinigais neįmanoma atlyginti to, ką padarė trys komandos seneliai. R.Fernandezas mėtė netaikliai, bet jo kovingumas ginantis ir kovojant dėl kamuolio yra neįkainojamas. S.Llullis vėl pataikė pergalingą metimą. Ir, visų pirma, S.Rodriguezas, kuris išvakarėse jau sugniuždė „Barçą“, būdamas 36-erių surengė lyderio pasirodymą, kurio turėtų būti mokoma krepšinio mokyklose. Tiesa, naudingiausio žaidėjo prizą gavo Walteris Tavaresas, kurio vaidmuo pusfinalyje buvo daug žymesnis negu finale“, – finalo ketverto didvyriams lenkėsi „La Vanguardia“.
„Real“ veteranai Eurolygos čempionais tapo ne pirmą kartą. Pergalingame 2015 metų finale žaidė R.Fernandezas, S.Llullis ir S.Rodriguezas, 2018 metų finale – R.Fernandezas, S.Llullis, F.Causeur ir W.Tavaresas. Madrido komandos amerikietis Anthony Randolphas prieš penkerius metus žaidė pusfinalyje, bet nebuvo registruotas finale.
Beje, 2015 metais Madrido komandos varžovas finale taip pat buvo „Olympiakos“, kuriam atstovavo ir šį sezoną Pirėjo ekipoje žaidžiantis K.Sloukas. 2018 metais K.Sloukas atstovavo kitai komandai, kuri „baltiesiems“ nusileido finale – Stambulo „Fenerbahçe“.
„Žygdarbių karalius“
„Real“ kapitonas S.Llullis finalo rungtynėse iki paskutinės atakos nebuvo pelnęs nė vieno taško. Tačiau per ilgą karjerą jis pataikė tiek lemiamų metimų, kad dar prieš keliolika metų gavo Neįtikėtino („El Increible“) pravardę. Prieš lemiamą finalo ataką minutės pertraukėlės paprašiusiam treneriui Ch.Mateo nereikėjo ilgai svarstyti, kuriam žaidėjui atiduoti kamuolį svarbiausią sezono akimirką.
„Sergio Llullis – žygdarbių karalius, epų genijus, krepšinio ekvilibristas, geriausiai judantis tada, kai apačioje nėra ištiestas tinklas, legendinis žaidėjas, madridiečių mitas, – apie komandos gelbėtoją rašė „Marca“. – Negali būti per skambių žodžių apibūdinant „Real“ kapitoną, nulėmusį vienuoliktąjį Eurolygos titulą metimu, kuris iškart tapo istoriniu. Būtent to trūko, kad būtų vainikuota jo legendinė karjera.
Jis tūkstančius kartų klupo ir tūkstančius kartų kėlėsi. Jo charakteris nepalaužiamas, kaip ir visos komandos, kaip ir viso klubo. Jis geriausiai atstovauja „Real“ vertybes. Vien dėl šių priežasčių, dėl įtakos rūbinėje, jis turėtų tęsti karjerą tiek, kiek pats norės. Kapitonas vainikavo milžiniškas Madrido komandos išlikimo pastangas“.
„Kapitonas kartu su Chacho (S.Rodriguezo pravardė) ir naudingiausiu išrinktu W.Tavaresu sukūrė dar vieną stebuklą, įveikdami „Olympiakos“, kuris jau lietė taurę, kai likus žaisti mažiau nei dvi minutes pirmavo šešiais taškais, – rašė „As“. – Troškimas nuverčia kalnus, du Sergio – taip pat. Jiedu sukūrė pastarąjį stebuklą, bet prie pergalės prisidėjo visa komanda“.
„W.Tavaresas buvo išrinktas naudingiausiu finalo žaidėju galbūt ir dėl to, kad balsavimas vyko rungtynėms dar nesibaigus ir lemiamo žodžio netarus S.Rodriguezui. Jis nebuvo toks lemiantis, kaip per pusfinalio rungtynes su „Barcelona“. Graikai jam beveik nepaliko erdvės puolant, tačiau gindamasis jis įvedė savo taisykles“, – rašė „Marca“ apie kitą finalo ketverto didvyrį, pusfinalio rungtynėse labiausiai spindėjusį ir naudingiausio krepšininko prizu apdovanotą Žaliojo Kyšulio milžiną W.Tavaresą.
„Real“ turi trenerį“
„Šlovė „Real“, šlovė W.Tavaresui, seniesiems rokeriams ir Ch.Mateo, kuris laimėjo pirmaisiais darbo metais „baltuosiuose rūmuose“, – pirmosiose straipsnio eilutėse svarbiausius „baltųjų“ pergalės kalvius išvardino „El Pais“.
Į 54 metų trenerį Ch.Mateo po pergalės taip pat buvo nukreiptos ryškiausios šviesos, o ispanų krepšinio apžvalgininkai ir „Real“ vadovai turėjo pripažinti, kad prieš kelis mėnesius paskubėjo priekaištaudami šiam krepšinio specialistui ir svarstydami, jog jis nėra tinkamas dirbti vyriausiuoju treneriu tokio lygio klube.
Ispanijos sostinėje gimęs Ch.Mateo didžiąją karjeros dalį dirbo trenerio padėjėju. „Real“ klube į trenerio padėjėjo pareigas jis pirmą kartą buvo pakviestas dar 1999 metais, bet paskui nemažai pakeliavo po Ispanijos komandas, praėjusį dešimtmetį netgi buvo trumpam išvykęs į Kiniją.
2014 metais tuometinis „Real“ treneris Pablo Laso pakvietė madridietį grįžti į gimtąjį miestą. Pernai P.Laso kilus sveikatos problemų, Ch.Mateo pergalingai pabaigė Ispanijos lygos sezoną, o vasarą „Real“ vadovai nutarė nesiblaškyti ir paliko Ch.Mateo vyriausiojo trenerio kėdėje.
Šio sezono viduryje, kai „Real“ žaidimas ir rezultatai nedžiugino, net iš klubo būstinės pasigirsdavo abejonių, ar nereikėtų paieškoti kito trenerio. Tačiau dabar, po pergalės Eurolygos turnyre, visos abejonės išsklaidytos.
„Ch.Mateo nusipelnė toliau dirbti „Real“ vyriausiuoju treneriu, nesvarbu kaip baigsis ACB lygos sezonas“, – tvirtą išvadą padarė „Marca“.
„Real“ visada turi stiprią sudėtį ir aukščiausio lygio krepšininkus. Komanda žino, kaip žaisti svarbiausiomis akimirkomis, nes jos sudėtyje yra patyrę veteranai, komandai netrūksta talentingų jaunesnių žaidėjų – tokių, kaip Džananas Musa ir Mario Hezonja, komanda turi W.Tavaresą – XXI amžiaus Arvydą Sabonį. S.Llullio metimas buvo pasakiška atomazga, bet šį titulą iškovojo Ch.Mateo. „Real“ turi trenerį“, – bet kokių svarstymų galimybę atmetė „Marca“.
