„Skirtingos šalys, skirtinga patirtis. Labiau turbūt patiko Estijoje, nes artimesnė kultūra mūsų šaliai ir šiaip sąlygos buvo labai geros. Bet ir dėl Prancūzijos nesiskundžiu, buvo įdomi patirtis, viskas kitaip – ir kultūra, ir krepšinis. Dvi skirtingos patirtys, bet abi vertinu gerai“, – pasakojo J. Kazakauskas.
Nors 198 cm ūgio krepšininkas dažniausiai stumdosi su aukštesniais už save varžovais, tai jam netrukdo nuolat būti tarp geriausių lygos kovotojų dėl atšokusių kamuolių. Pats žaidėjas tokį fenomeną aiškina nuo pat mažens propaguotu žaidimo stiliumi.
„Toks žaidimo stilius buvo, neturėjau daug talento. Tiesiog norėjau žaisti, dariau, ką galiu ir tai išsivystė į įprotį eiti ant kiekvieno kamuolio, atsitverti žmogų ir prisidėti prie komandos tikslų, pergalių kaip tik gali. Laikui bėgant įgauni patirties, išmoksti naujų dalykų, kaip apgauti varžovą, kad išvengtum atsitvėrimo, iš galo išmušti kamuolį. Su patirtimi ateina tokie dalykai“, – teigė „Gargždų“ atstovas.
Visgi pasiaukojimas kovoje dėl kiekvieno kamuolio turi savo kainą, kurią J. Kazakauskas ne kartą turėjo susimokėti savo sveikatos sąskaita.
„NKL žaidėjai ne tokie koordinuoti, kaip LKL, yra tekę gal 4–5 kartus siūti veidą. Su atėjimu į LKL nė karto nebuvo siuvimo. Prancūzijoje pernai buvau smarkiai gavęs į dantį ir nuo to laiko žaidžiu su kapa, nes buvo skilęs dantis“, – apie nemalonius incidentus kalbėjo J. Kazakauskas.
Pilnas pokalbis su „Gargždų“ krepšininku:
