„Barcelona“ klubo lentynos lūžta nuo krepšinio aikštėse iškovotų prizų. Prie kelių svarbių pergalių prisidėjo ir Lietuvos krepšinio žvaigždės.
Keturis sezonus „mėlyną-granatinę“ aprangą vilkėjęs Šarūnas Jasikevičius padėjo šiai komandai 2003 metais pirmą kartą tapti Eurolygos čempione, prisidėjo prie dviejų pergalių Ispanijos pirmenybėse. Taip pat keturis sezonus „Barcelona“ atstovavęs Artūras Karnišovas tris kartus tapo Ispanijos čempionu ir dukart žaidė Eurolygos finale.
Vis dėlto „Barcelona“ komandoje žaidė mažiau lietuvių negu jos pagrindinėje varžovėje Madrido „Real“ ekipoje. O pirmieji Lietuvos krepšininkai į „Barcelona“ pateko vėliau negu „Real“ gretose Arvydas Sabonis (1992 m.) ir Rimas Kurtinaitis (1993 m.).
Ž.Ilgausko nesuviliojo
Pirmasis į „Barcelona“ akiratį patekęs lietuvis buvo Žydrūnas Ilgauskas. 1994 metų vasarą Katalonijos klubas viliojo 19-metį vidurio puolėją, tačiau siūlė nedidelės vertės sutartį, po metų žymiai pakėlė siūlomą sumą, bet pageidavo susaistyti Lietuvos supertalentą ilgalaikiais penkių sezonų įsipareigojimais.
Suprantama, „Barços“ vadovai nebuvo naivūs ir nesitikėjo, kad 1995 metų NBA naujokų biržoje pašauktas Ž.Ilgauskas taip ilgai žais jų komandoje. Barselonos klubas planavo gauti solidžią išpirką už sutarties nutraukimą, kai lietuvis iškeliaus į kitą Atlanto pusę.
Ž.Ilgausko ir jam atstovavusių agentų šis pasiūlymas nesudomino, o ir „Barcelona“ vadovai nebuvo labai atkaklūs, tad kalbos apie galimą perėjimą greitai nutilo.
A.Sabonis patarė nedvejoti
1995 metų vasarą „Barcelona“ daug rimčiau nusitaikė į kitą lietuvį Artūrą Karnišovą. Jis 1994 metais baigė Seton Holo universitetą, bet nepateko į NBA ir 1994–1995 metų sezone žaidė Šolė „Pitch“ komandoje Prancūzijos lygoje.
Ispanijos klubai buvo gerai susipažinę su kaimyninės Prancūzijos lygos reikalais, todėl negalėjo nepastebėti Šolė ekipoje spindėjusio lietuvio. Juo labiau kad A.Karnišovas vienas iš geriausių sezono rungtynių sužaidė R.Koračo taurės turnyre, kuomet įmetė 32 taškus į Katalonijos komandos Manresos TDK krepšį.
„Barcelona“ dėmesys dar labiau sustiprėjo per 1995 metų Europos pirmenybes, kuriose A.Karnišovas sėkmingai gynė Lietuvos garbę.
Europos pirmenybės dar nebuvo pasibaigusios, o „Barcelona“ liepos pradžioje paskelbė, kad su kylančia 24 metų žvaigžde sudarė vieno sezono sutartį su galimybe ją pratęsti antram sezonui. Pagal šią sutartį A.Karnišovas per sezoną turėjo uždirbti 450 tūkst. dolerių.
„Gavęs „Barcelona“ kvietimą, pasitariau su rinktinės draugais Arvydu Saboniu ir Rimu Kurtinaičiu. Jie man patarė ilgai nedvejoti, nes „Barcelona“ – labai stiprus klubas, rungtyniaujantis Europos lygoje“, – tuomet sakė A.Karnišovas.
Nors A.Karnišovas dar nebuvo žaidęs tokio lygio komandose, „Barcelona“ treneris Aito Garcia Renesesas jį priėmė išskėstomis rankomis.
„Jis visapusis žaidėjas. Aukštas, todėl gali žaisti po krepšiais, gerai pataiko iš toli, nors nėra tvirtai sudėtas, gerai kovoja dėl kamuolio ir gerai ginasi. Tokio žaidėjo mums reikėjo“, – apie naujoką kalbėjo „Barços“ strategas.
Debiuto mače – 33 taškai
Pirmoji A.Karnišovo sąjunga su „Barcelona“ truko du sezonus. Per tuos du sezonus A.Karnišovas du kartus tapo Ispanijos čempionu, bet „mėlyni-granatiniai“ dukart paeiliui pralaimėjo Graikijos klubams Eurolygos finale ir nė karto neiškovojo Ispanijos taurės.
A.Karnišovas naujoje komandoje pritapo akimirksniu, Katalonijos sirgaliai negalėjo atsidžiaugti puolėju iš Lietuvos. Lietuvis publikos simpatijas užkariavo jau per pirmąsias Ispanijos lygos rungtynes, kuriose į Vitorijos „Taugres“ krepšį įmetė 33 taškus.
„Barcelona“ išvykoje sutriuškino pavojingus varžovus 99:80 (63:36), o Katalonijos sporto dienraštis „El Mundo Deportivo“ po rungtynių parašė, kad „A.Karnišovas yra labiau nei deramas A.Sabonio įpėdinis“.
Pelnyti po trisdešimt taškų kiekvienose rungtynėse buvo neįmanoma, bet A.Karnišovo indėlis tenkino visus. 1995–1996 metų sezone jis Ispanijos lygoje rinkdavo 20,1 taško, Eurolygoje – 20,7 taško (tiesa, tą sezoną svarbiausio žemyno turnyro oficialus pavadinimas dar buvo Europos klubų čempionatas).
Didžiąją sezono dalį visus tenkino ir komandos rezultatai. „Barcelona“ užėmė pirmąją vietą Ispanijos lygos reguliariajame sezone, laimėjo Eurolygos grupės varžybas ir ketvirtfinalyje dukart sutriuškino Stambulo „Ülker“ krepšininkus (105:77 ir 96:66).
Finalo egzamino neišlaikė
Barselona nekantriai laukė 1996 metų balandžio 9–11 dienomis Paryžiuje vykusio Europos klubų čempionato finalo ketverto. Lūkesčiai, kad „Barça“ pirmą kartą iškovos stipriausio žemyno klubo vardą, buvo milžiniški.
Tačiau A.Karnišovui ir jo komandos draugams išdidžiai pražygiuoti pro Triumfo arką nepavyko. Trūko labai nedaug, bet kartu ir labai daug.
Visą sezoną puikiai žaidę „mėlyni-granatiniai“ subliuško finalo rungtynėse su Atėnų „Panathinaikos“ klubu. Kitą dieną net „El Mundo Deportivo“ tiesiai šviesiai pareiškė, kad „39 minutes „Barça“ nepateikė jokių argumentų, kad yra verta tapti Europos čempione“.
Iš tikrųjų, truputį mažiau – 38 minutes. Tuo metu nuo pat rungtynių pradžios aikštėje šeimininkavęs „Panathinaikos“ dar pirmavo, iš pirmo žvilgsnio, visiškai saugiu skirtumu 64:54.
Tačiau iš dalies dėl to, kad „Panathinaikos“ krepšininkai patikėjo jau laimėję rungtynes, iš dalies dėl to, kad „Barcelona“ žaidėjams staiga nušvito, jog jie moka žaisti daug geriau, per dvi paskutines minutes viskas apsivertė aukštyn kojomis.
A.Karnišovas dviejose iš eilės atakose pataikė iš vidutinio nuotolio, po to įmetė tritaškį. Atkuto ir kiti „mėlyni-granatiniai“.
Jie lyg pamišę užspaudė varžovus ir paskutinę minutę „Barcelona“ sumažino atsilikimą 66:67. Tiesa, kamuolį turėjo „Panathinaikos“, bet likus žaisti apie 5 sekundes kamuolys ir rungtynių likimas atsidūrė Barselonos krepšininkų rankose.
Paskutinėmis sekundėmis klydo visi: krepšininkai, sekretoriatas, teisėjai... „Barcelona“ gynėjas Jose Antonio Montero greitoje atakoje metė iš po krepšio, bet jo metimą blokavo atbėgti į savo pusę spėjęs „Panathinaikos“ vidurio puolėjas Stojanas Vrankovičius.
Jis numušė nuo lentos atšokusį kamuolį, todėl taškai turėjo būti įskaityti, tačiau teisėjai to nepastebėjo.
Įtampos neatlaikęs sekretoriato darbuotojas kažkodėl sustabdė laikrodį. Po J.A.Montero metimo ir S.Vrankovičiaus bloko laikrodis vis dar rodė, kad liko žaisti 4,8 sekundės – tiek pat, kiek tada, kai „Panathinaikos“ kamuolį prarado. Tačiau „Barços“ žaidėjai nesusigaudė, kad turi dar vieną šansą ir per likusį laiką metimo neatliko.
Kitą rytą „El Mundo Deportivo“ viršelyje didžiausiomis raidėmis, kokios tik tilpo, dukart parašė žodį „Vagystė!“ („Robo!“). FIBA taip pat pripažino, kad S.Vrankovičius pavėlavo blokuoti J.A.Montero metimą ir taškai turėjo būti įskaityti. Tačiau „mėlyniems-granatiniams“ dėl to nebuvo geriau – nugalėtojų taurę iš Paryžiaus išsivežė „Panathinaikos“.
A.Karnišovui liko prisiminimai ne tik apie apmaudų pralaimėjimą, bet ir apie tai, kad jis, pelnęs 23 taškus, buvo rezultatyviausias 1996 metų Europos klubų čempionato finalo žaidėjas.
Nepritarė trenerio strategijai
1996 metų pavasarį „Barcelona“ tenkinosi Ispanijos čempionės vardu. ACB lygos finalo serijoje Barselonos krepšininkai nugalėjo Sevilijos CSF komandą 3:0. A.Karnišovo vidurkis šioje serijoje buvo 22 taškai.
Lietuvis dėl savo ateities apsisprendė nelaukdamas sezono pabaigos – jis sutartį su „Barcelona“ klubu pratęsė dar 1996 metų balandį.
Tuo metu nebuvo jokių prielaidų manyti, kad kitas sezonas bus prastesnis tiek A.Karnišovui, tiek visai Barselonos komandai, kurią papildė serbas Aleksandaras Džordževičius, keli kiti pajėgūs Ispanijos ir užsienio krepšininkai.
Pagal rezultatus komandai sezonas nebuvo prastesnis. „Barcelona“ apgynė Ispanijos čempionės vardą ir antrus metus paeiliui pateko į Eurolygos finalą (tą sezoną turnyras pirmą kartą oficialiai buvo vadinamas Eurolyga).
Tačiau „mėlyni-granatiniai“ žaidė ne taip užtikrintai, kaip prieš metus, jie sunkiai prasibrovė net ir į Eurolygos atkrintamąsias varžybas.
FIBA apklausoje geriausiu 1996 metų Europos krepšininku išrinkto A.Karnišovo vidurkis žymiai sumažėjo. Ispanijos lygoje lietuvis pelnydavo 15,2 taško, Eurolygoje – 14,5 taško ir sezonui vos įpusėjus garsiai pareiškė, kad nėra patenkintas savo vaidmeniu komandoje.
„Nepritariu tam, kad treneris dalija žaidimo laiką visiems „Barcelona“ krepšininkams. Treneris turėtų surinkti 7–8 žmones, kuriais pasitikėtų ir juos išnaudotų.
Dabar rungtynėse beveik visi žaidėjai aikštėje būna po 20 minučių. A.Garcia Renesesas man dažnai sako: „Būk kantrus, palauk savo momento, neversk kalnų aikštėje“, – gruodžio mėnesį duodamas interviu „Lietuvos rytui“ skundėsi A.Karnišovas.
A.Karnišovas treneriui viešai priekaištavo ir po svarbiausio sezono pralaimėjimo. Svarbiausią pralaimėjimą „Barcelona“ patyrė 1997 metų balandžio 24 dieną Romoje per Eurolygos finalo rungtynes, kuriose nusileido Pirėjo „Olympiakos“ klubui 58:73 (29:31).
„Rungtynių pabaigoje man atrodė, kad varžovai tiksliai žinojo mūsų žaidimo sistemą ir keitė savo gynybos sistemą atsižvelgdami į mūsų puolimą. Jie rungtynėms pasirengė daug geriau negu mes“, – sakė nusivylęs „mėlynų-granatinių“ puolėjas.
Užleido vietą M.Nicolai
Trinčiai tarp A.Karnišovo ir A.Garcijos Reneseso didėjant, artėjo išsiskyrimo valanda. Nors pavasario pabaigoje „Barcelona“, varžovų arenoje laimėjusi lemiamas rungtynes, Ispanijos lygos finalo serijoje nugalėjo Madrido „Real“ klubą ir apgynė šalies čempionės vardą, lietuvio dienos „mėlynų-granatinių“ stovykloje buvo suskaičiuotos.
„Jei A.Garcia Renesesas liks savo poste, aš Barselonoje nežaisiu. Tai, ką treneris man davė praėjusį sezoną, šiemet su kaupu atėmė. Niekaip negaliu suvokti, kodėl jis ėmė mane ignoruoti.
Aikštėje įspaustas į kampą ir negaudamas kamuolio, vos psichologiškai nepalūžau. Labiausiai šiemet išmokau būti kantrus, tai man padėjo ištverti iki galo“, – po paskutiniųjų sezono rungtynių kalbėjo A.Karnišovas.
A.Garcia Renesesas savo poste neliko. Jis nusprendė padaryti pertrauką ir pasitraukė iš „Barcelona“ trenerio pareigų. Tačiau komandoje neliko ir A.Karnišovas – jau birželio pradžioje Katalonijos klubas pranešė, kad abipusiu sutarimu nutraukė sutartį su lietuviu.
Sprendimą lėmė kelios priežastys. Tuo metu Europos turnyruose dar galiojo dviejų legionierių limitas, o Europos Sąjungos pilietybės neturėjęs A.Karnišovas buvo laikomas legionieriumi. Barselonos komandoje tokį patį statusą taip pat turėjo serbas A.Džordževičius ir amerikietis Jerrodas Mustafas.
Vienas iš šių trijų krepšininkų būtų galėjęs žaisti tik Ispanijos lygoje, bet „Barcelona“ vadovybei šis variantas netiko.
Be to, „Barça“ sudarė sutartį su Ispanijos pilietybę gavusiu argentiniečiu Marcelo Nicola, kuris žaidė toje pačioje pozicijoje, kaip A.Karnišovas.
Įsigijo du lietuvius
Išvykęs iš Barselonos klubo A.Karnišovas vieną sezoną žaidė Pirėjo „Olympiakos“ komandoje (1997–1998 m.), du sezonus – Bolonijos „Fortitudo“ ekipoje (1998–2000 m.).
Vis dėlto A.Karnišovo ir „Barcelona“ bendros istorijos taškas dar nebuvo padėtas. 2000 metų rudenį Lietuvos rinktinės puolėjas grįžo į Katalonijos sostinę ir sudarė vieno sezono sutartį. Krepšininko netrikdė net tai, kad 1998-aisiais prie „Barços“ vairo grįžo Aito Garcia Renesesas. Laikui užglaisčius senas nuoskaudas, A.Karnišovas ir A.Garcia Renesesas vėl buvo pasiruošę siekti bendro tikslo.
2002 metais A.Karnišovas nebuvo svarbiausias Barselonos tarpsezonio pirkinys. Vasaros pradžioje „Barça“ dar skambiau pristatė kitą lietuvį Šarūną Jasikevičių.
Š.Jasikevičius prieš dvejus metus buvo baigęs Merilando universitetą ir per du sezonus praleistus Vilniaus „Lietuvos ryte“ (1998–1999 m.) ir Liublianos „Olimpija“ (1999–2000 m.) tapo vienu iš labiausiai geidžiamų Europos krepšininkų. Prancūzijos leidinio „Basket Hebdo“ surengtuose geriausio 1999–2000 metų sezono Europos krepšininko rinkimuose 24 metų Š.Jasikevičius užėmė šeštąją vietą ir galingiausi Europos klubai net nesibaigus sezonui išsirikiavo į ilgą eilę siekdami gauti kylančios žvaigždės parašą.
Šioje eilėje apsukriausia buvo „Barcelona“. „Mėlynų-granatinių“ vadovai visas sutarties detales su lietuviu aptarė dar tada, kai komanda kovojo dėl 2000 metų Ispanijos čempionės vardo. O birželio 7 dieną Katalonijos žiniasklaida, tuo metu dar neoficialiai, pranešė, kad „Barça“ ką tik prarastą titulą bandys susigrąžinti padedant Š.Jasikevičiui. Jis sudarė trijų sezonų 2,5 mln. dolerių sutartį.
Turėjo pelningesnių variantų
„Jis jaunas ir ambicingas, gerai ginasi ir gerai pataiko. Jis pasižymi ir kitomis savybėmis, kurių reikia aukščiausio lygio sportininkams“, – apie naujoką kalbėjo A.Garcia Renesesas.
„Barcelona“ nuo mažų dienų buvo mano svajonė. Taip pat Madrido „Real“ ir Milano „Olimpia“. Barselona – pats gražiausias Europos miestas. Tai gerokai prisidėjo prie apsisprendimo, nes finansiniu požiūriu turėjau kur kas palankesnių pasiūlymų – ypač iš Stambulo „Efes Pilsen“, už sezoną pasirengusio pakloti per milijoną dolerių“, – grįžęs į Lietuvą pasirinkimo motyvus paaiškino Š.Jasikevičius.
Jis tarėsi ir su A.Karnišovu. Ypač dėl trenerio A.Garcijos Reneseso. „Kai gavęs „Barcelona“ kvietimą paskambinau Artūrui, jis apie A.Garciją Renesesą nepasakė nė vieno blogo žodžio. Aš maniau, kad Artūras turės priekaištų buvusiam savo treneriui, bet išėjo atvirkščiai, jis gyrė A.Garciją Renesesą. Šis taip pat tik geruoju mini A.Karnišovą“, – pasakojo Š.Jasikevičius.
A.Karnišovas tą vasarą neskubėjo apsispręsti dėl noro kaip nors patekti į NBA. Vis dėlto 29 metų puolėjas jį tenkinusio NBA klubų pasiūlymo nesulaukė, tad vasaros pabaigoje pradėjo dairytis darbo vietos Senajame žemyne. Taip A.Karnišovas antrą kartą atsidūrė Barselonos komandoje.
„Tada buvau jaunesnis, ne viską sugebėdavau objektyviai vertinti. Asmeniniai interesai tuomet man atrodydavo svarbesni už komandos, todėl gal kartais ir pasikarščiuodavau“, – apie buvusius nesutarimus su treneriu kalbėjo į „Barcelona“ grįžęs puolėjas.
Antausis nuo „Benetton“
Barselonos krepšininkams 2000–2001 metų sezone viskas kaip per sviestą ėjosi tik nacionalinėse Ispanijos varžybose. 2001 metų kovo mėnesį „Barça“ iškovojo Ispanijos taurę – prizą, kurio A.Karnišovui nepavyko laimėti per pirmąjį „mėlynos-granatinės“ karjeros etapą, paskui tapo ACB lygos reguliariojo sezono nugalėtoja ir sausu rezultatu 3:0 laimėjo finalo seriją su Madrido „Real“ klubu.
Abu lietuviai daug prisidėjo prie pergalių: Š.Jasikevičius pelnydavo 14,4 taško, A.Karnišovas – 13 taškų. Vis dėlto tą sezoną visus Barselonos krepšininkus nustelbė 20-metis Pau Gasolis. Jis ir Ispanijos taurės turnyre, ir ACB lygos finalo serijoje buvo apdovanotas naudingiausio žaidėjo prizu.
Iš pradžių viskas labai gražiai atrodė ir Eurolygoje. „Barcelona“ užėmė pirmąją vietą grupės varžybose ir ramiai laukė aštuntfinalio serijos su kitoje grupėje ketvirtąją vietą užėmusiu Trevizo „Benetton“ klubu.
Jis lyg ir neturėjo būti sudėtinga kliūtis, bet Barselonos krepšininkai pasakė „op“ neperšokę griovio. „Mėlyni-granatiniai“ savo aikštėje vieno taško skirtumu pralaimėjo pirmąsias rungtynes, o kitą savaitę Trevize išbarstė 18 taškų pranašumą, antrąją mačo pusę pralaimėjo 32:61 (galutinis rezultatas buvo 82:99) ir nesupratę, kas ką tik atsitiko, baigė Eurolygos sezoną.
„Barça“ pasiliko lietuvius
Eurolygos nesėkmės kartėlį nuplovė puiki Ispanijos sezono pabaiga. Visi labiausiai liaupsino Pau Gasolį, bet šlovės užteko ir kitiems ypatingą rezultatą pasiekusiems krepšininkams – „Barça“ tapo pirmąja komanda, ACB lygos atkrintamosiose varžybose laimėjusia visas devynerias rungtynes.
„Komandoje yra dvylika žvaigždžių ir, jeigu tik kas ne taip, treneris tuoj ima jas keisti. Matyt, galiu gerai vertinti savo sezoną, nes nuolat jaučiau A.Garcijos Reneseso pasitikėjimą. Gaudavau daug žaisti, lemiamais momentais visada būdavau aikštėje“, – pirmąjį sezoną Barselonos komandoje apibūdino Š.Jasikevičius.
Vis dėlto jis nebuvo įsitikinęs dėl savo ateities: „Noriu pažiūrėti, kokių pasikeitimų bus komandoje. Apskritai ketinu pamąstyti, ar „Barcelona“ – tikrai ta vieta, kurioje man geriausia būti“.
Pagal 2000 metais pasirašytą sutartį „Barcelona“ po pirmojo sezono galėjo atsisakyti Š.Jasikevičiaus paslaugų. Klubo vadovai išties gana ilgai svarstė, ar nori pasilikti Lietuvos įžaidėją, o daugiausiai abejonių kilo dėl to, kad Š.Jasikevičius neturėjo Europos Sąjungos paso.
Atsarginius variantus apsvarstė ir A.Karnišovas, bet greitai nežinomybės debesėliai buvo išsklaidyti. 2001 metų liepos pradžioje „Barcelona“ paskelbė, kad abu lietuviai lieka komandoje.
Tomis dienomis katalonus labiau domino kitos krepšinio naujienos. Ryškiausias Barselonos talentas P.Gasolis buvo pašauktas NBA naujokų biržoje ir pasirašė sutartį su „Memphis Grizzlies“ klubu.
Lemiamus mačus pralaimėjo
Pau Gasolio išvykimas į Ameriką turėjo didelę įtaką visai komandai. Ji neteko didelės galios dalies, kurios kiti krepšininkai neužpildė. Jei pirmoje sezono pusėje „mėlynų-granatinių“ rezultatai buvo patenkinami, tai per lemiamas rungtynes varžovai išgliaudė trenerio Aito Garcijos Reneseso sumanymus.
Vasario viduryje „Barcelona“ pralaimėjo Ispanijos taurės finalo rungtynes Vitorijos „Tau Ceramica“ komandai 83:85. Barselonos komanda beveik visas rungtynes pirmavo, o Šarūnas Jasikevičius pelnė 28 taškus ir buvo pagrindinis pretendentas gauti naudingiausio krepšininko prizą, bet, likus žaisti 15 sekundžių varžovams persvėrus rezultatą, lietuvis sutriko paskutinėje atakoje ir „Barça“ buvo patiesta ant menčių.
Eurolygos turnyre Barselonos krepšininkai antrus metus iš eilės užlipo ant to paties grėblio. Balandžio pradžioje jie išvykoje beviltiškai pralaimėjo lemiamas „Top 16“ etapo rungtynes Trevizo „Benetton“ klubui 75:89. Trevize kamuolys iš rankų krito vos ne visiems, bet labiausiai – lietuviams: A.Karnišovas pataikė 1 iš 7 metimų (3 taškai), Š.Jasikevičius – 1 iš 5 tritaškių (7 taškai).
„Barcelona“ paskutinę galimybę turėjo Ispanijos lygoje, bet joje net nepateko į finalą. Pusfinalio serijoje čempionės vardą gynusi Barselonos komanda nusileido „Tau Ceramica“ krepšininkams.
Ispanijos lygoje Š.Jasikevičius pelnydavo 15,4 taško, A.Karnišovas – 9,9 taško. Eurolygos turnyre Š.Jasikevičiaus vidurkis buvo 11,6 taško, A.Karnišovo – 10,3 taško.
A.Karnišovo karjeros pabaiga
2002 metų birželio 6 dieną Vitorijoje vykusios ketvirtosios ACB lygos pusfinalio rungtynės buvo paskutinės Artūro Karnišovo karjeros rungtynės. „Barcelona“ šias rungtynes pralaimėjo 70:76 (tiesa, skirtumą sumažino tik pačioje pabaigoje), o A.Karnišovas pelnė 4 taškus.
A.Karnišovą kamavo vis atsinaujindavę kelio ir nugaros skausmai. „Tai tęsiasi visą sezoną. Būna gerų dienų, būna blogų“, – dar pavasarį apie savo sveikatą kalbėjo „Barcelona“ puolėjas. Barselonos klubas turėjo teisę pasibaigus sezonui pratęsti sutartį su lietuviu, tačiau 31 metų krepšininko indėlis jau nebuvo toks, kokio tikėtasi. Vėl daug lėmė tai, kad A.Karnišovas, neturėjęs Europos Sąjungos paso (Lietuva į ES priimta 2004 m. gegužės 1 d.), buvo laikomas legionieriumi.
„Barcelona“ vadovai neskubėjo priimti sprendimą, bet birželio pabaigoje pranešė, kad sutarties su A.Karnišovu nepratęs. O 2002 metų liepos viduryje A.Karnišovas paskelbė, kad baigia profesionalo karjerą.
„Jau prieš dvejus metus buvau susitaikęs su mintimi, kad dėl traumuoto kelio mano karjera gali baigtis. Praėjo tie metai, kelis – tfu tfu tfu – neblogos būklės. Bet problema lieka, todėl noriu iš krepšinio išeiti savo kojomis, o ne išvažiuoti invalido vežimėliu, – tuomet „Lietuvos rytui“ sprendimo motyvus atskleidė A.Karnišovas. – Atėjo toks laikas, kai krepšinis tampa tik darbu, ir jam sunku atsiduoti 100 procentų psichologiškai.
O jei neatsiduodu 100 procentų, nebenoriu to tęsti“.
Žaisdamas Barselonos komandoje A.Karnišovas triskart tapo Ispanijos čempionu ir kartą – Ispanijos taurės laimėtoju.
Komandoje – esminės permainos
Po ilgų vasaros atostogų į „Barcelona“ grįžo tik vienas lietuvis – Šarūnas Jasikevičius. Jam vasaros atostogos buvo labai ilgos ne vien dėl to, kad „Barça“ anksti baigė praėjusį sezoną, bet ir dėl to, kad Lietuvos rinktinė nepateko į 2002 metų pasaulio pirmenybes.
Š.Jasikevičius grįžo į smarkiai pasikeitusią Barselonos komandą. Po labai nesėkmingo sezono atsistatydino treneris A.Garcia Renesesas, kurį pakeitė serbas Svetislavas Pešičius, klubo vadovai pakvietė kelis pajėgius naujokus. Labiausiai „mėlynus-granatinius“ sustiprino serbas Dejanas Bodiroga ir italas Gregoras Fučka, pasiteisinusiu pirkiniu tapo vokietis Patrickas Femerlingas.
Negalima sakyti, kad „Barcelona“ atgimė akimirksniu, pasitaikydavo ir juodų dienų (kaip gi be pralaimėjimo „Benetton“ klubui; laimei, trečias iš eilės pralaimėjimas Trevize nieko nelėmė), bet 2002–2003 metų sezonas nuo praėjusio sezono skyrėsi kaip diena nuo nakties. Jei 2002 metais „mėlyni-granatiniai“ nelaimėjo nieko, tai 2003 metais iškovojo visus tris prizus: tryliktąjį kartą tapo Ispanijos čempionais, devynioliktąjį kartą iškovojo Ispanijos taurę ir, svarbiausia, pirmą kartą tapo Eurolygos čempionais.
Š.Jasikevičiaus ranka buvo stipriai jaučiama. Jis pelnydavo vidutiniškai 13,4 taško Eurolygoje, 11,8 taško Ispanijos lygoje ir gavo Ispanijos lygos finalo naudingiausio krepšininko prizą.
Laimėjo svarbiausią mūšį
Trofėjų ant lėkštutės niekas neatnešė. Jau dėl pirmojo prizo – Ispanijos taurės – teko kovoti iš visų jėgų. Pusfinalio rungtynėse likus žaisti penkias minutes „Barcelona“ atsiliko nuo Malagos „Unicaja“ komandos 11 taškų, bet spėjo pavyti ir nugalėjo 78:77, o Š.Jasikevičius vien per ketvirtąjį kėlinį surinko 11 taškų.
Finale „mėlyni-granatiniai“ per pratęsimą palaužė Vitorijos „Tau Ceramica“ pasipriešinimą 84:78. Š.Jasikevičius nepasinaudojo gera galimybe užtikrinti pergalę ketvirtojo kėlinio paskutinėje atakoje, bet pasitaisė paskutinę pratęsimo minutę. Kai varžovai griebėsi šiaudo – sąmoningų pražangų taktikos, lietuvis pataikė 5 iš 6 baudos metimų.
Eurolygos finalo ketvertui visa Barselona ruošėsi ypatingai kruopščiai ir, kartu, neramiai. 2003 metų pavasarį keturias stipriausias Europos komandas priėmė Katalonijos sostinės „Sant Jordi“ sporto rūmai, todėl ir lūkesčiai, ir atsakomybė buvo kaip niekada dideli. „Šiandien prasideda svajonė“, – pusfinalio rytą „mėlynus-granatinius“ į svarbiausią mūšį palydėjo „El Mundo Deportivo“.
Per finalo ketvertą katalonų sirgalius emociškai labiau išsunkė permainingos pusfinalio rungtynės, kuriose „Barcelona“ nugalėjo Maskvos CSKA klubą 76:71. Š.Jasikevičius pelnė 9 taškus (1/5 dvitaškių, 1/7 tritaškių, 4/4 baudų).
Po šios pergalės finale laukė ne kas kitas, o du praėjusius sezonus „mėlynų-granatinių“ prakeiksmu tapęs Trevizo „Benetton“. Vis dėlto S.Pešičius pasimokė iš A.Garcijos Reneseso klaidų ir sukūrė nepriekaištingą pergalės receptą – „Barça“ greitai susikrovė pranašumą ir įtikinamai nugalėjo 76:65.
„Pergalę lėmė gynyba. Iki šiol nesuprantu, kaip mes jiems galėjome leisti įmesti tik 65 taškus. Labai gerai žaidė D.Bodiroga, G.Fučka, kuriems nuolat sudarydavome sąlygas atakuoti. D.Bodiroga darkart įrodė, kad puldamas neturi lygių Europoje. Treneris S.Pešičius privertė mus sunkiai dirbti.
Be to, prieš sezoną atėję D.Bodiroga, G.Fučka, P.Femerlingas buvo tie žaidėjai, kurių mums reikėjo“, – kitą rytą po bemiegės šventimo nakties neatvėsusiais finalo įspūdžiais dalijosi Š.Jasikevičius. Jis finale pelnė 8 taškus (1/6 tritaškių, 5/5 baudų).
Netikėtos skyrybos
Įsibėgėjusiems „mėlyniems-granatiniams“ nebebuvo baisūs jokie varžovai. Vasaros pradžioje „Barcelona“ vienu ypu įveikė visą ACB lygos atkrintamųjų varžybų nuotolį ir 2003 metų birželio 24 dieną užsidėjo trigubą karūną. Barselonos komanda finalo serijoje 3:0 įveikė Valensijos „Pamesa“ ekipą ir susigrąžino Ispanijos čempionės vardą.
„Tikrai nemaniau, kad serija baigsis 3:0. Bet prieš kiekvienas rungtynes būtina nusiteikti kautis dėl pergalės, tik taip galima pasiekti norimų rezultatų“, – po paskutiniųjų rungtynių šiek tiek nusistebėjo naudingiausio Ispanijos lygos finalo žaidėjo prizą gavęs Š.Jasikevičius.
„Man Barselonoje labai gerai. Ne kartą sakiau, kad čia noriu likti ir nesu linkęs ieškoti kito klubo“, – apie savo ateitį iškart po auksinio sezono kalbėjo Š.Jasikevičius.
Vis dėlto ne viskas buvo elementaru ir derybos dėl naujos sutarties nutrūko vos prasidėjusios. „Kažkam kažkur jų organizacijoje aš pasirodžiau nelabai tinkamas. Per daug nesigilinau kam. Iš jų pasiūlymo supratau, kad jie nenori manęs. Sąlygos buvo ne tik nepriimtinos, bet tiesiog juokingos“, – 2003 metų vasaros pabaigoje apie tai, kodėl išsiskyrė su „Barcelona“, „Lietuvos rytui“ aiškino Š.Jasikevičius.
Vasaros viduryje buvo pasirodę pranešimai, kad Šaras jau viena koja Valensijos komandoje, bet sutartis su „Pamesa“ taip pat nebuvo pasirašyta. Nežinomybė tvyrojo dar kelias savaites ir tik rugpjūčio viduryje Š.Jasikevičius suraitė parašą ant Tel Avivo „Makabi“ paruoštos sutarties.
Sugrįžimas į Barseloną
Atsisveikinęs su Barselonos komanda Š.Jasikevičius žaidė Tel Avivo „Makabi“, „Indiana Pacers“, „Golden State Warriors“, Atėnų „Panathinaikos“, Vilniaus „Lietuvos ryto“, Stambulo „Fenerbahçe“ komandose.
Karjeros pabaigoje nostalgijos apimtas Š.Jasikevičius grįžo į vietas, kuriose jau buvo. Nors vis stiprėjo kalbos, kad kaunietis stovi ant „Žalgirio“ slenksčio, 2011 metų vasarą 35-erių Š.Jasikevičius pasirašė sutartį su „Panathinaikos“, 2012 metų vasarą jis dar sykį sukirto rankomis su „Barcelona“.
2012 metų vasarą krepšininko sprendimą pakeisti komandą lėmė ilgamečio „Panathinaikos“ trenerio Željko Obradovičiaus sprendimas. Kai trylika metų Atėnuose praleidęs serbas nutarė padaryti pertrauką, Š.Jasikevičius taip pat paskelbė, kad Graikijos sostinėje neliks.
Š.Jasikevičių labai atkakliai kalbino „Žalgiris“. Nepaisant didelio Š.Jasikevičiaus noro atstovauti gimtojo miesto komandai, krepšininkas ir klubo vadovybė bendros kalbos nerado. Tik liepos pabaigoje, prieš pat Londono olimpines žaidynes, pagaliau paaiškėjo, kad veteranas susitarė su „Barcelona“.
Žaidė kęsdamas skausmą
Po ilgos pertraukos „mėlynus-granatinius“ marškinėlius apsivilkusio Š.Jasikevičiaus vaidmuo buvo visai kitoks nei prieš dešimtį metų. Jis žaisdavo nereguliariai: per kai kurias rungtynes vos po kelias minutes, per kitas – aikštėje užsibūdavo gerokai ilgiau.
Veteranas Ispanijos lygoje įmesdavo 5,8 taško, Eurolygoje – 4,9 taško. „Barcelona“ tą sezoną iškovojo Ispanijos taurę, bet šiame turnyre Š.Jasikevičius nepelnė nė taško.
Kituose dviejuose turnyruose Barselonos komandai neįveikiamas kliūtis pastatė pagrindinis varžovas Madrido „Real“ klubas. „Mėlyni-granatiniai“ pralaimėjo „baltiesiems“ Eurolygos pusfinalyje, paskui – ir Ispanijos lygos finalo serijoje.
Š.Jasikevičius pavasarį patyrė šonkaulio traumą, dėl kurios praleido ACB lygos pusfinalio serijos pabaigą ir pirmąsias finalo rungtynes. Nors šonkaulis nespėjo sugyti, lietuvis grįžo į aikštę, o per lemiamas penktąsias finalo rungtynes žaidė lyg nieko nebūtų atsitikę. Šaras į „Real“ krepšį tą vakarą per 19 min. įmetė 23 taškus, jam esant aikštėje „Barça“ vis sumažindavo atsilikimą, bet tempti komandą be atokvėpio lietuvis negalėjo. Barselonos ekipa pralaimėjo lemiamas finalo rungtynes 71:79 ir prarado Ispanijos čempionės vardą.
Šios 2013 metų birželio 19 dieną vykusios rungtynės buvo paskutinės Š.Jasikevičiaus rungtynės „Barcelona“ komandoje. Liepos 1-ąją Katalonijos klubas paskelbė, kad sutarties su 37 metų lietuviu nepratęs.
Kur įžaidėjas tęs karjerą ir apskritai ar ją tęs, nebuvo aišku iki rudens. Tik 2013 metų rugsėjo pabaigoje buvo pranešta, kad Š.Jasikevičius sudarė vieno sezono sutartį su „Žalgiriu“.
Lietuviška salelė Barselonoje
Š.Jasikevičius į Barselonos klubą dar sykį grįžo 2020 metais. Bet jau ne kaip žaidėjas, o kaip treneris. Į Katalonijos sostinę kartu su Š.Jasikevičiumi išvyko padėjėjai Tomas Masiulis ir Darius Maskoliūnas, kurie iki tol patarinėjo Šarui ir Kauno „Žalgirio“ klube.
T.Masiulis talkina Š.Jasikevičiui iki šiol. Tuo tarpu sutartis su D.Maskoliūnu pernai nebuvo pratęsta.
Katalonijos krepšininkai vadovaujant Š.Jasikevičiui tapo 2021 metų Ispanijos čempionais ir dukart iškovojo Ispanijos taurę (2021 ir 2022 m.).
2021 metų vasarą „Barcelona“ gretas papildė keturių sezonų sutartį pasirašęs įžaidėjas Rokas Jokubaitis. Šiais metais pagrindinėje „Barcelona“ komandoje debiutavo 16-metis vilnietis Kasparas Jakučionis, kuris nuo 2021 metų rudens krepšinio paslaptis kremta Katalonijos klubo jaunimo sistemoje.
