Laisvą nuo rungtynių vakarą prieš lemiamas NBA kovas, po šventinės vakarienės su visa „Nuggets“ komanda, T.Balčėtis namo grįžo prieš pat vidurnaktį.
Bet jo dar laukė skambutis į Europą generaliniam vadybininkui Calvinui Boothui, klubo reikalai, paskui dar interviu, tad miego valandos sutrumpėjo.
„Nieko tokio, svarbu, kad vaikai miega“, – nusišypsojo 37 metų T.Balčėtis, arba Tommy, kaip jį vadina kolegos NBA.
Jo vardas JAV krepšinio pasaulyje kasmet skambėjo vis garsiau nuo 2013-ųjų, kai šis lietuvis su Harvardo universiteto diplomu, dėl sveikatos baigęs žaisti krepšinį, pradėjo dirbti „Denver Nuggets“ komandoje statistikos analitiku.
Per dešimt metų nuo vieno pagalbinių darbuotojų jis iškilo iki generalinio vadybininko pavaduotojo – antrojo žmogaus klube – pareigų.
Per tą laiką Kolorado valstijos sostinėje įvyko krepšinio stebuklas, vardu Nikola Jokičius, – aplink jį klubo vadovybė lipdė kitus atkastus talentus, ir „Nuggets“ pirmąkart klubo istorijoje užėmė pirmąją vietą Vakarų konferencijoje.
Visas Denveris garsiau nei bet kada kalba apie šansus laimėti NBA ir sulaikęs kvapą laukia kulminacijos – NBA atkrintamųjų varžybų, kurios prasidės kitą savaitę.
„Dar niekada nesame baigę reguliariojo sezono pirmojoje savo konferencijos vietoje.
Komandoje turime dukart naudingiausiu NBA žaidėju pripažintą N.Jokičių, todėl aišku, kad apie lūkesčius kalbama garsiau.
Norime eiti toliau negu Vakarų konferencijos finalai, kur buvome pandemijos metų „burbulo“ sezoną“, – sakė T.Balčėtis.
Mieste karaliauja „Broncos“
Mylios aukštyje virš jūros lygio esantis Denveris, apsuptas Uolinių kalnų, yra amerikietiškojo futbolo miestas.
Čia žmonės gulasi ir keliasi kalbėdami apie savo mylimą „Denver Broncos“ klubą, kuris triskart laimėjo NFL.
Pernai Kolorado sostinė buvo pametusi galvą ir dėl ledo ritulio, nes NHL čempione tapo „Colorado Avalanche“ ekipa. Bet dabar nebegausi bilieto į krepšinį.
„Sezono pradžioje galėjai gauti pigesnių bilietų, o sezono metu, kai „Nuggets“ pradėjo žaisti kaip komanda, kuri gali laimėti NBA, kainos sukilo, – pasakojo „Denver Gazette“ korespondentas Vinny Benedetto, kasdien rašantis apie „Nuggets“. – Jei per artimiausius porą metų „Nuggets“ laimės NBA čempionatą, populiarumu gali aplenkti ledo ritulį.
Bet nežinau, kas turi įvykti, kad kas nors nukarūnuotų „Broncos“ klubą.“
Serbą atrado A.Karnišovas
Kai Denveryje 1996–1997 metais žaidė Šarūnas Marčiulionis, „Nuggets“ tą sezoną baigė ketvirtas nuo apačios.
Kai Denveryje 2005–2009 m. NBA karjerą pradėjo Linas Kleiza, komanda kabinosi į aukštesnes vietas, bet iškrisdavo pirmajame atkrintamųjų varžybų etape.
Dabartinis etapas vadinamas N.Jokičiaus era. Laurai už aukštaūgio iš Serbijos šiaurinės Voivodinos provincijos atradimą priklauso Artūrui Karnišovui, tuo metu dirbusiam Denveryje, ir kitam buvusiam „Nuggets“ vadovui Timui Connely.
211 cm ūgio serbą 2014 metų naujokų biržoje „Nuggets“ pašaukė 41-ą.
„Visos komandos žinojo N.Jokičiaus statistiką, pagal skaičius jis nebuvo geriausias.
Bet Artūras labai tikėjo N.Jokičiaus galimybėmis ir atliko didžiulį darbą, kad atvežtų jį į NBA“, – sakė T.Balčėtis.
Jis pradėjo dirbti „Nuggets“ klube būtent tą vasarą, todėl serbo žvaigždės augimą iš arti matė nuo pat pradžios.
Ne tik matė, bet ir prisidėjo prie to, kad viskas Denveryje sklandžiai suktųsi aplinkui netikėtą talentą, kuris, atrodo, be jokių pastangų vos ne kas vakarą renka trigubus dviženklius ir kamuolius dalija tarsi būtų įžaidėjas.
Nuo tada „Nuggets“ vadovai sugebėjo susirinkti tokius krepšininkus, kurie aikštėje padėtų N.Jokičiui, bet ir patys nebūtų užgožti, kaip Jamalas Murray ir Michaelas Porteris.
Kad išsaugotų N.Jokičių ilgam, vasarą „Nuggets“ pasirašė rekordinę sutartį NBA istorijoje, pažadėjęs serbui 264 milijonus JAV dolerių už dar 5 sezonus Denveryje.
„Šimtu procentų tiesa, kad viskas, ką darome, vyksta su Nikola mintyse, – pasakojo T.Balčėtis. – Stengiamės padėti jam daryti tai, ką jis moka geriausiai, o jei kai ką daro ne taip gerai, kitų pagalba galime minusus neutralizuoti.
Dažniausiai kritikuojama N.Jokičiaus gynyba. Taip, jis neblokuoja metimų, per jį kartais lengviau įmesti, tačiau jo rankos tokios, kad pagal perimtus ir numuštus kamuolius tarp „centrų“ jis yra vienas geriausių.
Pagal skaičius Nikola stipriai lenkia vidurkį.“
Mokytoju tapo lietuvis
Kaip sakė T.Balčėtis, skaičiai yra valiuta, kuri nemeluoja ir padeda suprasti, nešališkai palyginti krepšininkų žaidimą.
„Skaičiai tapo mano tiltu į NBA“, – sakė žaidimo analizės meistras.
Pirmoji jo užduotis atvykus į „Nuggets“ tapo išanalizuoti Andre Iguadalos žaidimą taip, kad būtų įmanoma statistika pagrįsti krepšininko sutarties dydį.
Tuo metu krepšinio analitika buvo ant bangos, buvo kuriamos kompiuterių programos, padedančios analizuoti tokias žaidimo detales, kurių paprastas sirgalius nei pastebi, nei suvokia.
„Kadangi pats žaidžiau krepšinį nuo vaikystės, o studijavau ekonomiką, tarp skaičių jaučiausi savo vietoje. Bet buvau visiškai žalias NBA lygoje.
Kai patenki į tokio lygio krepšinio virtuvę, turi išmokti daugybę visokių NBA niuansų.
Gerai, kad šalia turėjau tokį mokytoją kaip A.Karnišovas“, – apie pirmuosius žingsnius „Nuggets“ pasakojo T.Balčėtis, vaikystėje dievinęs A.Karnišovo žaidimą. Mokykloje jis netgi vilkėjo 12-uoju numeriu pažymėtais marškinėliais – kaip ir A.Karnišovas.
Tačiau T.Balčėčio svajonės tapti profesionaliu krepšininku žlugo vos pabaigus vidurinę mokyklą.
Harvarde krepšinio nežaidė
Tarp savo namų Šeškinėje ir Š.Marčiulionio krepšinio mokyklos Žirmūnuose T.Balčėtis kursuodavo su persėdimais iš autobusų į troleibusus.
Ilgame kelyje iš treniruočių kartu su bičiuliu Martynu Pociumi jie aptarinėdavo savo idealus NBA ir Lietuvos rinktinėje, patys pasvajodami kada nors joje žaisti kartu.
„Paskutinėse klasėse Marčius išvažiavo žaisti į Ameriką, o aš kitais metais – jam iš paskos. Bet jis visą gyvenimą buvo geresnis krepšininkas už mane, pateko į Duke’o universitetą, paskui turėjo puikią karjerą Europoje.
Man į universitetą reikėjo patekti labiau per mokslus nei per krepšinį. Įstojau į Harvardą, nes mano pažymiai buvo geri, padėjo ir tai, kad žaidžiau krepšinį“, – pasakojo T.Balčėtis.
Bet Harvarde 195 cm ūgio gynėjas nesužaidė nė vienų rungtynių, nes dėl širdies ūžesių gydytojai rekomendavo intensyviai nesportuoti. Vietoj to vaikinas krimto ekonomikos mokslus, sėmėsi praktikos bankuose ir investicijų kompanijose.
Taip ir baigėsi dviejų vaikystės draugų svajonės kartu atstovauti Lietuvos rinktinei.
Bet niekas negalėjo nuspėti, kad prabėgus daugiau nei dešimt metų M.Pocius ir T.Balčėtis kartu lipdys „Denver Nuggets“ komandą.
Vadina „lietuviška mafija“
M.Pocius baigė krepšininko karjerą 2017-aisiais ir iš karto persikėlė į Denverį.
LKL čempionas dirba „Nuggets“ skautu ir prisideda prie klubo strategijos ir planavimo.
„Nėra nieko geresnio, nei dirbti su geriausiu draugu“, – neslėpė T.Balčėtis.
„Lietuviška mafija“, – taip juokais būdavo pavadinami trys lietuviai, vienu metu kartu dirbę „Nuggets“.
Tačiau A.Karnišovas 2020 metais persikėlė vadovauti „Chicago Bulls“ organizacijai, o tai pastūmėjo T.Balčėtį į atsakingesnes pareigas Denveryje.
Lietuvio kilimas klube kartu su augančia „Nuggets“ žaidimo kokybe neliko nepastebėti.
Pernai T.Balčėtis buvo įtrauktas į 40 geriausių NBA dirbančių iki 40 metų specialistų sąrašą, kurį sudarė įtakingas leidinys „The Athletic“.
Kad būtum paminėtas, turi būti išskirtinis tarp išskirtinių. Bet T.Balčėčiui visa tai sukėlė dvejopus jausmus.
„Aišku, smagu būti pripažintam tarp kolegų NBA, bet, kita vertus, taip atsiranda papildomas spaudimas dabar jau tikrai gerai pavaryti, – sakė T.Balčėtis. – To nebijau, bet man tiesiog norisi gerai dirbti savo darbą ir pasistengti, kad apie mane kalbėtų ne žiniasklaida, o rezultatai. Bet juk kol kas mes dar nieko nelaimėjome.“
Dėl čempionų – intriga
Kurio klubo krepšininkai birželio mėnesį bus karūnuoti NBA čempionais, nuspėti sunkiau negu bet kada anksčiau.
Amerikos krepšinio komentatoriai kasdien trimituoja apie tai, kaip pagaliau NBA komandų lygis išsilygino ir nebėra superklubų su superžvaigždžių trejetais, kaip būdavo „Chicago Bulls“, „Miami Heat“ arba „San Antonio Spurs“ karaliavimo laikais.
„Sveiki atvykę į naujovišką NBA, kur aštuntas klubas gali, ir tai labai tikėtina, nuversti pirmąjį, o pusė tuzino (arba daugiau) komandų pradės atkrintamąsias varžybas turėdamos daugiau nei krislelį vilties laimėti čempionės titulą. Kur superkomandos? Nebėra. Superžvaigždės? Tolygiai paskirstytos“, – naujausiame numeryje rašė žurnalas „Sports Illustrated“.
„Dabar visos komandos turi po dvi žvaigždes ir daug lygių žaidėjų. Teisinga linkme suveikė algų „kepurės“ ir didžiausių sutarčių apribojimai“, – aiškino T.Balčėtis.
Jo klubui į naudą yra ir tai, kad žvaigždės nebe taip veržiasi į didžiausius miestus, kur ryškiausios šviesos ir daugiausia kamerų, nes socialiniai tinklai vienodai didina žinomumą, ar tu būtum Holivude, ar tarp snieguotų kalnų Denveryje.
Kad „Nuggets“ baigs reguliarųjį sezoną pirmojoje vietoje, šiemet nebus akivaizdus privalumas atkrintamosiose varžybose. Tarp galimų varžovų pirmajame etape – tiek „Los Angeles Lakers“ su LeBronu Jamesu, tiek „New Orleans Pelicans“ su J.Valančiūnu.
Kas užims aštuntąją vietą konferencijoje, paaiškės tik po įkrintamųjų kovų. Vėlesniame etape „Nuggets“ gali susidurti ir su D.Saboniu ir „Sacramento Kings“ komanda, kuri Vakarų konferencijoje užima 3-iąją vietą.
„Šįmet pirmas atkrintamųjų varžybų etapas labai sunkus, nes žemesnėse vietose esančios komandos tik dėl traumų ar kitų priežasčių liko apačioje, bet yra labai stiprios. Pavyzdžiui, „Lakers“.
Kartais atrodo, kad pirmas etapas bus sunkesnis nei tolesni, bet iš tikrųjų tai visos atkrintamosios varžybos bus nuolatinė kova“, – sakė T.Balčėtis.
Spaudimas laimėti nebaido
Gero sezono jis tikėjosi dar neprasidėjus kovoms. Ne tik T.Balčėtis, bet ir visas NBA pasaulis jautė, kad ilgų metų „Nuggets“ darbo vaisius prisirpo.
Dabar visi bijo kelionės į Denverio „Ball“ areną ne tik dėl retesnio kalnų oro, bet ir dėl „Nuggets“ pajėgumo.
Kritikai spėlioja, ar N.Jokičiui ir jo bendražygiams kojos nepakiš spaudimas laimėti.
Kiti sako, kad Denverio vyrukai tik ir laukia momento, kai kiekviena ataka – lemiama, kad ekstremaliose situacijose jie žaidžia dar geriau.
„Mums padės tai, kad jau esame žaidę konferencijos finale prieš 3 metus.
Kuo daugiau esi matęs, tuo lengviau žaisti atkrintamosiose, – sakė T.Balčėtis. – Mūsų geriausi žaidėjai nelabai ir jaučia spaudimo.
Aišku, Nikola jau du kartus tapo naudingiausiu NBA žaidėju, ir dažniausiai tokie žaidėjai turi laimėti.
Bet jis nelabai kreipia dėmesio į tokius dalykus. Jam vienodai, ar tai aštuoniasdešimt antrosios eilinės, ar lemiamos finalo rungtynės, jis visada žaidžia taip pat.
Jamaalas per „burbulo“ konferencijos finalą buvo nerealus – gal net geresnis už Nikolą. Kuo sunkiau, tuo jis žaidžia geriau.
Net mūsų naujokas Christianas Braunas matęs spaudimo gyvenime, kai pernai laimėjo NCAA, todėl lemiamų momentų nebijo.“
„Šios komandos nesavanaudiškumas man atrodo išskirtinis, palyginti su ankstesniais „Nuggets“ metais, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo V.Benedetto iš „Denver Gazette“. – Tiktai laikas parodys, bet atrodo, kad „Nuggets“ turi geriausią šansą laimėti nuo 2009-ųjų, o gal per visą savo istoriją.“
T.Balčėtis į tokius žodžius ranka nemoja, nes puikiai supranta, kad lūkesčiai augo su kiekviena pergale nuo pat lapkričio.
Bet jei „Nuggets“ nepavyktų jau šiemet perrašyti Denverio krepšinio istorijos, tai – ne katastrofa.
„Mes turime šansą, nes nėra aiškiai atsiplėšusių komandų.
Bet tai reiškia, kad „Nuggets“ irgi nėra šimtu procentų geriausi, nors ir esame pirmi konferencijoje.
Nemanau, jog pralaimėjus nusivylimas būtų toks žiaurus, kad vaikščiotume nunarinę galvas.
Patekti į NBA finalą labai labai sunku. O jį laimėti dar sunkiau“, – sakė T.Balčėtis.
Kartais, kai jo akyse kaunasi NBA žvaigždės, T.Balčėtis galvoja, kaip visa tai yra neįtikėtina: jis gali ne tiktai žiūrėti, bet ir dirbti su didžiausiais krepšinio talentais ir realiai planuoti NBA viršūnės šturmą.
O jei šiemet nepavyks, kelias prasidės iš naujo kitą sezoną.
„Kai aš žaisdavau su draugais „marčiulionkėje“ ir kiemuose, negalėjau pagalvoti, kad vieną dieną būsiu per dešimt metrų nuo pačių geriausių NBA žaidėjų, – sakė T.Balčėtis. – Kai NBA dirbi tiek metų, tai tampa kasdienybe. Kartais turiu įsižnybti, ar nesapnuoju, kad man taip pasisekė.“
