Sekmadienį mačą geriau pradėję lietuviai – pirmavo 14:11, antrajame stabtelėjo ir į pertrauką išėjo turėdami 8 taškų deficitą – 35:27. Trečiajame kėlinyje šeimininkams pavyko padidinti pranašumą iki dviženklio 53:43.
Visgi, lemiamame kėlinyje lietuviai kilo į šturmą: galingai spurtavo 12:2 ir likus 4 minutėms iki rungtynių pabaigos išlygino – 55:55, o po minutės Gabrielius Maldūnas, perėmęs kamuolį aikštės viduryje, nubėgo vienas į puolimą ir dėjimu persvėrė rezultatą 58:57.
Tačiau rungtynių pabaigoje lemiamą žodį tarė Victoras Wembanyama. Prancūzų supertalentas surinko 6 taškus paeiliui ir likus minutei šeimininkams sukrovė 6 taškų pranašumą 66:60.
Lietuviams nepavyko atsirevanšuoti prancūzams už pralaimėjimą Panevėžyje 65:90.
„Kaip čia pasakius – kai yra gerai, nori, kad būtų geriau. Išlikome kovoje ir norėjosi, kad pabaigtume su pergale. Labai norėjosi. Vienintelis dalykas, gaila, kad pritrūko, bet jausmas daug geresnis nei buvo pirmose rungtynėse su prancūzais Panevėžyje.
Manau, kad vyrai darė tai, ką ir planavome, energija buvo gera, intensyvumas buvo geras, gynyboje gerai gynėmės, bet mus pražudėme tai, apie ką irgi kalbėjome – klaidos.
Klaidos atsirado ne šiaip, bet ir dėl varžovų agresyvios gynybos. Jie turėjo to atletiškumo ir ūgio – gali uždengti bet ką, prieš juos yra be galo sunku žaisti“, – po rungtynių tikino rinktinės strategas Kęstutis Kemzūra.
– Prancūzai dėl fizinių savybių yra iš esmės neparankiausi varžovai visoje Europoje?
– Jie yra atletiški, bet mes įrodėme, kad galima žaisti su jais. Keliomis klaidelėmis mažiau, gal kokį metimą reikėjo įmesti, jiems porą kartų labai pasisekė, kur metė vieną metimą net iš iž kitos lentos pusės.
Nežinau, teisėjavimas taip gal emociškai atrodė, reikės peržiūrėti – gal tie švilpukai ir teisingi buvo, bet porą mums buvo skaudūs.
Visumoje, pirmą ir ketvirtą kėlinius mes laimėjome, buvome rungtynėse, buvome kovoje ir turėjome gerus šansus.
Sakysime, jie gale sužaidė geriau, mums pritrūko to šanso. Prastas buvo antras kėlinys, kai praradinėjome kamuolius ir jie greitame puolime sumetė berods 18 taškų.
Ir dar individualiai... Su V.Wembanyama gerai tvarkėmės, nors lemiamais momentais ir sužaidė naudingai bei tvarkingai. Gabrielius Maldūnas šiandien labai gerai jį stabdė, aišku, ir kiti žaidėjai, bet pagrinde gerai dirbo Gabrielius.
Su Francisco irgi visai gerai, manau, jis nebuvo toks svarbus faktorius, koks buvo pirmose rungtynėse. Ko gaila, tai tik to, kad Nicolasui Langui davėme mesti tritaškius – žinojome, kad jis metikas, pataikė tris tritaškius, suvėlavome.
– Lemiami prancūzų metimai buvo neuždengiami?
– Nelabai. Ne... Čia jau, kaip sakant, nežinau. Bent ne šitai komandai.
– Kokį įspūdį jums paliko Margiris Normantas?
– Labai gerą. Iš Margirio to ir tikimės, jis yra vienas iš tų senbuvių – kartu su Mindaugu Kuzminsku, Eimantu Bendžiumi. Nors pastarąjam ir nelabai nusisekė, bet Margiris, matėsi, jog viskas su juo gerai.
Šiek tiek jį taupiau, nes turėjo tris pražangas, bet jis buvo lyderis puolime, nebijojo imtis atsakomybės. Pataikė gerus metimus abiejuose galuose. Džiugu, kad jis progresuoja.
– Devynios pergalės po 12 mačų. Kaip reikėtų vertinti visą pasaulio čempionato atranką?
– Patekome į čempionatą, visumoje užduotis įvykdyta. Pirmos vietos norėjome, kovojome, gaila... Būtų buvę išvis šaunu. Gal tik tos rungtynės Panevėžyje, mums vis dar nesmagu, mes ilgai jas prisiminsime.
Ir Mindaugas, ir kiti sako – žiūrime ir nesuprantame, kodėl mes taip, kodėl mes taip. To pakeisti jau negali. Visos kitos kovos...
Šitame „lange“ pasiruošimas buvo dar trumpesnis – turėjome tik dvi kontaktines treniruotes, bet tas intensyvumas, energija buvo tokia, kokios norėjome ir ją išlaikėme. Tai džiugu.
– Per visus FIBA „langus“ žaidė net 35 žaidėjai. Ką apie tai būtų galima pasakyti?
– Pirmiausia, padėkočiau, kad vyrai atvažiuoja ir padeda. Liūdna, kad ir kažkas negali – būna įvairių priežasčių. Norėtųsi, kad tos motyvacijos niekada ir nepritrūktume.
Yra ir tų žaidėjų, kurie nepateko. Reikia, kad jie nenusimintų, o toliau stengtųsi, demonstruotų gerą žaidimą, tobulėtų ir ateis tas šansas.
Anksčiau ar vėliau bus tų progų – kartais gyvenimas pateikia siurprizų. Tikrai neplanavome ir Arno Beručkos, bet jis gavo šansą ir tikrai nepagadino, įnešė geros energijos, jau nekalbant apie G.Maldūną.
Kiti žaidėjai... Kai mūsų geriausi nesuvažiuoja, turime tvirtą antros rinktinės pagrindą ir norisi įtraukti dar kažkiek jaunesnių krepšininkų, kad jei apsišaudytų tarptautinėse rungtynėse ir galėtų vėliau padėti pagrindinei rinktinei.
– Kiek šio „lango“ ar žaidusių krepšininkų galėtų būti vasaros rinktinės stovykloje, kuri rengsis planetos pirmenybėms?
– Nesiimsime spėlioti. Reikia galvoti apie pozicijas. Margiris Normantas pretenduoja dėl savo gynybos, Gyčiui Radzevičiui gal nepasisekė šitas „langas“ – gal prasčiau pasisekė, nei jis pats tikėjosi.
E.Bendžius ir M.Kuzminskas gali būti – žiūrėsime, kokia jų sveikatos būklė bus. Tie „ketvirti numeriai“, kurie gali išplėsti puolimą prie mūsų kitų didelių.
Reikia žiūrėti bendrą paveikslą ir tada žiūrėti, kiek kas gali. Eigirdas Žukauskas tikrai savo fiziškumu ir intensyvumu gali būti.
