Knyga – krepšinio šimtmečiui
Klaipėdos sportininkų namuose-muziejuje pristatyta knyga „Krepšinis Klaipėdoje“ (sudarytojas Algirdas Plungė) – pirmasis bibliografinių duomenų prisodrintas, gausiai iliustruotas leidinys apie šios sporto šakos uostamiestyje ištakas ir raidą nuo tarpukario iki šių dienų. Jis skirta Lietuvos krepšinio šimtmečiui.
„Vyko daug šiai datai skirtų renginių ir Lietuvos pajūryje. Knygoje atskleidžiami klaipėdietiški krepšinio akcentai, prisimenami iškiliausi žaidėjai, komandos, treneriai.
Tai baigiamasis populiariausios mūsų šalyje sporto šakos šimtmečio minėjimo akordas uostamiestyje“, – pristatydamas savo darbą pažymėjo Klaipėdos sporto metraštininku vadinamas A.Plungė.
Leidėjams (Klaipėdos lengvosios atletikos mokykla, Sportininkų namai-muziejus) parengti rašytinę miesto krepšinio enciklopediją padėjo konsultantai – buvęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vadovas Valentinas Greičiūnas, sporto istorikas Algirdas Vaicekauskas, žurnalistas Paulius Matulevičius, projekto koordinatorė Roberta Steponavičienė.
Knygos pristatymo vakare dalyvavo įvairių kartų klaipėdiečiai krepšininkai ir treneriai – Saulius Vilkas, Martynas Mažeika, Ramunė Kumpienė, Eugenijus Milkontas, Stasys Kaupys, Jonas Kuliešius, Grigorijus Pancerovas, Paulius Juodis, Diana Anužienė, Marius Tamolis, Laimonas Šapkauskas, Algimantas Riauka, Algimantas Žičkus, Liudvikas Mileška, daugelis kitų uostamiesčio sporto bendruomenės atstovų.
Meras padėkojo už indėlį
„Ši knyga – įspūdinga ir įkvepianti šimtametės Lietuvos krepšinio istorijos dalis, kurioje reikšmingas ir Klaipėdos indėlis.
Jaukus renginys Sportininkų namuose sukvietė būrį legendinių krepšininkų, trenerių, organizatorių, kuriems galiu tik padėkoti už indėlį plėtojant sporto sąjūdį – ačiū jums visiems!“, – leidėjams ir vakaro svečiams nusilenkė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Prisiminęs, jog Seimas 2023-uosius paskelbė Klaipėdos krašto metais, V.Grubliauskas Sportininkų namų-muziejaus uostamiestyje įkūrėjui A.Plungei padovanojo Klaipėdos universiteto ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ką tik išleista archyvinių dokumentų knygą „Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos. Dalyviai ir jų liudijimai“.
Vakaro dalyvius nuotoliniu būdu šiltai pasveikino tituluočiausias iš uostamiesčio kilęs krepšininkas, Miuncheno olimpinių žaidynių, dukart pasaulio ir keturiskart Europos čempionatų nugalėtojas Modestas Paulauskas, kuriam pernai suteiktas Klaipėdos garbės piliečio vardas.
Klaipėdiečių užmojį įamžinti krepšinio praeitį, ryškiausius vardus knygoje kaip sektiną pavyzdį kitiems miestams įvertino LKF prezidentas Vydas Gedvilas, viceprezidentas Rimantas Cibauskas, generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
Pirmieji treneriai – JAV lietuviai
Klaipėdoje organizuotas lietuvių sporto sąjūdis prasidėjo po Pirmojo pasaulino karo, kai Vokietijai priklausęs kraštas Versalio taikos sutartimi buvo prijungtas prie Lietuvos valstybės. Vietiniai vokiečiai krepšiniu nesidomėjo. Klaipėdos pirmenybėse tais laikais dalyvaudavo tik lietuviškų klubų ir žydų „Bar Kochba“ komandos.
Pirmosios tarpmiestinės krepšinio varžybos Klaipėda-Šiauliai surengtos Vytauto Didžiojo gimnazijos sporto salėje 1936 metais – nugalėjo klaipėdiečiai 44:33.
Populiarinti tuo metu krepšiasvydžiu vadinamą sportą padėjo į uostamiestį atvykę JAV lietuviai instruktoriai Jonas Knašas ir Konstantinas Savickas.
1937 metų miesto krepšinio pirmenybėse jau dalyvavo 28 komandos vyrų moterų ir jaunių komandos.
Krepšinis plačiau išskleidė sparnus, kai Klaipėdoje pagal architekto Vytauto Žemkalnio-Landsbergio projektą pastatyti Sporto ir gimnastikos rūmai su krepšinio aikštele, rūbinėmis, tribūnomis, talpinančiomis 400 žiūrovų. Kasmet vykdavo oficialūs miesto krepšinio turnyrai, tačiau jų nugalėtojai Lietuvos čempionatuose nedalyvaudavo.
Naciams 1939 metais klastingai aneksavus Klaipėdos kraštą, visi lietuviški sporto klubai čia buvo likviduoti, vietinių lietuvių sporto sąjunga su kariuomenės daliniais pasitraukė į Plungę, o vėliau įsikūrė Telšiuose.
Legendinė komanda „Maistas“
Klaipėdoje krepšinis atgijo tik po Antrojo pasaulinio karo – į apgriautą miestą ėmė grįžti žmonės, kai kuriose įmonėse įsikūrė sporto klubai. Pirmosios pokarinės krepšinio rungtynės, kuriose jėgas išmėgino Kauno ir Klaipėdos rinktinės, įvyko 1945-ųjų birželį.
Lietuvos krepšinio pirmenybėse dalyvaudavo įvairiais vardais pasivadinusios miesto komandos: „Sodyba“, „Audra“, „Žalgiris“, „Švietimas“, „Maistas“, „Klaipėdos rinktinė“. Įsteigta krepšinio sporto mokykla, kuriai vadovavo Vladas Knašius. Dar 1964 metais suburta reprezentacinė uostamiesčio komanda iki šiol dalyvauja šalies čempionatuose.
V.Knašiaus treniruojama Klaipėdos „Maisto“ komanda 1962 metais tapo Lietuvos čempione. Iki šiol tai svariausias miesto krepšininkų pasiekimas.
Tąkar juos į pergalę vedė kylanti žvaigždė M.Paulauskas, komandos kapitonas V.Greičiūnas, prieš tai jau dukart iškovojęs šalies čempionatų aukso medalius žaisdamas Kauno „Žalgirio“ komandoje.
Tais pačiais metais buvusi klaipėdietė, pasaulio krepšinio turnyro (1959) nugalėtoja Jūratė Kleopatra Daktaraitė, atstovaudama Sovietų Sąjungos rinktinei, kurią treniravo kaunietis Stepas Butautas, antrą kartą tapo Europos krepšinio čempione.
Sovietmečiu Klaipėdoje krepšinį garsino P.Lapė, E.Gelažius, R.Tikuišis, G.Einikis, A.Kašiuba, A.Kulertas, V.Kraujelis, K.Budrys, R.Usaris, S.Vilkas, E.Milkontas. G.Birontas, A.Vaškelis, A.Pipiras, R.Imenavičius, J.Senovaitis, R.Salys, laikytas netgi talentingesniu krepšininku nei M.Paulauskas, pastarojo brolis E.Paulauskas, S.Kaupys, A.Atas, A.Urbutis, buvę klaipėdiečiai G.Budnikas, R.Girskis ir daugelis kitų.
Krepšinio aikštelėje – šeimos
Pastarojo laikotarpio Klaipėdos krepšinio istorija siejama su „Neptūnu“ ir šios komandos sėkmės kalvio trenerio Kazio Maksvyčio vardu – jo vadovaujami klaipėdiečiai 2014 metais iškovojo LKL vicečempionų taurę ir sidabro medalius. Iš Darbėnų (Kretingos r.) kilęs treneris laimėjo Europos čempionatų aukso medalius su šešiolikmečiais bei aštuoniolikmečiais, pasaulio čempionų auksą su devyniolikmečių rinktine.
Klaipėdos V.Knašiaus krepšinio mokykloje kažkada savo karjerą pradėjo ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės, šalies nacionalinės vyrų rinktinės nariai Saulius Štombergas, Arvydas Macijauskas, Rytis Vaišvila, Eurelijus Žukauskas, Tomas Delininkaitis, Mindaugas Girdžiūnas, Artūras Gudaitis, Arnas Butkevičius, Deividas Gailius.
Gausybę istorinės medžiagos peržiūrėjęs, su senjorais bendravęs knygos „Klaipėdos krepšinis“ sudarytojas, sporto istorikas A.Plungė nesiėmė sudaryti simbolinį geriausių visų laikų uostamiesčio krepšininkų penketuką.
„Man jokių abejonių nekelia tik olimpiečio M.Paulausko ir triskart Lietuvos krepšinio čempiono V.Greičiūno kandidatūros, o į kitas vietas galėtų pretenduoti daug puikų vyrų ir moterų krepšinio meistrų“, – sakė jis.
Tarp ryškiausių vardų, ko gero, būtų dar vienas krepšininkas, Klaipėdos garbės pilietis Kazimieras Budrys – unikalių šeimų krepšinio turnyrų sumanytojas bei organizatorius. K.Budrio taurę net aštuonis kartus iškovojo krepšininkų Paulauskų šeima.
