Dar prieš kelias minutes pats A.Karnišovas aikštėje rungtyniavo prieš šiuos krepšininkus.
„Jie buvo tarsi roko žvaigždės, – „Bulls Talk“ tinklalaidėje kalbėjo A.Karnišovas. – Aš buvau antrakursis koledže ir turėjau gintis prieš Ch.Barley.“
„Chicago Bulls“ ekipos vykdomasis krepšinio operacijų viceprezidentas tinklalaidėje apsilankė prieš artėjančią Čikagos ekipos kelionę į Paryžių.
Būtent šiame mieste 1997 metais „Chicago Bulls“ tuometiniame „McDonald's“ krepšinio turnyre susikovė su Pirėjo „Olympiakos“ ekipa, kurios garbę tuo metu gynė A.Karnišovas.
Lietuvis „Bulls Talk“ tinklalaidėje plačiau papasakojo apie savo pirmąją olimpinių žaidynių patirtį.
Kaip visgi sekėsi ginti Ch.Barley?
„Nelabai sėkmingai (juokiasi). Aš išsibaudavau. Sėdėjau prie pat užribio ir galvojau, kodėl niekas nefotografuoja? Gerai įsitaisiau ir likus maždaug 2 minutėms iki pabaigos, kai mes atsilikome 45 taškų skirtumu, pradėjau fotografuoti.
Yra vienas filmas, kuriame buvo nuotraukos, o jose kažkas mane nufotografavo mane tai darant.
Dėl to visiškai nesigėdiju, nes tais laikais tai buvo mūsų stabai. Skirtumas tarp NBA žvaigždžių ir tarptautinių žaidėjų tuomet buvo milžiniškas. JAV komandos pergalės skirtumas taip pat buvo labai didelis.
Su kiekvienais metais tie skirtumai mažėdavo, tačiau tuo metu tai buvo tiesiog siurrealu“, – pasakojo A.Karnišovas.
Beprotiška, bet šios nuotraukos, istorinė dvikova su „Svajonių komanda“ bei iškovotas bronzos medalis nėra pati siurreališkiausia A.Karnišovo patirtis.
Ji buvo, kai lietuvis pirmą kartą per trejus metus grįžo į Lietuvą atstovauti savo šalies rinktinei nuo to laiko, kai KGB pačio
Šaltojo karo įkarštyje suteikė krepšininkui leidimą rungtyniauti „Seton Hall“ universitete. Lietuvis tapo pirmuoju tuometinės SSRS žaidėju, kuris žaidė NCAA.
1990-ųjų kovą Lietuva paskelbė nepriklausomybę, tačiau pats laisvės procesas truko ilgai. Būtent tuo laikotarpiu A.Karnišovas paliko savo gimtinę ir gerai nemokėdamas anglų kalbos išlaikė stojamuosius egzaminus bei persikėlė į „Seton Hall“ universitetą.
1991 metais SSRS pradėjo karinius veiksmus prieš Lietuvą. Tuomet A.Karnišovas su šeima visus ryšius palaikė tik telefono skambučiais.
Kai lietuvis pirmą kartą sugrįžo į gimtinę, jis vis dar jautėsi nesaugus savo paties namuose.
„Galvojau, kad kažkas pasibels į tėvų duris ir mane paims į kariuomenę, – pasakojo lietuvis, primindamas, kad tuo metu paaugliams buvo privaloma tarnauti sovietų kariuomenėje. – Man prireikė kelių savaičių, kad suprasčiau, jog viskas bus gerai ir dabar visą dėmesį galima skirti krepšiniui“.
Tada prasidėjo garsioji Lietuvos krepšinio rinktinės finansų paieškų saga, kuri plačiai nušviečiama dokumentiniame filme „Kita svajonių komanda“.
Tuometinė Lietuvos krepšinio rinktinė turėjo dvi pagrindines žvaigždes – Arvydą Sabonį ir Šarūną Marčiulionį. Abu šie krepšininkai svariai prisidėjo prie tuometinės SSRS triumfo 1988-ųjų Seulo olimpinėse žaidynėse.
Š.Marčiulinis tapo pirmuoju krepšininku iš SSRS, kuris pravėrė NBA duris. Tuometinis „Golden State Warriors“ treneris Donas Nelsonas jaunesnysis pažinojo roko grupės „The Grateful Dead“ narius, kurie buvo krepšinio sirgaliai. Ši grupė padėjo finansuoti Lietuvos krepšinio rinktinės olimpinę svajonę.
„Mūsų pareiga buvo tik nešioti margas aprangas, – juokdamasis pasakojo lietuvis, prisimindamas šios roko grupės spalvomis papuoštą Lietuvos atributiką. – Man patiko. Pamenu, kai per apdovanojimų ceremoniją turėjau visą margą aprangą.“
Simboliška, Lietuvos krepšinio rinktinė kovoje dėl bronzos medalių 82:78 pranoko Jungtinę komandą, kuriai tuo metu atstovavo posovietinės valstybės.
„Žinojome, kad negalime pralaimėti šios dvikovos. Visada šį bronzos medalį lyginome su aukso medaliu. Visada buvo didžiulis pasididžiavimas atstovauti savo šaliai.
Nuolat sakydavau, kad kiekvieną vasarą žaisti už Lietuvos rinktinę buvo tas krepšinis, kurį mėgau labiausiai. Su vaikinais susirinkdavome kiekvieną vasarą. Tai buvo puikūs santykiai ir mes žaidėme komandišką krepšinį“, – prisiminimais dalinosi A.Karnišovas.
