Pirmoji krepšininkių prizinė vieta SSRS varžybose
1949 m. kovo 13 d. Leningradas. Moterys. Aštuonių miestų turnyras
Kaunas – Sverdlovskas 30:27.
Kaunas: E.Karnilavičiūtė-Kulakauskienė, O.Bartkevičiūtė-Butautienė, M.Korienė, D.Vaikutytė, A.Briedytė, G.Sviderskaitė, I.Miliukštytė, O.Žilevičiūtė. Treneris V.Kišonas.
Pirmaisiais pokario metais Lietuvą skambiausiomis krepšinio pergalėmis džiugino vyrai. Nors gimtinėje liko ir krepšininkių karjerą tęsė kelios 1938 metų Europos vicečempionės, moterų komandų rezultatai Sovietų Sąjungos varžybose buvo daug kuklesni.
Tiesa, lietuvės skynė pergales Pabaltijo turnyruose, kuriuose po karo penkis kartus iš eilės tapo čempionėmis. Bet šie pasiekimai rodė nebent tai, kad Latvijos ir Estijos moterų krepšinis išgyveno dar sunkesnius laikus.
Žaidžiant su stipriausiomis Rusijos komandomis lietuves ištikdavo bėdos. Nors Lietuvos krepšininkių technikos įgūdžiai buvo neblogesni, taktika taip pat nešlubavo, bet varžovės įveikdavo mūsiškes dėl greičio ir jėgos pranašumo.
Per rungtynes su Maskvos komandomis lietuvės džiaugdavosi, jei nebūdavo triuškinamos labai dideliu skirtumu. Bet neretai tekdavo pripažinti ne tik Maskvos, Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) ar Kijevo, bet ir Tbilisio ar Taškento komandų pranašumą.
Proveržio reikėjo laukti iki 1949 metų, kai Kauno rinktinė pirmą kartą užėmė trečiąją vietą SSRS Aštuonių miestų turnyre.
Kai Lietuvos moterų krepšinio čempionė Kauno „Spartako“ komanda 1945 metais pirmą kartą nuvyko į SSRS pirmenybes, gavo teisę žaisti tik antrojoje grupėje ir joje užėmė ketvirtąją vietą. Lietuvos Kūno kultūros ir sporto komiteto vadovai taip nusivylė krepšininkių rezultatu, kad kitus dvejus metus net nesiuntė moterų komandos į SSRS pirmenybes.
Lietuvos krepšininkės SSRS pirmenybėse antrą kartą žaidė tik 1948 metais, bet rezultatas vėl nebuvo labai geras – Kauno Kūno kultūros instituto (KKI) komanda užėmė aštuntąją vietą.
Vis dėlto Lietuvos krepšininkės net sudėtingu laikotarpiu nepraleido nė vieno Aštuonių miestų turnyro. Šiose varžybose Kauno rinktinė pirmaisiais pokario metais kartą užėmė šeštąją vietą (1947 m.), tris kartus – septintąją vietą (1945, 1946 ir 1948 m.).
Nors turnyro lentelėje pažangos nebuvo, 1948 metų Aštuonių miestų turnyre Kauno krepšininkės paliko neblogą įspūdį. Ypač per rungtynes su nuolatine čempione Maskvos rinktine, kuriai lietuvės nusileido gana nedideliu skirtumu 23:37.
„Visiškai neatpažįstamas buvo Kauno krepšininkių žaidimas (treneris Butautas). Prie brandžios taktikos buvo pridėtas tempas. Be to, jos buvo puikiai fiziškai pasiruošusios“, – po 1948 metų Aštuonių miestų turnyro apie septintąją vietą užėmusią Kauno rinktinę rašė „Sovetskij sport“ laikraštis (1948 m. balandžio 20 d.).
Būsimų Lietuvos moterų krepšinio pergalių pamatus klojo Butautų šeima. Stepas Butautas, pačiame žaidėjo karjeros įkarštyje, 1947–1948 metais jau treniravo Kauno KKI moterų komandą, Lietuvos ir Kauno moterų rinktines. Jo žmona Ona Bartkevičiūtė-Butautienė penktojo dešimtmečio pabaigoje buvo geriausia Lietuvos krepšininkė.
Vis dėlto suderinti vyrų komandos žaidėjo ir moterų komandų trenerio veiklą buvo sudėtinga. Nors svarbiausi vyrų ir moterų turnyrai tais laikais būdavo rengiami kartu, o krepšininkai ir krepšininkės kelionėse ir varžybose praleisdavo labai daug laiko, S.Butautui teko per didelis krūvis.
O kai 1949 metų pradžioje S.Butautas buvo pakviestas į SSRS rinktinę ruoštis Europos pirmenybėms, kartu eiti ir moterų komandos trenerio pareigas buvo net ne sudėtinga, bet neįmanoma. Todėl Lietuvos Kūno kultūros ir sporto komitetas treneriu paskyrė Vladą Kišoną, su kuriuo krepšininkės ir išvyko į 1949 metų kovo 4–13 dienomis Leningrade vykusį Aštuonių miestų turnyrą.
Pirmosios Leningrade vykusios rungtynės nenuteikė smagiai. Tiesa, varžovės buvo labai stiprios – neįveikiama Maskvos rinktinė. Apie pergalę niekas nė negalvojo, tačiau kaunietės šįkart nesugebėjo net pasipriešinti varžovėms ir pralaimėjo daug didesniu skirtumu nei prieš metus 16:38.
Užtat kitą dieną prasidėjo pergalės. Kauno krepšininkės paeiliui nugalėjo Tbilisį 34:31, Leningradą 21:16 ir Taškentą 46:12.
Penktajame ture įvyko atkakliausios turnyro rungtynėse, kuriose susirėmė Kauno ir Kijevo komandos. Pagrindinis laikas baigėsi lygiosiomis 30:30. Prieš metus rungtynės būtų taip ir pasibaigusios, bet 1949 metais Sovietų Sąjungoje buvo galutinai priimtos oficialios Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) taisyklės (nemažai, bet ne visi tarptautinių taisyklių skyriai įsigaliojo 1947 m.), todėl krepšininkės žaidė pratęsimą. Per jį truputį stipresnė buvo Kijevo komanda, šventusi pergalę 35:34.
Kitą dieną kaunietės patvirtino geriausiai besiginančios komandos vardą ir nugalėjo Rygos krepšininkes 19:8. Per visą turnyrą net Maskvos rinktinei nebuvo pavykę taip standžiai užrišti savo krepšį, kad varžovės neįmestų nė dešimties taškų.
Prieš paskutinį septintąjį turą padėtis lentelėje buvo paini. Tik lyderė Maskvos rinktinė galėjo jaustis ramiai, o dėl antrosios vietos kovojo vienodai taškų turėjusios Kauno, Kijevo ir Sverdlovsko (dabar Jekaterinburgas) komandos. Kauniečių laukė sunki dvikova su praėjusių metų vicečempione Sverdlovsko rinktine.
Nors lietuvės anksčiau buvo ir įveikusios uralietes, ir sužaidusios su jomis lygiosiomis, nė viename turnyre nebuvo užėmusios aukštesnės vietos negu Sverdlovsko komanda. 1949-ųjų lemiamos rungtynės taip pat vyko labai atkakliai, bet nuaidėjus paskutiniam teisėjų švilpukui rezultatų lentoje didesnis skaičius buvo atverstas prie Lietuvos miesto pavadinimo.
Kaunietės nugalėjo 30:27 ir iškart pateko į salėje jas palaikiusių Kauno vyrų komandos žaidėjų glėbį. Dėl saviškių pergyvenę Kauno krepšininkai tuo metu laukė, kada toje pačioje salėje galės žaisti lemiamas vyrų Aštuonių miestų turnyro rungtynes.
Daug laiko kartu praleisdavusių krepšininkų ir krepšininkių santykiai anuomet buvo labai artimi. Aukso žiedus sumainė ne vien Kauno komandų lyderiai Stepas Butautas ir Ona Bartkevičiūtė-Butautienė. Šeimą taip pat sukūrė ilgamečiai Lietuvos rinktinės žaidėjai Vytautas Kulakauskas ir Elena Karnilavičiūtė-Kulakauskienė.
1949 metais moterų Aštuonių miestų turnyro nugalėtoja tapo visas septynerias rungtynes laimėjusi Maskvos komanda. Kauno ir Kijevo rinktinės iškovojo po penkias pergales, bet aukštesnę antrąją vietą užėmė tarpusavio rungtynes laimėjusios kijevietės. Kaunietės liko trečios, tačiau šis rezultatas dar ilgai buvo geriausias Lietuvos moterų komandų rezultatas svarbiausiose Sovietų Sąjungos krepšinio varžybose.
Kauno rinktinė šį rezultatą pakartojo 1951 metais, kai antrą sykį užėmė trečiąją vietą Aštuonių miestų turnyre.
Po to Lietuvos krepšininkėms prizinės vietos reikėjo laukti net šešiolika metų – iki tol, kai 1967 metais Vilniaus „Kibirkštis“ iškovojo SSRS žiemos pirmenybių bronzos medalius (žiemos pirmenybės buvo „normalios“ pirmenybės, bet turnyro rangas buvo pažemintas, nes tais pačiais metais vyko SSRS spartakiada). „Tikrų“ SSRS pirmenybių medaliais, irgi bronzos, „Kibirkštis“ pirmą kartą pasipuošė 1969 metais.
