Lrytas.lt šaltinių teigimu, Eurolyga žvalgėsi į didesnes rinkas.
Varžytuvėse dėl finalo ketverto pagrindiniu favoritu buvo Dubajaus miestas, tačiau su juo reikėtų itin ilgai derinti sutarties sąlygas, o naująją Eurolygos vadovybę spaudė laikas.
Kol buvo vadovas Jordi Bertomeu, kitų metų finalo ketvertas buvo planuotas Stambule.
Pastarąjį kartą Eurolyga taip vėlai skelbė finalo ketverto organizatorių prieš penkerius metus, kai tik spalio pabaigoje Belgradas buvo pristatytas kaip 2018-ųjų renginio šeimininkas.
Lrytas.lt šaltiniai tikina, kad Eurolygos vadovai jau sudėliojo ir dar dviejų būsimų Eurolygos finalo ketverto varžybų taškus: 2024-aisiais jis vyks Vokietijos sostinėje Berlyne, o jau 2025 metais tikrai bus Jungtinių Arabų Emiratų mieste Dubajuje.
Per tuos kelis metus nuo finalo ketverto Kaune bus svarstoma ir kaip įtraukti į Eurolygos kovas arabų klubą arba arabų rėmėjų valdomą komandą.
Vienas didžiausių organizacinių iššūkių Kaunui – finansinis. Finalo ketverto organizatoriai turės susimokėti Eurolygai milijoninę sumą.
Paramos iš valstybės rengiant lemiamas Eurolygos kovas paprašęs Kauno „Žalgirio“ klubas liko nieko nepešęs – Vyrausybė atsisakė skirti lėšų varžyboms.
Finansinės paramos Kaunas nesulaukė ne tik iš šalies Vyriausybės, bet ir iš Vilniaus miesto savivaldybės.
Buvo paskelbta, kad sostinės miesto savivaldybė Kaunui pateikė neigiamą atsakymą.
Teigiama, kad ji atsakymą grindė įstatymais, pagal kuriuos nurodė, jog savivaldybių piniginės lėšos negali būti skiriamos labdarai ir paramai. Pabrėžta, kad nevyriausybinių organizacijų finansavimas gali būti skiriamas tik konkurso būdu.
Teisė surengti 2019-ųjų finalo ketvertą Vitorijai kainavo apie 4 mln. eurų.
Eurolygos konsultantai paskaičiavo, kad 2018-ųjų finalo ketvertas Belgrade atsipirko ir sukrovė 14,4 mln. eurų pelną.
