Per šį laikotarpį Lietuvos krepšininkai viso pasaulio aikštėse išliejo marias prakaito, po rungtynių liedavo tai džiaugsmo, tai apmaudo ašaras. Minėdamas gražią sukaktį lrytas.lt primena svarbiausius ir įsimintiniausius mūsų krepšinio raidos įvykius, kurie iš Amerikos atkeliavusį žaidimą pavertė antra Lietuvos religija.
Kauno ASK debiutas SSRS pirmenybėse
1945 m. spalio 21 d. Tbilisis. Vyrai. SSRS pirmenybės
Kauno ASK – Maskvos CDKA 20:19.
ASK: V.Kulakauskas (žaidžiantis treneris), S.Butautas, J.Lagunavičius, K.Birulis, D.Repečka, L.Chlevickas, L.Katkevičius, Z.Marcinkevičius, A.Vilimas.
CDKA: J.V.Aleksejevas, J.N.Aleksejevas, G.Baikovas, V.Grebenščikovas, V.Kudriašovas, S.Kuznecovas, B.Meršinas. Treneris V.Grigorjevas.
Trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose puoselėti Lietuvos sporto ryšiai su Vakarų Europa buvo labai trapūs. Bet ir jie nutrūko per Antrąjį pasaulinį karą, o iškart po karo Lietuva atsidūrė tvirtuose sovietų gniaužtuose. Lietuvos sportą įtraukus į Sovietų Sąjungos sporto sistemą, Lietuvos krepšininkai 1945 metų rudenį – spalio 21–28 dienomis – pirmą kartą dalyvavo SSRS pirmenybėse.
SSRS krepšinio pirmenybės tuo metu buvo trumpas turnyras. Jame varžydavosi tik aštuonios komandos, kurios žaisdavo vienu ratu viename mieste. Teisę žaisti šiame turnyre gaudavo kelių respublikų, Maskvos bei Leningrado čempionai ar vicečempionai.
1945 metais SSRS pirmenybes rengė Tbilisis. Lietuvos vyrų čempionai buvo pakviesti į šį turnyrą, tačiau Lietuvos moterų čempionės gavo teisę žaisti tik SSRS pirmenybių antrosios grupės varžybose. Tai lėmė žema Kauno rinktinės vieta tų pačių metų pavasarį vykusiame Aštuonių miestų turnyre.
Prieš SSRS pirmenybes įvyko Lietuvos pirmenybės. Jos buvo surengtos spalio 4–7 dienomis Kaune dviejų minusų atkrintamųjų varžybų sistema. Per pirmąsias pokario Lietuvos vyrų krepšinio pirmenybes dėl medalių kovojo trys Kauno, dvi Vilniaus, po vieną Telšių, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus ir Biržų komandą.
Geriausi Kauno krepšininkai tuo metu susibūrė Kauno Akademiniame sporto klube (ASK). Žaidžiantysis treneris Vytautas Kulakauskas, Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kostas Birulis ir D.Repečka sudarė neįveikiamą penketą.
Rugsėjo mėnesį Kauno pirmenybių finale ASK sutriuškino „Žalgirį“ 41:9 (26:8), o rungtynės antrojo kėlinio viduryje netgi buvo nutrauktos, nes du „Žalgirio“ krepšininkai gavo po keturias pražangas ir aikštėje liko tik trys šios komandos žaidėjai.
Lietuvos pirmenybių finale susitiko tie patys varžovai, bet ASK pranašumas ir vėl buvo aiškesnis negu aiškus. „Studentai“ pirmąsias finalo rungtynes laimėjo 36:9, antrąsias – 39:13.
Per SSRS pirmenybes ASK krepšininkai pirmąsias rungtynes žaidė su Maskvos CDKA (Centriniai Raudonosios armijos namai; dabar – CSKA) komanda.
Rungtynės buvo principinės dėl daugelio priežasčių, tarp jų – ir sportinių. Pavasarį per Aštuonių miestų turnyrą Kauno ir Maskvos rinktinės sužaidė lygiosiomis, bet maskviečiai dėl geresnio taškų skirtumo kituose mačuose tapo čempionais, o kauniečiai liko antri. ASK ir CDKA komandose žaidė keletas Kauno ir Maskvos rinktinių lyderių. Vis dėlto buvo ir žymių su sportu nesusijusių permainų.
Du buvę Kauno rinktinės pagrindinio penketo krepšininkai Vincas Sercevičius ir Albertas Lukošaitis jau buvo toli nuo Lietuvos: 1945 metų vasarą juos sovietų valdžia ištrėmė į Sibirą.
Ši aplinkybė, matyt, dar labiau pakaitino ASK krepšininkų ryžtą ir jie per pirmąsias SSRS pirmenybių rungtynes nugalėjo CDKA komandą 20:19. Pergalingus taškus rungtynių pabaigoje pelnė Vytautas Kulakauskas.
Išvystyti pirmosios sėkmės krepšinio aikštėje nepavyko. Po to ASK komanda pasiekė tik dvi pergales prieš autsaiderius Maskvos „Strojitel“ 29:28 ir Leningrado DKA 29:17. Kitas ketverias rungtynes kauniečiai pralaimėjo: Talino „Kalev“ 10:16, Maskvos „Dinamo“ 12:35, Kutaisio „Dinamo“ 22:28 ir Tbilisio DKA 10:20.
Trejas iš septynerių rungtynių laimėję ASK krepšininkai užėmė tik šeštąją vietą. SSRS čempione tapo CDKA komanda, kuri po pralaimėjimo kauniečiams pasiekė šešias iš eilės pergales. Antrąją vietą užėmė čempionės vardą praradusi Tbilisio DKA (Raudonosios armijos namai), trečiąją – „Kalev“.
Tomis pačiomis dienomis Tbilisyje vykusiose SSRS moterų pirmenybėse Lietuvai atstovavo Kauno „Spartakas“. Kaunietės antrosios grupės varžybose užėmė ketvirtąją vietą, o bendroje turnyro lentelėje – dvyliktąją vietą.
„ASK pirmenybėse užsirekomendavo nepergeriausiai. Bene didžiausia priežastis bus tai, kad komanda neturėjo tinkamo centro puolėjo, o visas mūsų žaidimas daugiausia pagrįstas centru. Kitas didelis minusas komandai – neturėjimas tinkamų pakaitų. Be to, komandoje teko pastebėti stoką treniruočių ir ilgos kelionės nuovargį, o taip pat, kad komandai lemiamais momentais trūko energijos ir ištvermės, ypač antrųjų puslaikių pabaigose. Geriausiai komandoje sužaidė Lagunavičius, Repečka, Kulakauskas ir Butautas.
Pirmenybės buvo paskirų sporto organizacijų krepšinio darbo įvertinimas ir tuo pačiu signalas mūsų krepšinio žaidimo lygiui. Norint tinkamai pasirodyti bet kuriose varžybose ateity, mums jau dabar reikia atkreipti tinkamą dėmesį į reprezentacinių komandų sudarymą ir vengti išvykų į broliškas respublikas tinkamai nepasiruošus. O tada mūsų krepšinio klasė iškovos sau prideramą vietą gausioje Tarybų Sąjungos krepšininkų šeimoje“, – ASK krepšininkams grįžus iš Tbilisio išvadas pateikė delegacijos vadovas Alfonsas Vietrinas („Tarybų Lietuva“, 1945 m. lapkričio 20 d.).
„Lietuvos TSR krepšininkai, gražiai užsirekomendavę per įvykusias septynių miestų krepšinio pirmenybes Kaune, šiuo kartu, nuvykę į Tbilisį, parodė nukritusį savo žaidimo lygį. Tai yra gera pamoka mūsų krepšininkams, kad niekuomet nereikia pasitenkinti atsiektu žaidimo lygiu, o visada reikia rimtai ir atsidėjusiai mokytis, norint kitose broliškose respublikose išlaikyti gerą Lietuvos krepšininkų vardą“, – rašė „Tiesos“ dienraštis (1945 m. lapkričio 23 d.).
Beje, A.Vietrinas, kuris dar prieš karą buvo geriausias Lietuvos ilgų nuotolių bėgikas, atkartojo mintis, kurios vyravo Nepriklausomybės metais.
Tuomet Lietuvos sporto vadovai vengdavo rengti tarptautines rungtynes, jei manydavo, kad rezultatai bus prasti. Prasidėjus sovietmečiui požiūris nepasikeitė ir Lietuvos moterų krepšinio komandos, iš kurių nebuvo tikimasi aukštų vietų, nevyko į 1946 ir 1947 metų SSRS pirmenybes.
