Minėdamas gražią sukaktį lrytas.lt primena svarbiausius ir įsimintiniausius mūsų krepšinio raidos įvykius, kurie iš Amerikos atkeliavusį žaidimą pavertė antra Lietuvos religija.
S.Butauto taškų rekordas
1943 m. gruodžio 17 d. Vaikinai. Kauno moksleivių pirmenybės
I-oji gimnazija – V-oji gimnazija 151:9 (67:6).
I-oji gimnazija: Butautas 72, Vasiliauskas 30, Underys 20, Bagdonas 18, R.Ošlapas 7, Sopyla 4.
V-oji gimnazija: Bardauskas 4, Vištakis 2, Krištopaitis 2, Pliuškevičius 1.
XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir penktojo dešimtmečio pradžioje vyrų komandos per lygiai vykdavusias rungtynes įmesdavo apie 30 taškų. Jei žaisdavo skirtingo lygio komandos, nugalėtojai kartais pasiekdavo 50 taškų ribą, bet rezultatas 81:31, kuriuo 1943 metų pradžioje per Kauno pirmenybes baigėsi „Perkūno“ ir „Kovo“ rungtynės, buvo vos ne krepšinio anomalija.
Juo labiau krepšinio anomalija buvo rezultatas 112:9, kuriuo per 1939 metų Europos pirmenybes čempione tapusi Lietuvos rinktinė sutriuškino silpnutę Suomijos komandą.
Rezultatyviausi komandų krepšininkai taškų taip pat pelnydavo gana mažai. Per rekordines lietuvių ir suomių rungtynes rezultatyviausias nugalėtojų žaidėjas Vytautas Budriūnas įmetė 28 taškus. Šis Amerikos lietuvio pasiekimas buvo Lietuvos rinktinės rekordas iki Antrojo pasaulinio karo ir liko rinktinės rekordas keletą metų po Antrojo pasaulinio karo.
Nors per skirtingo lygio komandų rungtynes stipresnieji varžovų nesigailėdavo, krepšininkai rekordų nesivaikydavo ir statistika, juo labiau asmeninė, nebūdavo taip sureikšminama, kaip XXI amžiuje. Anuomet didelio atgarsio nesukėlė net ir išskirtiniai Stepo Butauto pasiekimai.
1943 metų pabaigoje 18-metis S.Butautas per dvejas iš eilės Kauno moksleivių pirmenybių rungtynes pelnė 59 ir 72 taškus – tai buvo neregėti skaičiai bet kurio lygio Lietuvos krepšinio varžybose.
Gruodžio 15 dieną Kauno I-osios gimnazijos moksleivis S.Butautas per rungtynes su I-osios amatų mokyklos komanda pelnė 59 taškus, o I-osios gimnazijos krepšininkai pasiekė pergalę 125:11 (49:9).
„Ateities“ dienraštis po šių rungtynių netgi pažymėjo, kad „pirmojo kėlinio pasekmė galėjo būti didesnė, bet I-ajai gimnazijai nevyko mėtyti“. (1943 m. gruodžio 17 d.).
Galbūt ir dėl to, kad perskaitė šią žinutę, per kitas rungtynes I-osios gimnazijos krepšininkai pasistengė mėtyti taikliau. Gruodžio 17 dieną jie nugalėjo V-osios gimnazijos komandą 151:9 (67:6), o S.Butautas pelnė 72 taškus.
Iš viso S.Butautas per septynerias rungtynes pelnė 208 taškus (vid. 29,7 tšk.), o I-osios gimnazijos komanda tapo Kauno moksleivių čempione. Beje, S.Butautas dėl ligos negalėjo atvykti į lemiamas rungtynes su Aukštesniosios technikos mokyklos (ATM) komanda, bet I-oji gimnazija net žaisdama be lyderio sutriuškino varžovus 51:17 (20:12).
1925 metų rugpjūčio 25 dieną gimusio S.Butauto pavardė dar Antrojo pasaulinio karo metais skambėjo net kelių sporto šakų varžybose. Jis buvo Kauno lengvosios atletikos pirmenybių prizininkas (po karo tapo ir dviejų rungčių Lietuvos lengvosios atletikos čempionu), Kauno moksleivių stalo teniso čempionas, žaidė Kauno LGSF (Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos) vyrų futbolo komandoje.
„LGSF eilėse matėme jaunąjį Butautą, iš kurio galės būti geras saugas, jei tik negriebs per daug specialybių“, – po vienų futbolo rungtynių apie jaunąjį sportininką rašė „Ateitis“.
S.Butautas „per daug specialybių negriebė“. Tačiau atėjus laikui visą dėmesį sutelkti vienai sporto šakai, jis pasirinko ne futbolą, bet krepšinį.
„Suaugusiųjų komandoje pirmą kartą žaidžiau, rodos, 1943 metais. Ir visai atsitiktinai. Į rungtynes su „Kovo“ komanda neatėjo KTK klubo pagrindinės komandos žaidėjas, tad buvau pakviestas jo vietoje žaisti Lietuvos „L“ klasės (aukščiausios lygos) varžybose. Nežmoniškai džiaugiausi ir taip norėjau pelnyti nors tašką, kad, gavęs teisę mesti baudos metimą, ... nepataikiau net į lanką!“ – S.Butauto prisiminimus knygoje „Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį“ išspausdino jo ilgametis bendražygis ir šios knygos autorius Stanislovas Stonkus.
Vėliau S.Butautas pataikė labai daug svarbių metimų. Jau 1944 metais jis buvo Kauno KTK (Kauno teniso klubas) krepšinio komandos pagrindinio penketo žaidėjas, po karo – Kauno KKI (Kūno kultūros instituto) ir Kauno „Žalgirio“ komandų, Kauno, Lietuvos ir SSRS rinktinių lyderis.
Vis dėlto aukščiau minėtą V.Budriūno rekordą pagerino ne S.Butautas, bet S.Stonkus. 1951 metais per Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) vykusias Lietuvos ir Kazachstano rinktinių rungtynes S.Stonkus įmetė 47 taškus. Lietuviai tas rungtynes laimėjo 71:24. Tad vienas S.Stonkus pelnė vos ne dukart daugiau taškų negu visa varžovų komanda.
