Gausius pokyčius vasarą išgyvenusi Aukštaitijos ekipa abu mačus žaidė namuose ir didžiąją dalį rungtynių laiko pirmavo, tačiau galiausiai likdavo per žingsnį nuo laimėjimo.
Trečiasis uteniškių mėginimas atsidaryti pergalių sąskaitą – jau pirmadienio vakarą. Alytuje Donaldo Kairio auklėtiniai mes iššūkį „Wolves“ (1–0) ekipai.
Visgi net ir nesusiklosčiusiame starte netrūksta optimistinių natų. Tokiu šviesuliu tapo 28-erių 204 cm ūgio centro puolėjas iš JAV – Justinas Alstonas, prie komandos prisijungęs tik prieš pat sezono startą.
Rugsėjo 21 dieną buvo paskelbta apie J. Alstono atvykimą, o po kelių dienų jis jau sėkmingai grūmėsi ant parketo nuožmioje „Juventus“ dvikovoje su Lietuvos čempionais, kuriems tapo sunkiai įmenama mįsle.
Pats legionierius tai aiškina produktyviai praleistu tarpsezoniu.
„Kartu nesiruošėme sezonui, bet vasarą sunkiai dirbau, kad paruoščiau save tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Noriu visiems parodyti, kad esu pasiruošęs ir esu pajėgus čia rungtyniauti“, – lkl.lt sakė Utenos klubo naujokas.
Ant parketo amerikietis kol kas praleidžia po pusvalandį. Mače su Vilniaus „Rytu“ jis pelnė 21 tašką ir po krepšiais sugriebė 7 kamuolius (18 naudingumo balų), o susitikime su kėdainiečiais aukštaūgis pasižymėjo dvigubu dubliu – 16 taškų ir 10 atkovotų kamuolių (17 naudingumo balų).
Pokalbyje su J. Alstonu – Utenos ekipos atstovo mintys apie sezono startą, aklimatizaciją Lietuvoje, įsilieti padedančius komandos draugus, D. Kairio schemas ir patirtį skirtingose Europos valstybėse.
– Praeitose rungtynėse patyrėte skaudų pralaimėjimą – paskutinę sekundę praleidote tritaškį, vėliau prametėte pergalę galėjusį išplėšti metimą. Kokia jūsų ir visos komandos būsena po apmaudaus pirmenybių starto?
– Dabar bandome susikoncentruoti ties tuo, kad pralaimėjome tik dėl smulkmenų. Turime rungtynių pabaigose būti labiau susikaupę, turime susikoncentruoti ties plano vykdymu. Viską darome tam, kad laimėtume, bet turime geriau išpildyti įvairias smulkmenas.
– Kokios detalės jums neleido pasiekti pergalių?
– Pirmosiose rungtynėse tai buvo atkovoti kamuoliai, nesugebėjome jų sukontroliuoti. Abu mačus turėjome daug problemų su pražangomis. Turėdami pranašumą leidome varžovams sugrįžti į rungtynes. Taip pat mums reikia geriau komunikuoti. Žaidėme neblogai, bet turime būti dar geresni. Manau, mums tiesiog reikia ilgiau padirbti kartu, nes vis dar mokomės derinių. Su laiku pradėsime laimėti atkaklias rungtynes.
– Jums asmeniškai abi šios rungtynės buvo puikios. Kaip paaiškintumėte tai, turėdamas omenyje, kad nesiruošėte sezonui kartu su komanda?
– Bandau atnešti į komandą kiek įmanoma daugiau energijos, padėti kaip tik galiu. Kartu nesiruošėme sezonui, bet vasarą sunkiai dirbau, kad paruoščiau save tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Noriu visiems parodyti, kad esu pasiruošęs ir esu pajėgus čia rungtyniauti. Dievas veikia per mane ir leidžia man būti sėkmingam.
– Kaip atrodė jūsų pasiruošimas sezonui?
– Mėginau iš to padaryti kaip įmanoma labiau pilnavertį pasiruošimą su treneriais, kurie buvo JAV. Buvo daug bėgimo, svorių kilnojimo, daug metimų. Dabar man sekasi pelnyti taškus, nes ties metimu dirbau visą vasarą. Taip pat dirbau ir ties puolime atšokusiais kamuoliais.
– Ar jus patį nustebino tai, kad tik atvykęs į Lietuvą ir vis dar būdamas aklimatizacijos procese sugebėjote būti toks naudingas?
– Tai buvo šiek tiek stebėtina, bet mano komandos draugai man labai padėjo. Jie surado mane gerose pozicijose, kur galėjau pelnyti lengvų taškų. Kalbant apie aklimatizacija, kai nusileidau Lietuvoje, tą vakarą pramiegojau apie 12 valandų ir tai man labai padėjo grįžti į ritmą. Skridau tiesiai iš JAV, todėl tai buvo ilgas skrydis, ilga diena, o dar reikėjo dalyvauti treniruotėje.
– Kokį įspūdį jums kol kas palieka „Betsafe-LKL“?
– Tai gera lyga. Kalbėjau apie tai su agentu prieš čia atvykdamas. Čia yra komandų, kurios žaidžia Eurolygoje, Europos taurėje ir Čempionų lygoje. Tai puikus šansas man ir komandos draugams pademonstruoti savo talentus.
– Galbūt buvo krepšininkų, su kuriais konsultavotės prieš čia atvykdamas?
– Vienas mano draugų žaidė Utenoje prieš porą metų – Bryantas Crawfordas. Jis taip pat iš Vašingtono, su juo kalbėjau apie tai, ką čia veikti, kur nueiti apsikirpti ir panašiai. Jis pasakė gerų dalykų, tad nekantravau atvykti.
– Ką jums papasakojo Bryantas?
– Jis sakė, kad Utenoje nėra labai daug veiklos, bet sirgaliai ir atmosfera yra nuostabi. Tikrai tą pajaučiau per pastarąsias kelias dienas. Žmonės yra labai geranoriški, jie nori, kad komandai sektųsi.
– Kokį įspūdį jums kol kas palieka Utena ir visa Lietuva?
– Man viskas patinka, nors kol kas daugiausiai laiką leidžiu namuose. Mėginu pailsėti ir kol kas nespėjau pakeliauti ar patyrinėti miesto. Bet artimiausiomis savaitėmis būtinai tą padarysiu.
– Kiek padeda tai, kad šalia savęs turite dar du amerikiečius? Galbūt taip lengviau įsilieti?
– Žinoma, tai labai padeda. Ypač turint omenyje, kad tai du puikūs gynėjai ir puikūs žmonės. Jie pataria, kur pavalgyti, padeda priprasti prie visko.
– Vyriausiasis treneris D. Kairys taip pat turi daug tarptautinės patirties, yra dirbęs netgi JAV. Kokie jūsų santykiai?
– Jis puikus treneris, gerai žino, ko iš mūsų nori. Jis profesionalus, stengiasi padėti. Per treniruotes parodo, kad jei konkrečiu laiku atsirasime reikiamoje vietoje, pelnysime taškus arba apsiginsime. Visa tai yra labai specifiška ir nesunku suprasti, tad mėgaujuosi būdamas jo auklėtiniu.
– Kaip jums tinka trenerio propaguojamas greito žaidimo stilius?
– Tai man tinkantis stilius, manau, kad gerai galiu atlikti savo užduotis. Esu mobilus aukštaūgis, galintis praplėsti aikštelę. Man lengva bėgti į atakas. Dažnai mano gynėjai būna didesni ir lėtesni, tad šis bėgimas ar dažnos užtvaros be kamuolio – man tai patinka.
– Kaip sekasi sutarti su komandos lietuviais?
– Vis dar mokausi derinių, todėl daug su jais kalbu. Martynas (Gecevičius) yra puikus metikas, turime daug patyrusių vyrukų, kurie padeda komandai komunikuoti. Esu žaidęs skirtingose šalyse ir dažniausiai vietiniai žaidėjai nėra tokie padedantys. Čia tokie yra ir jaunesni žaidėjai, visi čia labai nori laimėti ir aš tai dievinu.
– Turite patirčių skirtingose Europos šalyse. Kurios iš jų buvo geriausios, o kurios – blogiausios?
– Pernai žaidžiau Vengrijoje ir ten man patiko. Žaidėme FIBA Europos taurės atrankoje, tai buvo puiku. Lyga taip pat buvo smagi – kadangi tai nedidelė šalis, po rungtynių susitikdavome su kitais amerikiečiais.
Žaidžiau Estijoje – ten buvo labai šalta. Net neabejoju, kad šalta bus ir Lietuvoje. Bet ten taip pat praleidau gerą laiką, pirmąkart istorijoje iškovojome medalius. Jei atvirai, neturiu blogų užsienio patirčių, nes visad turėjau gerus komandos draugus. Galbūt kartais trūkdavo vieno ar kito žaidėjo, kad pakiltume į kitą lygį ir laimėtume čempionatus.
Iš to, ką matau šioje komandoje, manau, kad šiemet Utenoje turime neblogą ekipą. Kai turėsime dar vieną aukštaūgį, turėsime nemažus šansus laimėti daug rungtynių.
– Kaip patiko rungtyniauti Portugalijoje, kuri nėra krepšinio šalis, bet turi kitų privalumų?
– O dieve, man ten labai patiko (juokiasi). Per laisvas dienas galima eiti į paplūdimį. Ten daug lijo, bet kai nelijo, galėdavai atsipalaiduoti prie vandenyno. Taip pat ten buvo daug puikių vietų pavalgyti. Nuostabi patirtis.
– Šaltis jus gąsdina?
– Nesumeluosiu, šiek tiek gąsdina (juokiasi). Jau dabar yra gana šalta. Kai išskridau iš Vašingtono, ten buvo apie 25–30 laipsnių šilumos, o čia jau kur kas vėsiau. Bet nieko tokio – kol salėje ir namuose yra šildymas, neturėsiu nusiskundimų.
