Europos čempionatas – šiame žaidime yra vietos ir „senukams“

Ispanijos rinktinės senbuvis Rudy Fernandezas per ilgą krepšininko karjerą laimėjo tiek titulų, kad sulaukęs 37-erių lyg ir turėtų būti pasisotinęs pergalėmis. Bet kovodamas dėl kamuolio jis šoka į užribį ar griūva ant grindų taip, lyg dar vienos pergalės jam reikėtų labiau negu keliolika metų jaunesniems komandos draugams ar varžovams.

Pavyzdį ir aikštėje, ir už jo ribų rodantis R.Fernandezas šiandien yra kone svarbiausia priežastis, dėl kurios Ispanijos rinktinė dar neišvyko namo ir tęsia kovą dėl Europos pirmenybių medalių.

Prieš turnyrą ispanų treneris Sergio Scariolo kalbėjo, kad R.Fernandezui pirmiausiai bus skirtas dvasinio lyderio vaidmuo. Treneris žadėjo taupyti veterano jėgas, kad jis būtų pakankamai šviežias svarbiausiomis rungtynių akimirkomis.

Grupės varžybose R.Fernandezas išties žaidė gana nedaug, bet per aštuntfinalio rungtynes su lietuviais taupymo planą teko nustumti į šalį. Labiausiai patyręs Ispanijos rinktinės krepšininkas žaidė beveik 30 minučių ir trimis svarbiais tritaškiais labai priartino savo komandą prie pergalės.

Per ketvirtfinalio rungtynes su suomiais R.Fernandezas taip pat pataikė tris nokautuojančius tritaškius, bet tiek treneris, tiek komandos draugai labiau pažymėjo jo įtaką rūbinėje.

„Jo klausantis, man kartais atrodo, kad Rudy pernelyg pakelia balsą. Bet jo emocijos teigiamai veikia komandą“, – tvirtino S.Scariolo.

„Mums reikia pikto Rudy. Jis pyksta, nes žino, kad galime žaisti geriau. Mes jaudinomės, bet jis mus pažadino ir mes vėl mėgavomės žaidimu. Vėl tapome savimi“, – po sudėtingų ketvirtfinalio rungtynių sakė naujasis Ispanijos rinktinės lyderis Willy Hernangomezas, kuris visai nepyko dėl to, kad per pertrauką rūbinėje turėjo išklausyti supykusio R.Fernandezo tiradą.

Žaisdamas rinktinėje R.Fernandezas jau iškovojo dešimt medalių: penkis – Europos pirmenybėse, tris – olimpinėse žaidynėse, du – pasaulio pirmenybėse. Pagrindinėje Ispanijos rinktinėje R.Fernandezas debiutavo per 2004 metų Atėnų olimpines žaidynes ir nuo tada praleido tik vieną turnyrą – 2017 metų Europos pirmenybes.

Šiais metais jis dalyvauja 16-ajame didžiajame turnyre.

Treneris S.Scariolo neabejoja, kad tai – ne riba. „Nemanau, kad jis ruošiasi baigti karjerą rinktinėje, nes šiame turnyre žaidžia net geriau negu praėjusiuose, – tvirtino ilgametis Ispanijos rinktinės strategas. – Kodėl jis turėtų baigti? Jei žaidėjas norėtų saugotis, jis pasakytų, kad padarė viską, ką gali. Bet Rudy yra ne toks. Tikiuosi, kad jis bus sveikas, žais ir mėgausis žaidimu.

Jis yra neįtikėtinas krepšininkas. Jo nugara nesveika, jo kaklas nesveikas, jo kelis nesveikas, jame neliko sveikos vietos, bet jis nieko nebijo. Jis griūva ant grindų lyg būtų 18-metis. Jis yra geriausias pavyzdys ir puikus lyderis sunkiausiomis akimirkomis“.

Pats R.Fernandezas apie ateitį daug nekalba ir nieko nežada. Šiuo metu krepšinis jam padeda nustumti į šalį neigiamas emocijas. „Šie metai man labai sunkūs, – prisipažino R.Fernandezas, pavasarį palaidojęs nuo vėžio mirusį tėvą. – Žinau, kad tėvas man padeda iš viršaus“.

Į Slovėnijos rinktinę šiais metais grįžo 36-erių Goranas Dragičius. Per 2017 metų Europos pirmenybes, kuriose slovėnai iškovojo aukso medalius, G.Dragičius buvo išrinktas naudingiausiu krepšininku, tačiau iškart po turnyro rinktinei ištarė „sudie“.

Atsisveikinimas nebuvo galutinis. Nors pernai G.Dragičius nesusigundė galimybe dalyvauti Tokijo olimpinėse žaidynėse, jis pasiilgo rinktinės ir šių metų vasaros pradžioje atvyko į komandą per pasaulio pirmenybių atrankos rungtynes.

Po to ilgametis NBA klubų gynėjas ilgai dvejojo, ar nori žaisti Europos pirmenybėse, bet galiausiai pranešė, kad prisidės prie komandos. Slovėnijos rinktinės treneris Aleksanderis Sekuličius veterano sprendimą sužinojo jau prasidėjus treniruočių stovyklai.

Šeštosiose Europos pirmenybėse žaidęs G.Dragičius perėmė dalį rinktinės lyderiui Lukai Dončičiui tekusio krūvio ir pelnydavo 14,9 taško. Jis buvo antras pagal rezultatyvumą komandos žaidėjas.

„Prieš turnyrą mes aptarėme jo vaidmenį. Planavome, kad per rungtynes su silpnesniais varžovais jis žais trumpiau, bet padės, jeigu labai reikės. Planavome, kad Goranas daugiau žais per rungtynes su vokiečiais ir prancūzais. Susitarėme, kad jis duos ženklą, jei pavargs. Bet jei jis jaus, kad gali padėti, mes tuo pasinaudosime“, – veiksmų planą atskleidė treneris A.Sekuličius.

Vis dėlto trenerio ir labiausiai patyrusio krepšininko santykiai nėra idealūs. Dar per grupės varžybas po pralaimėtų rungtynių bosniams G.Dragičius viešai suabejojo trenerio sprendimu neleisti jo į aikštę, o per aštuntfinalio rungtynes su belgais A.Sekuličiui paprašius minutės pertraukėlės apšaukė trenerį nevengdamas riebių keiksmažodžių. G.Dragičiaus monologas truko kone pusę pertraukėlės, bet A.Sekuličius stovėjo suglaudęs ausis ir krepšininko nenutraukė.

Vyriausias Europos pirmenybių krepšininkas buvo izraelietis Guy Pnini. Turnyrui jau prasidėjus, rugsėjo 4 dieną, jam sukako 39-eri.

G.Pnini gimtadienį pasitiko būdamas puikios nuotaikos, nes Izraelio rinktinė laimėjo dvejas pirmąsias rungtynes, o veteranas nemažai prisidėjo prie pergalės prieš suomius. Izraelyje buvo manoma, kad ši pergalė užtikrins kelialapį į atkrintamąsias varžybas, bet po G.Pninio gimtadienio izraeliečiai pralaimėjo triskart iš eilės ir į aštuntfinalį nepateko.

„39-erių G.Pnini labai gerai žaidė per rungtynes su suomiais. Po to jis buvo komandos emocinis vedlys, bet rungtyniavo silpniau. Kyla abejonės, ar jis tinkamas šios sudėties komandai“, – po turnyro rašė Izraelio leidinys „Walla“. Vis dėlto, „Walla“ manymu, vyriausias komandos žaidėjas, dalyvavęs penktosiose Europos pirmenybėse ir rinkdavęs 4,4 taško, jam skirtas užduotis įvykdė.

Pranešimo, kad G.Pnini ketina baigti karjerą rinktinėje, nebuvo. Kita vertus, kai kurie Izraelio sporto apžvalgininkai jau šiemet stebėjosi, kad treneris Gyu Goodesas pakvietė G.Pninį į smarkiai atjaunintą rinktinę, o Izraelio leidiniuose šmėstelėjo žinutės, kad komandoje kildavo nesutarimų tarp veteranų ir jaunosios kartos krepšininkų.

Kad šiais metais baigs karjerą rinktinėje, dar gerokai prieš Europos pirmenybes paskelbė 38-erių suomis Shawnas Huffas ir 37-erių kroatas Krunoslavas Simonas.

Praėjusį sekmadienį jie kovojo dėl to, kurio iš jų karjera truks keliomis dienomis ilgiau – Suomijos ir Kroatijos rinktinės susitiko aštuntfinalyje. Suomiai rungtynes laimėjo, tad pirmiau atsisveikino K.Simonas.

„Deja, privalome pripažinti, kad Suomijos rinktinė šiuo metu yra stipresnė. Varžovai žaidė puikiai. Įsivaizdavau ne tokią pabaigą, bet tai nėra pasaulio pabaiga, – po paskutiniųjų rungtynių vilkint rinktinės aprangą ištarė K.Simonas. – Visą karjerą stengiausi nepasiduoti depresijai arba euforijai. Gyvenimas tęsiasi“.

Ar tęsis karjera krepšinio aikštėje, K.Simonas pažadėjo nuspręsti po Europos pirmenybių. Jis du praėjusius sezonus padėjo Stambulo „Anadolu Efes“ klubui dukart paeiliui tapti Eurolygos čempionu, bet šiais metais „Anadolu Efes“ sutarties su veteranu nepratęsė. Kroatų žiniasklaida skelbia, kad K.Simonas ketina grįžti į gimtąjį Zagrebą, ir labiausiai yra siejamas su neseniai įsteigtu Zagrebo „Dinamo“ klubu, kuris šį rudenį debiutuos Kroatijos pirmojoje lygoje.

Per Europos pirmenybes K.Simonas pelnydavo 8,8 taško. Sh.Huffas, kurio biografijoje nėra tokių įspūdingų įrašų, kaip kroato, įmesdavo 4,9 taško.

Kad baigia karjerą rinktinėje, paskelbė ir gerokai jaunesni šių krepšininkų komandos draugai. 34-erių Petteri Koponenas per šias Europos pirmenybes atsisveikino su Suomijos rinktine, 33-ejų Bojanas Bogdanovičius – su Kroatijos rinktine.

Europos pirmenybėse žaidė keturiolika krepšininkų, kuriems yra 35-eri ar daugiau metų.

Tarp jų – du natūralizuoti amerikiečiai. Gruzijos rinktinei padėjo 35-erių Thaddusas McFaddenas (vid. 15 tšk.), Lenkijos – jo bendraamžis A.J.Slaughteris (14,3 tšk.). Vyriausias Gruzijos rinktinės krepšininkas Giorgis Cincadzė beveik visą praėjusį sezoną praleido dėl sunkios traumos. Tačiau 36 metų gynėjas negalėjo praleisti Europos pirmenybių, kurių grupės varžybos vyko jo šalyje.

G.Cincadzės patirtis šiek tiek padėjo, bet amžius ir traumos paliko žymę. Veteranas grupės varžybose pataikė tik 2 iš 10 metimų ir per penkerias rungtynes pelnė 5 taškus.

Vyriausias Serbijos rinktinės krepšininkas buvo 35-erių Marko Jagodičius-Kuridža. Lyg ir nebūtų nieko ypatingo, bet šis vidurio puolėjas pirmą kartą dalyvavo viename iš didžiųjų turnyrų. Iki šių metų M.Jagodičius-Kuridža per Europos, pasaulio pirmenybes ar olimpines žaidynes į vieną stipriausių pasaulio rinktinių nebūdavo kviečiamas. Europos pirmenybėse M.Jagodičius-Kuridža įmesdavo 3,7 taško.

Vyriausias Lietuvos rinktinės krepšininkas per Europos pirmenybes buvo Mindaugas Kuzminskas. Jam spalio mėnesį sukaks 33-eji.

M.Kuzminskas vienas iš jauniausių tarp vyriausių komandų žaidėjų.

Vyriausias Turkijos rinktinės krepšininkas Melihas Mahmutoglu, vyriausias Vokietijos rinktinės krepšininkas Jonasas Wohlfarthas-Bottermannas ir vyriausias Estijos rinktinės krepšininkas Stenas Sokkas šiais metais pažymėjo dar tik 32-ąjį gimtadienį.

Kitų komandų vyriausi žaidėjai – vyresni.

J.Wohlfarthas-Bottermannas pirmą kartą atstovauja savo šaliai viename iš didžiųjų turnyrų.