Bet iš didelio debesies gavosi mažas lietus. Serbijos rinktinė iš Europos pirmenybių iškrito anksčiau negu Suomijos ar Lenkijos komandos.
Istorija pasikartojo
Serbijos krepšininkai sekmadienį aštuntfinalio rungtynėse užkliuvo už Italijos rinktinės pastatytos kliūties. Pralaimėjimas buvo ypatingai skaudus, nes „ereliams“, kaip Serbijoje vadinama krepšinio rinktinė, tie patys varžovai sparnus pakirpo antrą kartą iš eilės.
Pernai serbai ir italai Belgrade vykusiame atrankos turnyre kovojo dėl kelialapio į Tokijo olimpines žaidynes. Ir tuomet aiški favoritė buvo savų sirgalių palaikoma Serbijos rinktinė, bet teisę keliauti į Japoniją iškovojo Italijos krepšininkai.
„Nokautas. Italija vėl išmetė „erelius“, – pirmadienį po Europos pirmenybėse patirtos nesėkmės viršelyje skelbė Serbijos sporto dienraštis „Sportski žurnal“. Ir paantraštėje pridėjo: „Istorija pasikartojo – mūsų rinktinė vėl skaudžiai pralaimėjo „mėlyniesiems“.
„Dešimtmečio nesėkmė! Buvo gėda! Italija mus sumušė. Serbijos žlugimas Europos pirmenybėse, iškrito jau aštuntfinalyje“, – visas blogas emocijas ilgoje antraštėje išliejo „Kurir“ leidinys.
„Liūdesys, sukrėtimas ir netikėjimas tuo, kas įvyko. Įsivaizdavome komandą ant garbės pakylos su aukso medaliais, o paskui balkone švenčiančią su tūkstančiais susijaudinusių serbų, kuriems, kaip kartą pasakė Vladimiras Štimacas, pergalių reikia labiau nei duonos, bet ji patyrė nesėkmę“, – nusivylė Belgrado dienraštis „Blic“.
Kalčiausias – S.Pešičius?
Krepšinio rinktinei nepasiekus tikslo, kai kurie sporto apžvalgininkai pradėjo kaltininkų paieškas. „Kurir“ leidinys iškart bedė pirštu į trenerį Svetislavą Pešičių: „Kaltas. S.Pešičiau, sudiev! Serbijos treneris labiausiai kaltas dėl žlugimo. Viskas buvo tik demagogija“.
„Svetislavas Pešičius yra labiausiai kaltas dėl Serbijos žlugimo Europos pirmenybėse, – rašė „Kurir“. – Mūsų rinktinės treneris, beje, už šį darbą gaunantis padorų atlyginimą, darė klaidas nuo pat pradžių, o kulminacija buvo fiasko su italais.
Žiūrėkime iš eilės. Drąsus sprendimas atsisakyti Milošo Teodosičiaus (nepaaiškinus tikrųjų priežasčių) buvo klaida. Dabar, manau, tai aišku visiems.
Serbijos komanda psichologiškai buvo visai nepasiruošusi svarbioms rungtynėms. Kai įvyko lūžis, mūsų krepšininkų rankos buvo surištos. Dėl to atsakingas treneris. Akivaizdu, kad jis neparuošė komandos.
Kai padėtis buvo bloga, reikėjo laukti, kad treneris kaip nors sukrės komandą. Nieko panašaus! S.Pešičius neturėjo jokių minčių.
Per visas pirmenybes jis mokė žurnalistus. Dėjosi viską išmanančiu ir mokė kitus, kaip jie turėtų atlikti savo darbą. O kaip jis atliko savo darbą? Katastrofiškai.
Daug kainuojantis S.Pešičius, be abejo, nebeturėtų treniruoti Serbijos rinktinės“.
Serbijos krepšinio federacija šiuo klausimu jokio sprendimo dar nepriėmė. Kaip ir S.Pešičius, kuris po paskutiniųjų Serbijos rinktinės rungtynių Europos pirmenybėse negrįžo kartu su krepšininkais į Belgradą. Treneris liko Vokietijoje, kur gyvena jo artimieji.
Skirtingos nuomonės
Išmesti S.Pešičių raginantis „Kurir“ straipsnis buvo karštakošiškas. Bet trenerio galvos reikalauja ir solidesni leidiniai.
„Penkta pražanga. S.Pešičiaus klaidos pažingsniui“, – straipsnį, kuriame nagrinėjo trenerio klaidas, pavadino „Sportski žurnal“.
„Nesvarbu, ką kažkas galvojo ir ką parodys detali analizė, labiausiai dėl nesėkmės kaltas žmogus, turintis auksinę praeitį – Svetislavas Pešičius, – tvirtino trenerio nuodėmes išvardinęs „Sportski žurnal“. – Jis pats pasirinko žaidėjus, pats subūrė trenerių štabą, kuriame nėra rinktinių varžybų patirties turinčių specialistų, su niekuo nepasitaręs pašalino įžaidėją, kuris keliolika praėjusių metų buvo pergalių sinonimas. Šiuo sprendimu jis nukreipė komandą bloga kryptimi ir treniruočių stovyklos pradžioje sukėlė nereikalingą konfliktą.
Dėl šių priežasčių geriausia turnyro komanda nesugebėjo patekti ten, kur privalėjo būti – ant garbės pakylos.
Neabejotina, kad S.Pešičius norėjo visko geriausio Serbijai ir sau. Jis norėjo sugrąžinti mus į viršūnę ir garbingai pabaigti karjerą. Bet „kelias į pragarą grįstas gerais ketinimais“.
Buvo ir kitokia nuomonė. „Tai ne pasaulio pabaiga, bet..., – rašė „Blic“. – Anksčiau mūsų rezultatai kartais būdavo ir blogesni, bet tada neturėjome tokios komandos. Turime pasikasyti galvą ir išsiaiškinti, kur suklydome. Ar buvo bloga taktika, ar netinkamas požiūris, kad „lengvai laimėsime, nes esame stipresni“, ar kažkur kitur? Bet privalome iškovoti kelialapį į pasaulio pirmenybes.
Niekas manęs neįtikins, kad šie vyrai nebuvo pasiruošę mirti dėl rinktinės ar kad Svetislavas Pešičius yra blogas treneris“.
Sudėtis buvo stipri
Serbijos rinktinė šiais metais subūrė puikią sudėtį. Komandos priešakyje buvo naudingiausias praėjusio NBA sezono krepšininkas Nikola Jokičius ir pavasarį antrą kartą iš eilės naudingiausiu Eurolygos finalo ketverto krepšininku išrinktas Vasilije Micičius.
Vis dėlto, pasak „Sportski žurnal“, „nepaisant aukščiausio lygio N.Jokičiaus ir V.Micičiaus meistriškumo, rinktinei trūko lyderio“.
Todėl serbai vėl ir vėl prisiminė Milošą Teodosičių. Jo paslaugų treneris S.Pešičius atsisakė rugpjūčio pradžioje, vos prasidėjus treniruočių stovyklai.
Šio sprendimo priežasčių S.Pešičius nepaaiškino. Serbijos žiniasklaida svarstė, kad pagrindinis motyvas – nelabai geri M.Teodosičiaus santykiai su V.Micičiumi, kenkiantys visam komandos mikroklimatui.
Rinktinei trūko ir kelių kitų patyrusių „erelių“. Dėl kelio operacijos šią vasarą į rinktinę neatvyko Bogdanas Bogdanovičius, stovykloje susižeidė šių metų NBA čempionas Nemanja Bjelica.
Traumas stovykloje taip pat patyrė Nemanja Nedovičius ir Nikola Milutinovas. Vos ne iki paskutinės akimirkos nebuvo aišku, ar jie galės žaisti Europos pirmenybėse. S.Pešičius nusprendė įtraukti šiuodu krepšininkus į dvyliktuką, bet per lemiamas rungtynes su italais ne visai pasveikęs N.Nedovičius net nevilkėjo sportinės aprangos, o N.Milutinovas aikštėje buvo neatpažįstamas.
Nors dėl traumų sudėtyje atsirado spragų, serbų manymu, jų komanda buvo labai stipri. „Nors turėjo stipriausią rinktinę per daug metų, Serbija vėl liko be Europos pirmenybių medalių“, – antraštėje rašė „Sportske“ interneto svetainė.
„Kai kas prisimins M.Teodosičiaus istoriją, kai kas ieškos pasiteisinimų primindami, kad nežaidė B.Bogdanovičius, N.Bjelica ar net N.Nedovičius, tačiau tai nepateisina prasto žaidimo per rungtynes su komanda, kuriai lemiamoje dvikovoje buvo pralaimėta antrą kartą per dvejus metus“, – tvirtino „Sportske“.
Fiasko – ne vien krepšinyje
Serbai šio rudens pradžioje patyrė ne vieną didelę sporto nesėkmę. Laikytis sveikatos saugumo taisyklių atsisakančiam tenisininkui Novakui Džokovičiui nebuvo leista žaisti JAV atvirajame čempionate, pasaulio pirmenybių aštuntfinalyje pralaimėjimą patyrė Serbijos tinklinio rinktinė, Europos pirmenybių aštuntfinalyje prancūzams sensacingai pralaimėjo Tokijo olimpinių žaidynių čempionė Serbijos vandensvydžio rinktinė.
Serbų tinklininkai ir vandensvydininkai yra iškovoję daug skambių pergalių. Šiais metais serbai į didžiuosius turnyrus taip pat vyko tikėdamiesi kovoti dėl medalių, bet liko prie suskilusios geldos.
„Sukrėtimas! N.Jokičius ir kiti eliminuoti. Po vandensvydininkų ir tinklininkų, per vieną savaitę, didelę nesėkmę patyrė ir krepšininkai“, – pirmadienį pirmajame puslapyje rašė „Blic“ dienraštis.
Neigiamos emocijos dar visai šviežios – pasaulio tinklinio ir Europos vandensvydžio pirmenybės, kaip ir JAV atvirasis teniso čempionatas, baigėsi praėjusį savaitgalį.
Nerimas dėl mentaliteto
Skirtingų sporto šakų arenose patirtų nesėkmių virtinė Serbijos žiniasklaidoje įskėlė įtarimą, kad silpnėja tai, kuo serbai ilgus metus didžiavosi labiausiai – nugalėtojų mentalitetas.
„Krepšinio tauta parklupdyta. Ji antrą kartą iš eilės atsidūrė po Italijos padu. „Mėlynieji“ tapo tikru košmaru mūsų šalies jauniesiems krepšinio sirgaliams.
Copy – Belgradas-2021, paste – Berlynas-2022. Pralaimėjimas, kuris toks pat skaudus ir verčia mus stebėtis, kodėl tai galėjo nutikti.
Kaip paaiškinti tai, ką matėme antrojoje rungtynių pusėje. Kai kurie dalykai Serbijoje kartojasi nuolat, bet skaudžiausia, kad susidaro įspūdis, jog mes prarandame tai, kuo ilgus metus labiausiai pasižymėjome – nugalėtojų mentalitetą“, – rašė „Blic“.
„Klausimas kyla ne dėl to ar mes tęsime su S.Pešičiumi, ar be jo. Klausimas kyla dėl to, kaip mūsų krepšinis atsikels po antro iš eilės nokauto. Jei nepateksime į pasaulio pirmenybes ir olimpines žaidynes, mūsų krepšinis nukris iki kaimynų kroatų lygio“, – prioritetus sudėliojo „Sportski žurnal“.
Atsikelti reikia greitai, nes ant nosies – pasaulio pirmenybių atrankos turnyro rungtynės, kurios vyks lapkričio mėnesį. O atrankos turnyre virš Serbijos rinktinės taip pat kaupiasi tamsūs debesys.
„Sportski žurnal“ nebuvo įsitikinęs, kad Serbijos rinktinės nelaukia dar vienas fiasko: „Yra didelė tikimybė, kad atrankos turnyre įvyks dar viena didelė staigmena“.
Pasaulio pirmenybių atrankos turnyro grupėje Serbijos rinktinė šiuo metu dalijasi trečiąją vietą su Belgijos komanda. Serbus ir belgus lenkia latviai ir graikai, o dvi paskutines vietas užima turkai ir britai. „Ereliai“ dar žais su Didžiosios Britanijos (dukart), Turkijos ir Graikijos krepšininkais.
Vasaros pradžioje Serbijos rinktinė pralaimėjo abejas pasaulio pirmenybių atrankos turnyro rungtynes latviams ir belgams.
„Serbija nebėra krepšinio jėga. Mes galvojome, kad pralaimėjimas Niše belgams buvo atsitiktinumas. Tačiau dabar gavome įrodymą, kad jis nebuvo atsitiktinumas. Niekas mūsų nebebijo, niekas nekelia baltos vėliavos prieš rungtynes pamatęs krepšininkų pavardes.
Idealus rezultatas grupės varžybose sukūrė įspūdį, kad mūsų komanda yra neįveikiama, kad ši karta būtinai iškovos medalius. Bet užteko pusės rungtynių, kad Italijos rinktinė sugriautų visus planus“, – nerimavo ir „Blic“.
