Sekmadienį Lietuvos ekipa Senojo žemyno pirmenybėse Kelne patyrė trečią pralaimėjimą iš eilės – po dviejų pratęsimų mūsiškiai krito nuo šeimininkų vokiečių 107:109.
Pasibaigus šioms rungtynėms kilo nemenkas šaršalas dėl teisėjų klaidos, kuri galėjo lemti akistatos baigtį jau po keturių kėlinių.
Mat trečiame ketvirtyje rungtynių arbitrai tiesiog užmiršo savo sprendimą – prasižengus prieš Joną Valančiūną jie dar papildomai už kalbas buvo skyrę nesportinę pražangą vokiečių treneriui Gordonui Herbertui. Tačiau po to į savo sprendimus tiesiog numojo ranka.
J.Valančiūnas pataikė du baudų metimus ir žaidimas įsibėgėjo toliau, nors rungtynių komisaras gestais bandė rodyti teisėjams, kad reikia mesti dar vieną metimą.
Kaip aiškėja, jie ignoravo šiuos gestus, mat tęsė pokalbius su Vokietijos krepšininkais.
„Tai dalykas, kurio net negali įsivaizduoti. Teisėjų klaida, kuri paneigia tikimybių teoriją. Žiūrėkime – yra nuskriaustos pusės trenerių štabas, kuris privalėjo tiesiog stabdyti mačą išbėgant į aikštę ir pirštu bedant į statistikos lapą (juokiasi).
Po to eina komisaras, kuris mato situaciją ir privalo kontroliuoti, kad viskas vyktų pagal taisykles.
Galiausiai yra sekretoriato darbuotojai, kurie įvesdami statistiką privalo pranešinėti komisarui, kad šis stabdytų dvikovą, jei kažkokie duomenys nesueina.
Nė viena iš esamų užkardų klaidai nesuveikė. Aš net neįsivaizduoju, kaip galėjo praslysti tokia grubi klaida“, – lrytas.lt aikšino daugiau kaip 20 metų FIBA Europos ir pasaulio varžybose teisėjavęs, ne vienoje olimpiadoje lemiamoms kovoms vadovavęs 62-ejų R.Brazauskas.
Dar didesnis chaosas įvyko kai iki ketvirto kėlinio pabaigos liko grumtis 7 sek., o švieslentėje rezultatas buvo lygus 96:96. Netikėtai teisėjai nusprendė atiduoti lietuviams mesti „užmirštą“ baudų metimą, kurį turėjo realizuoti tada Marius Grigonis.
Visgi Vokietijos rinktinė tokius „gerus arbitrų norus“ užprotestavo ir komandos sužaidė pabaigą be to metimo.
„Pats mačiau signalą, kad varžovų treneris gavo techninę pražangą. Paklausiau teisėjo, kodėl nemetame trečio metimo. Jis mane pasodino ant suolo.
Vėliau tai pastebėjo vyriausias mačo teisėjas, jie atsiprašė. Bet vokiečiai užprotestavo, kad nemestume to baudos metimo.
Sakė, kad jie rašys protestą, mes taip pat jį parašėme. Kiek žinau, tokių protestų dažniausiai netenkina“, – aiškino Lietuvos rinktinės treneris Kazys Maksvytis.
Sekmadienio vakarą paaiškėjo, kad lietuvių protestas buvo atmestas.
FIBA atmetė šį skundą ir paaiškino savo motyvus. „Komisijos narys nusprendė nepriimti šio protesto, nes jis buvo pateiktas daugiau nei valanda po rungtynių. Vis dėlto protestas nebūtų priimtas ir kitu atveju, nes jo priežastis nėra įtraukta į sąlygų sąrašą, dėl kurių galima teikti protestą“, – rašoma oficialiame FIBA pranešime.
„Reikia žiūrėti kas buvo proteste, kokie motyvai ir pagal kokias FIBA taisykles. Tačiau aš neatsimenu, kad per tokio rango varžybas po protestų būtų peržaistos rungtynės“, – kalbėjo LKL techninis direktorius R.Brazauskas.
– Incidentas įvyko trečiame kėlinyje, o ketvirtame kažkodėl teisėjai nutarė grąžinti skolą. Apskritai ar tai įmanoma, ar įmanoma po daugiau kaip 15 minučių kovos sugrįžti prie situacijos, kuri neva buvo klaidinga?, – lrytas.lt paklausė R.Brazausko.
– Tai yra mistika. Aš net nesuprantu, kodėl iškilo ir kas iškėlė tą mintį sugrąžinti „skolą“. Taisyklėse aiškiai reglamentuota, per kiek laiko teisėjas gali ištaisyti savo klaidą. Ir jau tikrai ne tada, kada jis prisiminė ar jį užgriaužė sąžinė.
Esmė, kad toje situacijoje davus techninę pražangą treneriui, po Jono baudų metimų turėjo prie baudų linijos stoti M.Grigonis. To neįvyko. Mačas tęsėsi.
Jau blogai, kad niekas tuomet neprotestavo ir vokiečiai ramiai išsimetė kamuolį iš užribio. Bet... Jei jų ataka baigtųsi taškais ar išsimetimu iš užribio, dar tada teisėjai galėjo taisyti klaidą, nurodę, kad nebuvo atlikta, kas turėjo būti atlikta.
Ir čia paskutinė situacija – jei vokiečiai įmeta taškus ir kamuolys atsiranda lietuvių rankose arba lietuviai kamuolį turi teisę išsimesti iš užribio, o teisėjai bei kiti rungtynių dalyviai tyli ir įvyksta pirmasis perdavimas, tuomet jau galutinai viskas baigta.
Tai savotiškas „mirties kamuolio“ perdavimas, kuris nubraukia visas klaidas. Po to jau neturi šanso kažko reikalauti. Sakiau, viską privalu daryti laiku.
– Bet kodėl prie situacijos buvo sugrįžta po vieno kėlinio?
– Nežinau, kas ten atsibudo. Ir ką reikėjo pasakyti, kad teisėjai apskritai pradėtų svarstyti klaidos atitaisymo galimybę. Man tai dar vienas klausimas: kaip galėjo praslysti klaida ir kaip galėjo praslysti idėja ją taisyti po daugiau kaip 15 minučių kovos.
– Jei Lietuvos protestas būtų patenkintas, kiek šansų, kad rungtynės būtų peržaistos?
– Beveik nulinis šansas. Na, daugiausiai, kas atsitiktų, tai problemų turėtų teisėjų brigada. Ir tai klausimas. Kiekvienoje Europos čempionato grupėje teisėjauja po 11 paskirtų FIBA teisėjų. Išimsi tris arbitrus, kas tada teisėjaus?
– Visi pastebi, kad šių metų Europos čempionato kovose arbitrų darbas yra labai nepatenkinamas. Tai todėl, kad krepšinis tapo greitesnis, tapo sunkiau reaguoti ar kalbame apie teisėjų kvalifikacijos problemas.
– Ir tas, ir tas. Žiūrėkime. Eurolygoje teisėjauja 70 labai profesionalių teisėjų, kurie gauna visai kitą atlygį nei FIBA. Jie ten yra profesionalai. Kaip žinia, FIBA nekviečia Eurolygos arbitrų ir matome kvalifikacijos trūkumus.
