Kazio Maksvyčio auklėtiniai sekmadienį Kelne 107:109 po dviejų pratęsimų nusileido vokeičiams. Tačiau po mačo visų akys nukrypo ne į žaidėjus ar trenerius, o į teisėjus.
Rungtynių arbitrai trečiojo kėlinio pabaigoje „pavogė“ iš lietuvių baudos metimą. Jonas Valančiūnas išprovokavo varžovo pražangą ir turėjo stoti prie baudų metimo linijos. Už kalbas tuo pat metu technine bauda buvo nubaustas varžovų treneris Gordie Herbertas.
JV išmetė du baudų metimus, tačiau teisėjai pamiršo duoti dar vieną. Nors rungtynių komisarai gestais bandė rodyti teisėjams, kad reikia mesti dar vieną metimą, šie tai ignoravo, mat tęsė pokalbius su Vokietijos krepšininkais.
Dar didesnis chaosas įvyko iki ketvirto kėlinio pabaigos likus 7 sek., o rezultatui esant lygiam (96:96), kai teisėjai nusprendė atiduoti lietuviams baudų metimą, kurį turėjo mesti Marius Grigonis. Visgi Vokietijos rinktinė tai užprotestavo ir komandos nukeliavo į pirmąjį pratęsimą.
„Pats mačiau signalą, kad varžovų treneris gavo techninę pražangą. Paklausiau teisėjo, kodėl nemetame trečio metimo. Jis mane pasodino ant suolo. Vėliau tai pastebėjo vyr. teisėjas, jie atsiprašė. Bet vokiečiai užprotestavo, kad nemestume to baudos metimo. Sakė, kad jie rašys protestą, mes taip pat jį parašėme. Kiek žinau, tokių protestų dažniausiai netenkina“, – aiškino strategas, tikindamas, kad teisėjai išsigando šeimininkų.
Lietuviai po dviejų pratęsimų galiausiai nusileido vokiečiams ir patyrė trečią nesėkmę čempionate. Antradienį mūsiškių lauks vengriškas iššūkis.
„Žaidėjams priekaištų neturiu, jie kovėsi, kažkiek buvo per karštos galvos, kai turėjome trijų taškų pranašumą, bet jie kovėsi, vykdė planą. Varžovai sumetė begalę sunkių metimų, tas pats Martynas Echodas gerai dirbo gynyboje“, – pasakojo startegas.
– Kiek nuovargis šio vakaro rungtynėse buvo svarbus faktorius?, – buvo paklaustas K.Maksvytis.
– Faktorius. Vien ką reiškia, kad nemetėme technines baudos, kuri mums priklausė. Gal nebūtų reikėję žaisti dviejų pratęsimų. M.Echodui galbūt sulaužė nosį, J.Valančiūnui sutraukė raumenį. Bet buvo ir gerų dalykų.
– Kokius motyvūs išdėstėte proteste?
– Parašėme, kad nemetėme baudos metimų, pralaimėjimo po dviejų pratęsimų. Reikia uždėti kapitono parašą, sumokėti mokestį ir vėliau jį nagrinėja.
– Vilties dėl protesto sėkmės mažai?
– Greičiausiai. Kas liečia visą teisėjavimą, na, kiek buvo susirinkimų su teisėjais, sakė, kad kalbėkime, padėsime. Jie teisėjauja trečiose rungtynėse, pilna salė sirgalių. Manau, kad atlieka blogą darbą.
– Kaip FIBA komunikuoja į tokius teisėjų blogus sprendimus?
– Teisėjų, staliuko, komisaro klaidos. Ir aš teisėjams rodžiau, bet jie nepriėmė sprendimo. Gaila, kad tokios rungtynės.
– Ar pavyks ant kojų atstatyti J.Valančiūną?
– Tikiuosi, bet jam lygioje vietoje sutraukė raumenį. Pratęsimo metu prašėsi keitimo, Domantas Sabonis išsibaudavo, todėl reikėjo leisti Martyną Echodą. Kito kelio nėra, tikiuosi, kad jis atsigaus.
– Ar esate matę geresnį JV? Šiandien jis surinko net 58 naudingumo balus.
– Nesu. Net pats nustebau, kad toks didelis naudingumo balas.
– Ar toks ir buvo planas – atakuoti varžovus po krepšiu?
– Nenorėjome būti tokie tiesmukiški. Bet tai pavyko, Jono paprašėme žaisti, jis darė tą, ką gali, tad tai pavyko.
– Trečiose rungtynėse varžovų vienas žaidėjas suverčia įspūdingą kiekį taškų. Šįkart Franzas Wagneris pelnė 32. Kas tai lemia?
– Kaip minėjau, turime kelis stabdymo būdus. Su M.Echodo vienas kitam nepadėjome, jis pats pakildavo į viršų. F.Wagneris sumetė sunkių metimų. Manau, kad visa jų komandą daug sunkių metimų įmetė. O mums kaip tik tokie neįkrito.
– Kokios emocijos prieš likusius lemiamus mačus?
– Dabar esame kaip sužeistas žvėris, kai sirgaliai ir žurnalistai klausia, kodėl nesiginame. Bandome atstovėti, išlikti kartu. Su komanda kalbėjome, kad išliksime kartu iki pabaigos.
