Lietuviai per septynias kontrolines akistatas nepralaimėjo nė karto, susitvarkę su estų, suomių, ispanų ir galiausiai olandų ekipomis. M.Kuzminskas dar prieš pirmąją akistatą Klaipėdoje su Estiją tikino, kad nenori forsuoti įvykių ir lauks tiek, kiek reikia, kad nedidelė traumelė jo nekankintų.
Paskutinį kartą vasario 10-ąją aikštėje kovojęs M.Kuzminskas mače su olandais šįkart per 17 minučių surinko 11 taškų (4/5 dvit., 1/3 trit.), atsikovojo 3 kamuolius
„Sakyčiau, kad laimėjome tokiu normaliu skirtumu, nes, su visa pagarba Nyderlandams, turime geresnės kokybės žaidėjus, – po mačo tikino M. Kuzminskas. – Kalbant apie mūsų žaidimą, tikrai yra taisytinų dalykų, pats padariau begalę klaidų.
Treneriai nubraižo, pasako, kad 30 numeriui negalima mesti, bet duodame jam mesti tritaškius. Taisytinų dalykų yra, ačiū Dievui yra dar laiko yra. Čia yra koncentracijos dalykas“.
Aiškindamas apie savo sugrįžimą M.Kuzminskas šypsojosi: „Faina grįžti, nes ne tik nuo vasario vidurio nežaidžiau rungtynių, bet nelabai ir penki prieš penkis spėjau pasitreniruoti.
Pradžioje tai ypatingai jautėsi, tačiau žingsnis po žingsnio tikiuosi įeiti į formą. Iškart norėčiau padėkoti visai komandai, pradedant žaidėjais, treneriais, už palaikymą. Mūsų medicininis personalas, manau, apskritai yra geriausias Europoje. Ačiū jiems.“
– Kaip jaučiatės sugrįžęs? Galite kovoti pilna jėga?
– Esu pasiruošęs 80 procentų. Dabar komanda ilsėsis, o aš dirbsiu individualiai su treneriais, reikia laiką išnaudoti ir prisivyti. Didžiausias trūkumas dabar yra žaidybinio ritmo stoka.
Iš pradžių perbėgus kelis kartus per aikštę atrodė, kad reikė deguonies baliono. Pirmos mintys buvo žaisti dar prieš estus, bet nesigavo, nerekomendavo gydytojai. Pats priėmiau sprendimą bandyti, tačiau trauma atsinaujino. Tikiuosi, ji praeityje.
– Šešerias rungtynes stebėjote nuo suolo. Kokį įspūdį paliko Lietuvos rinktinės žaidimas?
– Gerą. Manau, kad turime daug potencialo ir esame visai neblogai susilipdę. Tiesiog yra daug smulkių taisytinų dalykų.
Ta pati koncentracija – negalime jos pamesti. Pavyzdžiui, jei po minutės pertraukėlės yra nubraižytas derinys, mes negalime išeiti ir jo nepadaryti. Tai yra smulkmenos, kurias reikia ištaisyti ir tikiuosi viskas bus gerai.
– Sakote, kad esate pasiruošęs 80 proc. Ar ta trauma dar varžo?
– Aš manau, kad tai yra šiek tiek psichologinis dalykas. Kai, atrodo, neseniai grįžai ir žinai, jog jei šiandien gausi traumą, tai tu nebevažiuosi niekur. Psichologinis pasisaugojimas yra pasąmonėje nori ar nenori.
– Gerai žinote Domantą Sabonį, kaip vertinate jo augimą?
– Visada sakiau, kad jis turi dalykų, kurių neišdirbsi per treniruotes, jie įgimti. Kai ką galima palyginti ir su jo tėčiu. Mūsų mažiukai nėra įpratę, kad centras gali nusiimti kamuolį ir persivaryti jį. Ir dar perdavimą atlikti. Jie patys pribėga ir prašo kamuolio, nors reikėtų skuosti į priekį ir laukti jo perdavimo.
Aš manau, kad atveria daug kelių, atveria aikštelę ir paaugęs jis kaip žaidėjas, nuo to laiko, kai mačiau, labai ryškiai.
Ypatingai jaučiasi pasitikėjimas savimi. Anksčiau pirmaisiais metais jis grįždavo į Lietuvą, labai pergyveno dėl savo pasirodymų. O dabar jis yra visiškai laisvas ir matosi, kad mėgaujasi tuo.
