Pasaulio krepšinio čempionato atrankos pirmojo etapo suvestinė

Lietuvos rinktinė pirmajame etape laimėjo penkerias iš šešerių rungtynių. Kazio Maksvyčio treniruojama komanda po du kartus nugalėjo Bosniją ir Hercegoviną bei Bulgariją ir pasidalino po pergalę su Čekija. Vienintelę nesėkmę lietuviai patyrė žaisdami Klaipėdoje su čekais.

Rungtynes Klaipėdoje su bulgarais stebėjo 2987 žiūrovai, Vilniuje su bosniais – 2246 žiūrovai, Klaipėdoje su čekais – 5115 žiūrovai. Tiesa, pirmosios rungtynės buvo žaidžiamos galiojant pandeminiams ribojimams.

Lietuvos rinktinėje per pirmąjį atrankos etapą žaidė 22 krepšininkai. Visas šešerias rungtynes žaidė tik Tomas Dimša ir Laurynas Birutis, po penkerias – Martynas Echodas ir Vytenis Čižauskas, po ketverias – Arnas Butkevičius, Mindaugas Girdžiūnas, Gytis Radzevičius, Gytis Masiulis, Margiris Normantas ir Eigirdas Žukauskas.

Mindaugas Kuzminskas, Eimantas Bendžius, Martynas Sajus, Donatas Sabeckis ir Karolis Lukošiūnas žaidė mažiausiai – po vienerias rungtynes.

D.Sabeckis buvo vienintelis krepšininkas, nepelnęs nė taško.

Daugiausiai taškų įmetė tie, kurie žaidė daugiausiai: T,Dimša – 54, L.Birutis – 50. M.Echodas ir O.Olisevičius surinko po 42 taškus.

Pagal rezultatyvumo vidurkį komandos lyderiai buvo Ignas Brazdeikis (14,5 tšk.), O.Olisevičius (14 tšk.), M.Kuzminskas (13 tšk.) ir Marius Grigonis (13 tšk.).

Palyginti su praėjusiomis pasaulio pirmenybėmis, Europos kvota nepasikeitė. Senajam žemynui atstovaus dvylika komandų.

Jau aišku, kad kelialapių neiškovos dvi komandos, kurios dalyvavo 2019 metų pasaulio pirmenybėse. Rusija buvo pašalinta iš atrankos turnyro, o Lenkija iškrito atrankos pirmajame etape.

Kitos dešimt komandų – Lietuva, Čekija, Graikija, Ispanija, Italija, Juodkalnija, Prancūzija, Serbija, Turkija ir Vokietija – tęsia kovą dėl bilietų į Japoniją, Filipinus ir Indoneziją.

Europos dvyliktuke tikrai bus dar viena permaina, nes net keturios 2019 metų pirmenybėse žaidusios komandos šio atrankos turnyro antrajame etape rungtyniaus vienoje grupėje (Lietuva, Čekija, Juodkalnija ir Prancūzija).

Išvengti pralaimėjimo pirmajame etape nepavyko nė vienai komandai. Geriausiai žaidė po penkias pergales iškovojusios Latvija, Suomija, Vokietija, Prancūzija ir Lietuva. Jas pavyti gali Ispanija, kuri kol kas laimėjo ketverias iš penkerių rungtynių, bet šią savaitę dar žais nukeltą mačą su Ukraina.

Mažesnėse grupėse, iš kurių buvo pašalintos Rusijos ir Baltarusijos komandos, po trejas iš ketverių rungtynių laimėjo Graikija, Italija ir Islandija.

Po pirmojo etapo iš kovos dėl kelialapių į pasaulio pirmenybes pasitraukė aštuonios komandos. Dvi komandas – Rusiją ir Baltarusiją – pavasarį pašalino FIBA.

Trijų grupių autsaiderės Slovakija, Portugalija ir Šiaurės Makedonija pralaimėjo visas šešerias rungtynes. Bulgarija ir Kroatija iškovojo po vieną pergalę, Lenkija – dvi pergales. Tačiau to neužteko.

„Sumažintose“ grupėse nė vienos pergalės nepasiekė Nyderlandai, tačiau ši komanda gavo teisę žaisti antrajame etape dėl Rusijos pašalinimo.

Lietuvos rinktinė pelnydavo vidutiniškai 77 taškus ir atrankos turnyre pagal rezultatyvumą dalijosi vos 17-ąją vietą su Kroatija, kuri nepateko į kitą etapą. Rezultatyviausiai žaidė Italija (vid. 91,8 tšk.), Ispanija (85,4 tšk.) ir Islandija (85 tšk.).

Lietuviai praleisdavo vidutiniškai 70,2 taško. Geriau gynėsi tik Prancūzija (vid. 57,2 tšk.), Ispanija (65,2 tšk.) ir Belgija (65,3 tšk.).

Pirmajame atrankos etape buvo sužaistos 83 rungtynės (neskaičiuojant panaikintų Rusijos ir Baltarusijos rungtynių; paskutinės rungtynės vyks ketvirtadienį).

Ketveriose rungtynėse buvo žaidžiami pratęsimai, o atkakliausiai vyko dvejos rungtynės, kurių nugalėtojai paaiškėjo tik per antrąjį pratęsimą. Ilgiausiose rungtynėse Islandija namie nugalėjo Italiją 107:105, o Kroatija išvykoje įveikė Švediją 105:98.

Islandų ir italų rungtynės buvo rezultatyviausios pirmajame atrankos etape, o 107 taškus įmetusi Islandijos komanda pasiekė šio etapo rezultatyvumo rekordą.

Iš viso komandos šimto taškų ribą pasiekė vos šešis kartus.

Šešerios rungtynės baigėsi 30 taškų ar didesniu skirtumu. Didžiausio triuškinimo rekordą pasiekė Belgija, kuri 43 taškų skirtumu 102:59 nugalėjo Slovakiją.

Prancūzija įveikė Vengriją 81:40, Prancūzija – Portugaliją 94:56, Ispanija – Šiaurės Makedoniją 80:44, Latvija – Slovakiją 93:60, Vokietija – Estiją 88:57.

Atkaklių rungtynių buvo daug daugiau. Be jau minėtų ketverių rungtynių, kuriose buvo žaidžiami pratęsimai, 1–3 taškų skirtumu baigėsi 19 rungtynių.

H grupėje net penkerios iš šešerių rungtynių baigėsi vienženkliu skirtumu, o didžiausias skirtumas užfiksuotas, per rungtynes, kurios Italija nugalėjo Nyderlandus 92:81.

F grupėje, kurioje žaidė lietuviai, 7 iš 12 rungtynių baigėsi vienženkliu skirtumu.

Daugiau nei dešimt tūkstančių žiūrovų buvo tik per ketverias rungtynes. Tiesa, per du pirmuosius langus daugelyje šalių dar galiojo pandeminiai ribojimai, todėl kelerios rungtynės, tarp jų – Opavoje vykusios Čekijos ir Lietuvos, vyko tuščiose arenose.

Didžiausią susidomėjimą sukėlė Stambulo „Sinan Erdem“ arenoje vykusi Turkijos ir Graikijos kaktomuša. Jos liudininkais tapo 14500 žiūrovų (beje, rungtynes laimėjo svečiai iš Graikijos).

Slovėnų ir kroatų dvikovą Liublianoje stebėjo 13000 sirgalių. Per šias rungtynes į Slovėnijos komandą grįžo Luka Dončičius ir Goranas Dragičius.

Per Švedijos ir Suomijos komandų rungtynes Stokholmo arenoje buvo 10218 žiūrovai.

Latvijos ir Serbijos rinktinių dvikova Rygoje į tribūnas pritraukė 10065 žmones.

Slovėnai, švedai ir latviai, skirtingai nei turkai, savo gerbėjų nenuvylė ir iškovojo pergales.

Rezultatyviausiai (pagal taškų vidurkį) pirmajame etape žaidė buvęs „Šiaulių“ gynėjas Elvaras Fridrikssonas. Islandijos rinktinės lyderis pelnydavo 22,8 taško.

20 taškų vidurkį taip pat peržengė slovėnas Klemenas Prepeličius (22 tšk.), Gruzijos natūralizuotas amerikietis Thaddusas McFaddenas (21,5 tšk.) ir slovakas Vladimiras Brodziansky (21 tšk.).

Į rezultatyviausių dvyliktuką pateko keturi amerikiečiai. Be Th.McFaddeno pasižymėjo „juodkalnietis“ Justinas Cobbsas (vid. 18,3 tšk.), „turkas“ Shane‘as Larkinas (vid. 17,5 tšk.) ir buvęs „Žalgirio“ gynėjas „bulgaras“ Dee Bostas (vid. 17 tšk.).

Per rungtynes pelnytų taškų rekordą pasiekė vokietis Dennisas Schroderis. Jis į lenkų krepšį įmetė 38 taškus.

Islandas Tryggvi Hlinasonas per dukart pratęstas rungtynes su italais pelnė 34 taškus, latvis Rihardas Lomažas į serbų krepšį įmetė 33 taškus (latviai tas rungtynes pralaimėjo).

Lietuvos krepšininkų asmeninio rezultatyvumo rekordas buvo labai nedidelis. Labiausiai pasižymėjęs Osvaldas Olisevičius per pirmąsias rungtynes su bulgarais pelnė 20 taškų.

Kaip jau minėta, Lietuvos rinktinėje per tris atrankos langus žaidė 22 krepšininkai.

Panašų žaidėjų skaičių pasitelkė kelios kitos stipriausios Europos šalių rinktinės. Prancūzijos, Italijos, Latvijos rinktinėse taip pat žaidė po 22 krepšininkus, Serbijos ir Turkijos – po 21.

Ispanijos rinktinei užteko 18 krepšininkų. Verta pažymėti, kad šioje komandoje net per vasaros langą, pasibaigus klubų sezonui, nežaidė nė vienas NBA ar Eurolygos krepšininkas.

Tuo tarpu Vokietijos ir Graikijos rinktinėse žaidė po 25 krepšininkus, į antrąjį etapą nepatekusioje Kroatijos rinktinėje – 26 krepšininkai.

Labai stabilia sudėtimi pasižymėjo dvi buvusios Lietuvos rinktinės varžovės, negalinčios tikėtis solidaus pastiprinimo iš NBA ar Eurolygos. Bosnijos ir Hercegovinos komandoje per šešerias rungtynes žaidė tik 14 krepšininkų, Bulgarijos – 15 krepšininkų.

I grupė: Graikija – 3, Latvija – 3, Turkija – 2, Belgija – 2, Serbija – 1, Didžioji Britanija – 1.

J grupė: Vokietija – 5, Suomija – 5, Slovėnija – 4, Izraelis – 3, Švedija – 2, Estija – 2.

K grupė: Prancūzija – 5, Lietuva – 5, Juodkalnija – 4, Čekija – 3, Bosnija ir Hercegovina – 3, Vengrija – 3.

L grupė: Italija – 3, Islandija – 3, Ispanija – 2, Gruzija – 2, Ukraina – 1, Nyderlandai – 0. (Ukraina ir Ispanija dar žais nukeltas pirmojo etapo rungtynes).

(Kelialapius į pasaulio pirmenybes iškovos po tris geriausias grupių komandas.)