Ji triumfavo 1976 m. Monrealio ir 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse, 1971 m. ir 1975 m. atitinkamai Brazilijoje ir Kolumbijoje tapo pasaulio čempione bei net 3 kartus į viršų kėlė Europos čempionato trofėjų – 1972 m. Bulgarijoje, 1976 m. Prancūzijoje ir 1978 m. Lenkijoje.
Kaip būdama vos 168 cm ūgio lietuvė sugebėjo užkopti į pasaulio krepšinio Olimpą?
Ilgametis Lietuvos moterų rinktinės treneris Algirdas Paulauskas neabejodamas atsakė: Angelės titulai kalba už save. Jos sėkmę lėmė jos charakteris ir mentalitetas. Ji mokėdavo išsireikalauti drausmę aikštėje, kiekviena žinojo savo vietą. Jos charakteris ir valia laimėti uždegdavo visą komandą.
Ji ir šiandien yra geriausias pavyzdys. Angelė yra iš tų retų krepšininkių, kurios žaidimo braižą būtų galima pritaikyti ir šiuolaikiniame krepšinyje. Angelė buvo greita, fiziškai stipri, mokėdavo reikiamu momentu atrasti skylę tarp gynėjų ir sukurti progą savo komandos draugėms.“
Viena iš žymiausių A. Rupšienės kolegių aikštėje ir geriausių draugių gyvenime – Uljana Semionova.
Zarasuose gimusi 210 cm ūgio Latvijos krepšininkė buvo Sovietų Sąjungos rinktinės lyderė, o rezultatyviais perdavimais, žinoma, jai asistuodavo A. Rupšienė.
„Rinktinės stovyklose kartu gyvenome beveik 10 metų. Kai laimėjome Monrealio olimpines žaidynes, Aleksandras Gomelskis (vyrų rinktinės treneris. – Red.) manęs paklausė: „Tu tokia aukšta, kodėl tavo draugė lietuvė tokio žemo ūgio?“
Atsakiau, kad mes vienas kitą suprantame, turime panašią Baltijos šalių kultūrą, todėl ir esame kartu“, – dokumentiniame filme apie draugystę su A. Rupšiene pasakojo Ulia.
Apie A. Rupšienę savo mintimis dalijosi ir dabartinis Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vydas Gedvilas: „Žinoma, rinktinės pergalės sukosi aplink įspūdingą vidurio puolėją Ulią“ bet tą kamuolį reikėjo jai mokėti paduoti tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Angelė tą ir darė.“
A.Rupšienė net 16 sezonų gynė Vilniaus „Kibirkšties“ garbę, su kuria triskart tapo Lietuvos čempione (1968, 1981, 1982 m.), 4 kartus (1969, 1971, 1972, 1984 m.) laimėjo SSRS pirmenybių bronzos medalius.
Tuometinis „Kibirkšties“ treneris Valentinas Kanapkis apie savo auklėtinę ir žaidžiančiąją trenerę sakė: „Angelė viską pasiekė per darbą, užsispyrimą ir talentą. Ji buvo komandos širdis. Ji buvo labai staigi, mokėjo išprovokuoti pražangas, o baudų metimus ji pataikydavo. Taip pat ji labai gerai mokėjo atiduoti kamuolį priekinės linijos žaidėjoms.
Pas ją „palauk“ nebūdavo. Visoms reikėjo treniruotis pilna jėga.“
Tiesa, A. Rupšienė praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje ne tik dirigavo svarbiausioms atakoms. Filmo herojė visada buvo plataus akiračio žmogus. Jai gyvenimas krepšinio aikštės stačiakampiu nesibaigdavo.
Tai akcentuoja ir artimas A. Rupšienės bičiulis nuo jaunystės laikų, aktorius ir režisierius Sigitas Račkys: „Ji niekada nepavargdavo, buvo lyg motoriukas. Ji „matydavo“ žaidimą, visokius taktinius sprendimus. Yra begalviai sportininkai ir yra su galvom. Angelė buvo labai racionali ir protinga žaidėja.
Angelė labai ir į teatrą vaikščiodavo. Pas ją galvoje ne vien sportas – ji yra labai įvairiapusis žmogus.“
Tad kokią vietą A. Rupšienės gyvenimo istorijoje užima krepšinis?
„Krepšinis daug ką davė. Ir tvarką, ir drausmę, ir šalis, ir žmones, ir pinigus, kokie jie ten buvo, bet buvo. Didžiausią džiaugsmą man nešė bendravimas su žmonėmis ir pats krepšinis. Tikrai viską kartočiau. Aš manau, kad nugyvenau ir gyvenu gerą gyvenimą“, – sako dukart olimpinė čempionė A. Rupšienė.
Gamtą mylinti A. Rupšienė šiuo metu mėgaujasi maloniais sodininkystės rūpesčiais.
„Skaitau apie tai literatūrą, domiuosi, turiu planų. Negi sėdėsi namuose. Kol neturėjau sodo, ilgą laiką važinėjau pas draugę į Molėtus. Dukra ilgai įkalbinėjo susikurti kažką savo – susikūriau“, – apie dabartinį gyvenimo etapą kalba elitinė Lietuvos sportininkė.
Filmo „Angelė Rupšienė. Krepšinio kibirkštis“ premjera įvyks birželio 27 d. kino teatre „Forum Cinemas Vingis“. Renginyje dalyvaus olimpinė, pasaulio ir Europos čempionė Angelė Rupšienė, jos šeimos nariai, sporto bendruomenės atstovai, kiti garbūs svečiai. Filmą pristatys kūrybinė grupė: autorius Stasys Petkus, scenarijaus autorė Gintarė Grikštaitė, operatorius Žilvinas Petkus, montažo režisierius Tomas Mykolaitis.
