Pirmosios Lietuvos pirmenybių rungtynės
1922 m. spalio 1 d. Moterys. LFLS – Šaulių Sąjunga 8:2 (4:2).
LFLS: Rimkaitė, Bulotaitė, Garbačiauskienė, Karnauskaitė, Vaitelytė.
Šaulių Sąjunga: Šulginienė, Valiutytė, Žukauskaitė, Škėmaitė, Serafinaitė.
Teisėjas S.Darius.
Nors Lietuvos krepšinio gimimo data laikoma 1922 metų balandžio 23 diena, tiksliai žinoma, kad pirmoji krepšinio aikštelė Vytauto kalne buvo įrengta ne vėliau nei 1921 metais. Tiesa, pirmieji krepšinio žingsniai Lietuvoje buvo labai nedrąsūs – vyrai sportininkai nauju žaidimu beveik nesusidomėjo, o moterys sportininkės tuo metu surengė vos kelerias pavienes viešas rungtynes.
Vis dėlto ką tik prasidėjęs Nepriklausomos Lietuvos sporto judėjimas įgavo vis didesnį pagreitį. Kūrėsi nauji sporto klubai, stiprėjo sporto struktūra, didėjo sportuojančių žmonių ir varžybų skaičius.
Sportininkams vienijantis 1922 metų kovo 22 dieną buvo įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) – visuomeninė organizacija, kuri turėjo vadovauti visam šalies sporto gyvenimui. Iki 1932 metų įvykdytos Lietuvos sporto suvalstybinimo reformos LSL rengė svarbiausias nacionalines varžybas, buvo atsakinga už Lietuvos sportininkų tarptautinius ryšius, rūpinosi sporto bazių vystymu bei kitais kasdieniais reikalais.
Vienas svarbiausių LSL darbų buvo nacionalinių pirmenybių rengimas. Tarp jų – ir krepšinio. Vyrai 1922 metais krepšinio dar beveik nežaidė, tačiau moterų krepšinis jau buvo pažengęs tiek kad tų metų vasarą LSL pakvietė sporto klubus registruotis į pirmąsias Lietuvos moterų krepšinio pirmenybes.
„Lietuvos Sporto Lyga ruošia moterų Basketbolo rungtynes Lietuvos pirmenybėms 1922 m. Komandos norinčios dalyvauti šiose rungtynėse, turi užsiregistruoti Lygoje iki rugpjūčio 27 d.
Rungtynėse gali dalyvauti komandos įeinančios L. S. Lygon nariais.
Registruojantis reikia paduoti registracinį lapą, kuriame privalo būt nurodyta komandos sąstatas, forma, spalva ir įnešti 300 auks. kiekvienos komandos“, – sportininkėms pranešė „Lietuvos sporto“ žurnalas (1922 m., Nr. 9–10).
Paraiškas dalyvauti pirmosiose Lietuvos krepšinio pirmenybėse padavė trys komandos: dvi – Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjungos (LFLS) ir viena – Lietuvos Šaulių Sąjungos. Vis dėlto LFLS nesubūrė antrosios komandos, todėl dėl pirmųjų Lietuvos čempionių vardų varžėsi tik dvi ekipos.
LSL numatė, kad krepšininkės žais trejas rungtynes, o čempione bus paskelbta komanda, kuri iškovos dvi pergales. Vis dėlto komandoms, kad išsiaiškintų čempiones, trejų rungtynių neužteko ir pirmosiose Lietuvos pirmenybėse buvo sužaistos ketverios rungtynės.
Dar prieš tai – rugsėjo 10 ir 17 dienomis – LFLS ir Šaulių Sąjungos komandos sužaidė dvejas draugiškas rungtynes. Abu kartus nugalėjo LFLS krepšininkės 10:0 ir 14:2.
Pirmosios oficialios Lietuvos krepšinio rungtynės įvyko 1922 metų spalio 1 dieną Kauno Vytauto kalne įrengtoje LFLS krepšinio aikštelėje. Joms teisėjavo Steponas Darius.
Labiau įgudusios LFLS krepšininkės nugalėjo Šaulių Sąjungos komandą 8:2. LFLS komandoje žaidė Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, Arija Karnauskaitė, Aldona Bulotaitė, Antanė Vaitelytė ir G.Rimkaitė. Jų varžovės buvo „šaulietės“ Šulginienė, Žukauskaitė, Škėmaitė, Valiutytė ir Serafinaitė.
„Gerai žaidė L.F.L.S. komanda, bet ir L.Š.S. komandoje pastebimas progresas. Jos tankiau paima sviedinį ir gerai laikosi pozicijų“, – rašė LFLS leistas „Lietuvos sporto“ žurnalas (1922 m., Nr. 11–12).
Per pirmąsias rungtynes kilo daug nesusipratimų dėl žaidimo taisyklių. Nors 1922 metais trys Lietuvos leidiniai išspausdino krepšinio taisykles, jos buvo verstos iš skirtingų užsienio leidinių, sportininkės ir sportininkai mokėsi žaisti pagal skirtingas taisyklių versijas. Tuo metu net ir skirtingose Europos valstybėse, kuriose krepšinis buvo pažengęs toliau, galiojo skirtingos žaidimo taisyklės.
„Mūsų šaulietės žaidė sulig taisyklių, aprašytų 33 Nr „Trimito“; prisilaikė ypač taisyklės, kad išmušti kamuolį iš priešininko rankų negalima. LFLS lošikai, atbulai, tos taisyklės neprisilaikė ir todėl turėjo didelį pliusą; be kliūčių iš šaulių – gynėjų pusės laisvai mėtė kamuolį į krepšelį. Kol Lietuvos Sporto Lyga oficialiai nepaskelbs taisyklių, sutarta šauliečių tarpe žaisti toliau sulig LFLS taktikos“, – rašė Šaulių Sąjungos leistas „Trimito“ savaitraštis (1922 m., Nr. 41).
„Trimite“ išspausdintas taisykles vienas Lietuvos sporto pradininkų Jurgis Šulginas išvertė iš prancūzų kalbos. Šiose taisyklėse buvo daugiau apribojimų negu amerikietiškoje versijoje.
Ginčai dėl taisyklių sustiprėjo per antrąsias rungtynes, kurioms teisėjavo Šaulių Sąjungos narys Jurgis Šulginas. Šios rungtynės baigėsi lygiosiomis 4:4, bet LFLS krepšininkės laikė save nugalėtojomis.
„Šios rungtynės pasibaigė skaityti 4:2 labui L.F.L.S., bet teisėjas užskaitė visiškai neteisėtą įmetimą įvykusį peržengiant taisykles. Būtent: buvo ties L.F.L.S. krepšio teisėjo duotas „ginčijamas smūgis“ ir, L.Š.S. žaidėja buvusi prie ginčijamo smūgio, sugavo kamuolį abiem rankomis ir metė į krepšį priešingos komandos žaidėjoms netrukdant nes L.F.L.S. žaidėjos sustojo žaidusios įvykus klaidai. Teisėjas tur būt per savo nežinojimą taisyklių šį įmetimą skaitė teisėtu. Antra, tai kad rungtynės vyko prie tamsos, krepšio ir kamuolio nebuvo matyti. Rungtynės praėjo labai neįdomiai ir su ginčais“, – antrąsias rungtynes aprašė „Lietuvos sportas“.
Vis dėlto protokole buvo įrašytas lygus rezultatas, o po kelių dienų Šaulių Sąjungos komanda laimėjo trečiąsias rungtynes 4:2. Kadangi per trejas rungtynes nė vienai komandai nepavyko iškovoti dviejų pergalių, buvo paskirtos papildomos ketvirtosios rungtynės. Jas spalio 10 dieną rezultatu 4:0 laimėjo LFLS krepšininkės, tapusios pirmosiomis Lietuvos čempionėmis.
„Po trečiųjų rungtynių L.Š.S. įgavo smarkaus ūpo ir galutinose rungtynėse žaidė smarkiai su tikslu laimėti, bet L.F.L.S. daugiau išdirbtoji technika viršijo L.Š.S. norus. Kad ir geriausioji L.F.L.S. žaidėja – metėja Garbačiauskienė buvo akylai laikoma ir visumet L.Š.S. žaidėjoms apsupta, kad neduot galimybės paimti jai sviedinį ties L.Š.S. krepšiu, vis tik L.F.L.S. surado išėjimą ir atsarginė iš L.F.L.S. II komandos žaidėja Gaižutytė pamainiusi paskutinėse rungtynėse Vaitelytę, sugebėjo įvaryti abu sviedinius L.Š.S. krepšin, lyg parodydama kad, laikykit sau vieną žaidėją, kitos irgi sugeba kuomet reikia padirbėti.
Tokiu būdu pirmas Lietuvoje moterų rungtynes Lietuvos Pirmenybėms laimėjo L.F.L.S. moterų komanda“, – pirmųjų Lietuvos pirmenybių taškus sudėliojo „Lietuvos sportas“.
Pirmoji Lietuvos čempionė LFLS beveik visą Nepriklausomybės laikotarpį buvo stipriausia Lietuvos moterų komanda. Iki Antrojo pasaulinio karo buvo surengtos penkiolika Lietuvos moterų pirmenybių. LFLS krepšininkės čempionėmis tapo net dešimt kartų (1922, 1924, 1926, 1927, 1928, 1935, 1937, 1938, 1939 ir 1940 m.). Dar du kartus LFLS komanda užėmė pirmąją vietą vokiečių okupacijos metais per Antrąjį pasaulinį karą (1942 ir 1943 m.).
LFLS klubas, kaip ir kitos Nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos, buvo sunaikintas prasidėjus sovietinei okupacijai.
