Net ir vidurinės kartos krepšinio sirgaliai neprisimena, kad būtų kitaip – 29-ąjį sezoną skaičiuojančios Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finale iki šių metų visuomet žaisdavo Kauno „Žalgiris“. Tačiau šiais metais LKL pusfinalyje ilgametis šalies krepšinio lyderis pralaimėjo Panevėžio „Lietkabeliui“ ir kovos tik dėl trečiosios vietos.
Dvi pirmąsias vietas užims Vilniaus ir Panevėžio komandos, o Kaunas geriausiu atveju tenkinsis trečiąja vieta. Iki šio sezono per visą Lietuvos pirmenybių istoriją nė vienos Kauno komandos tarp dviejų geriausių nebuvo tik 1962, 1985 ir 1988 metais.
Įdomūs sutapimai
Lietuvos vyrų krepšinio čempionai iki šio sezono paaiškėjo 90 kartų. Net 76 kartus pirmąją vietą užėmė Kauno komandos, o į kitus miestus aukso apdovanojimai iškeliavo tik 14 kartų.
Vienuolika kartų čempionais tapo vilniečiai, du kartus – panevėžiečiai, kartą – klaipėdiečiai.
Įdomu, kad tada, kai čempione tapdavo Vilniaus komanda, geriausia Kauno komanda visuomet užimdavo antrąją vietą. Taip šešis kartus nutiko XX amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, dar penkis kartus – LKL laikotarpiu.
Tačiau jei auksą iškovodavo Klaipėdos arba Panevėžio komanda, antrąją vietą užimdavo vilniečiai, o geriausia Kauno komanda likdavo tik trečia.
1962 metais Lietuvos čempionu tapo Klaipėdos „Maistas“ (dabar „Neptūnas“), antrąją vietą užėmė Vilniaus „Kibirkštis“, trečiąją – Kauno „Pilėnai“.
1985 ir 1988 metais aukso medalius laimėjo Panevėžio „Lietkabelis“. 1985-aisiais antra buvo Vilniaus „Statyba“, 1988-aisiais – Vilniaus „Šviesa“. Trečiąją vietą tuodu sezonus užėmė Kauno „Drobė“.
Blogiausias rezultatas
Kauno „Žalgiris“ šiais metais pirmą kartą Lietuvos pirmenybėse užims žemesnę negu antrąją vietą.
Pokario metais „Žalgiris“ dešimt kartų žaidė Lietuvos pirmenybėse ir visuomet būdavo arba pirmas (aštuonis kartus), arba antras (du kartus).
Nuo 1958 metų „Žalgiris“ ilgiau nei tris dešimtmečius nežaidė Lietuvos pirmenybėse ir į jas grįžo tik atkūrus Nepriklausomybę – 1990 metais.
Nuo tada „Žalgiris“ šalies čempionu tapo 26 kartus: triskart – iki LKL įkūrimo, 23 kartus – LKL laikotarpiu. Kitus penkis sezonus „Žalgiris“ pateko į LKL finalą, bet jame pralaimėjo Vilniaus „Lietuvos rytui“ (dabar „Rytas“).
Per visą istoriją Lietuvos pirmenybėse „Žalgiris“ dalyvauja 37-ąjį kartą. Per praėjusius sezonus ši komanda 34 kartus tapo čempione, du kartus – vicečempione.
Baigė ne visus turnyrus
Pirmosios Lietuvos vyrų krepšinio pirmenybės buvo surengtos 1924 metais. Nors nuo tada praėjo 98 metai, pirmenybių buvo surengta mažiau, o kelis sezonus turnyrai nebuvo baigti.
1929–1932 metais krepšinis Lietuvoje buvo sunykęs ir beveik nežaidžiamas, 1939 metais Lietuvos pirmenybių nepavyko baigti dėl Kaune vykusio Europos čempionato, Antrojo pasaulinio karo metais čempionai paaiškėjo tik vieną kartą, o kitus sezonus pirmenybės nebuvo baigtos.
2020 metais LKL sezonas nutrūko dėl kovido pandemijos, bet tuomet lygos vadovai nusprendė čempionu paskelbti Kauno „Žalgirį“.
Žaidė tik kauniečiai
Tarpukario metais Lietuvos krepšinio pirmenybėse dalyvaudavo tik Kauno komandos. Tiksliau, Kauno pirmenybių nugalėtojai būdavo skelbiami Lietuvos čempionais.
Per keliolika metų buvo tik viena išimtis. 1925 metais rungtynes dėl Lietuvos čempiono vardo žaidė Kauno ir Šiaulių miestų čempionai (Kauno „Kovas“ nugalėjo Šiaulių LFLS).
Ketvirtajame dešimtmetyje miestų pirmenybės vyko daugelyje Lietuvos miestų (Klaipėdoje, Telšiuose, Šiauliuose, Panevėžyje ir t.t.), tačiau tikros Lietuvos krepšinio pirmenybės nebuvo surengtos. Kitų miestų krepšininkai jėgas su kauniečiais išbandydavo draugiškose rungtynėse, bet komandų lygis smarkiai skyrėsi, o draugiškų rungtynių rezultatai bylojo, kad rengti visavertes nacionalines pirmenybes nėra prasmės.
Nacionalinis turnyras
Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jau buvo brandinami planai rengti tikras Lietuvos pirmenybes. Šie planai įgyvendinti Antrojo pasaulinio karo metais, kai sporto vadovai 1942 metų vasarą surengė Lietuvos krepšinio pirmenybių turnyrą, kuriame dalyvavo septynių miestų čempionai.
Šių Lietuvos pirmenybių finale Kauno „Perkūnas“ nugalėjo Telšių „Džiugą“.
Po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjus sovietų okupacijai, pasikeitė visa Lietuvos sporto struktūra. Dažnai būdavo keičiama ir Lietuvos krepšinio pirmenybių sistema, tačiau labai ilgai nesikeitė viena – pirmenybėse dominavo Kauno komandos.
Nuo 1945 iki 1953 metų visose Lietuvos vyrų krepšinio pirmenybėse pirmąją ir antrąją vietas užėmė Kauno komandos.
Lietuvos pirmenybės tais laikais dažniausiai būdavo trumpas turnyras, kuriame žaisdavo stipriausios miestų komandos. Kai kuriais metais Kaunui būdavo leidžiama registruoti tik dvi komandas, tačiau jei pirmavusiam krepšinio miestui būdavo skiriama didesnė kvota, kauniečiai paprastai laimėdavo visus tris medalių komplektus.
Dvigubų Kauno komandų pergalių virtinė nutrūko 1954 metais. Tais metais čempionu vėl tapo Kauno „Žalgiris“, o antrąją vietą pirmą kartą užėmė Klaipėdos „Žalgiris“ (Kauno „Žalgirio“ antroji komanda užėmė ketvirtąją vietą). 1955 metais vicečempionu tapo Vilniaus „Spartakas“, bet tąkart Lietuvos pirmenybėse apskritai buvo leista žaisti tik vienai Kauno komandai.
Klaipėdos ir Vilniaus pergalės
Verta pažymėti, kad pirmaisiais pokario metais Lietuvos pirmenybės buvo labai svarbios varžybos, nes čempionai gaudavo kelialapį į SSRS pirmenybes.
Tik šeštajame dešimtmetyje varžybų struktūra pasikeitė ir nuo tada į SSRS pirmenybes vykdavo savotiška Lietuvos rinktinė, žaidusi Kauno „Žalgirio“ vardu.
Žalgiriečiai dalyvaudavo ir Lietuvos pirmenybėse, bet nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos būdavo paskirstomi į kelias Kauno komandas. Tai truko iki 1990 metų.
Lietuvos pirmenybėse konkurencija dėl to padidėjo, o 1962 metais pirmą kartą istorijoje čempione tapo ne Kauno komanda. Kauniečius iš viršūnės išstūmė Klaipėdos „Maistas“, kuriame įsižiebė tuo metu 17-mečio Modesto Paulausko žvaigždė.
Antrą kartą Kaunas be vyrų krepšinio aukso liko 1972 metais. Tą sezoną Lietuvos čempione pirmą kartą tapo Vilniaus „Statyba“. Po to „Statyba“ nugalėjo dar penkis kartus (1973, 1975, 1977, 1981 ir 1984 m.).
Beje, SSRS pirmenybėse žaidusios Vilniaus „Statybos“ krepšininkai per Lietuvos pirmenybes irgi pasklisdavo į kelias sostinės komandas. Vis dėlto geriausių žaidėjų koncentracija, skirtingai nei Kaune, būdavo didesnė. Dauguma SSRS pirmenybių versijos „Statybos“ žaidėjų ir per Lietuvos pirmenybes atstovaudavo „Statybai“.
Vis dėlto čempionėmis dažniau tapdavo Kauno komandos. Sovietmečiu net po devynis kartus aukso medalius iškovojo Kauno „Atletas“ (KKI) ir Kauno „Drobė“.
Geriausi Panevėžio metai
Devintajame dešimtmetyje išmušė ir Panevėžio valanda.
Panevėžiečiai prie stipriausiųjų buvo priartėję dar XX amžiaus viduryje. 1950 ir 1951 metais Lietuvos pirmenybių bronzos medalius laimėjo Panevėžio „Spartakas“, o 1956 ir 1963 metais – Panevėžio rinktinė.
Kitų apdovanojimų Panevėžio krepšininkams teko laukti du dešimtmečius. Tik 1983 metais ant trečiojo garbės pakylos laiptelio užlipo Panevėžio „Lietkabelis“.
1984 metais „Lietkabelis“ pakartojo bronzinį rezultatą, bet dar labiau džiaugėsi 1985 ir 1988 metais, kai dukart tapo Lietuvos čempionu.
1991 metais, jau atkūrus Nepriklausomybę ir į šalies pirmenybes grįžus Kauno „Žalgiriui“, „Lietkabelis“ trečią kartą iškovojo bronzos medalius.
Įdomu, kad XX amžiuje – nei per pirmąjį, nei per antrąjį pakilimą – Panevėžio komandos nė karto neiškovojo sidabro apdovanojimų. „Lietkabelis“ vicečempionu pirmą ir kol kas vienintelį kartą tapo 2017 metais.
Visi Lietuvos pirmenybių sezonai, kuriuose čempionėmis tapo ne Kauno komandos
Metai Auksas Sidabras Bronza
1962 Klaipėdos „Maistas“ Vilniaus „Kibirkštis“ Kauno „Pilėnai“
1972 Vilniaus „Statyba“ Kauno „Banga“ Vilniaus „Medis“
1973 Vilniaus „Statyba“ Kauno „Banga“ Kauno „Atletas“
1975 Vilniaus „Statyba“ Kauno „Politechnika“ Vilniaus „Medis“
1977 Vilniaus „Statyba“ Kauno „Šilkas“ Kauno „Drobė“
1981 Vilniaus „Statyba“ Kauno „Atletas“ Vilniaus „Mokslas“
1984 Vilniaus „Statyba“ Kauno „Atletas“ Panevėžio „Lietkabelis“
1985 Panevėžio „Lietkabelis“ Vilniaus „Statyba“ Kauno „Drobė“
1988 Panevėžio „Lietkabelis“ Vilniaus „Šviesa“ Kauno „Drobė“
2000 Vilniaus „Lietuvos rytas“ Kauno „Žalgiris“ „Šiauliai“
2002 Vilniaus „Lietuvos rytas“ Kauno „Žalgiris“ Alytaus „Alita“
2006 Vilniaus „Lietuvos rytas“ Kauno „Žalgiris“ „Šiauliai“
2009 Vilniaus „Lietuvos rytas“ Kauno „Žalgiris“ „Šiauliai“
2010 Vilniaus „Lietuvos rytas“ Kauno „Žalgiris“ „Šiauliai“
Visi Lietuvos čempionai
Klubas Titulai Metai
Kauno „Žalgiris“ 34 (1946, 1950, 1952, 1953, 1954, 1955, 1957, 1958, 1991, 1992, 1993, 1994, 1995, 1993, 1997, 1998, 1999, 2001, 2003, 2004, 2005, 2007, 2008, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020, 2021)
Vilniaus „Rytas“ („Statyba“, „Lietuvos rytas“) 11 (1972, 1973, 1975, 1977, 1981, 1984, 2000, 2002, 2006, 2009, 2010 )
Kauno „Drobė“ 9 (1964, 1969, 1970, 1976, 1978, 1979, 1980, 1986, 1987 Kauno „Atletas“ (KKI) 9 1947, 1948, 1949, 1951, 1968, 1982, 1983, 1989, 1990)
Kauno LFLS 6 (1924, 1926, 1927, 1928, 1935, 1936)
Kauno rinktinė 4 (1956, 1963, 1967, 1974)
Kauno CJSO 3 (1937, 1938, 1940)
Kauno „Politechnika“ (KPI) 3 (1959, 1965, 1966)
Kauno LGSF 2 (1933, 1934)
Kauno „Pilėnai“ (LŽŪA) 2 (1960, 1961)
Panevėžio „Lietkabelis“ 2 (1985, 1988)
Kauno „Kovas“ 1 (1925)
Kauno „Perkūnas“ 1 (1942)
Kauno ASK 1 (1945)
Klaipėdos „Neptūnas“ („Maistas“) 1 (1962)
Kauno „Banga“ 1 1971
