Kauno „Žalgiris“ šį nevykusį sezoną vainikuoja neįtikėtinu pasiekimu – daugkartiniai LKL čempionai ir visų 28-ių finalų dalyviai šeštadienį apleido 11 metų užimtą šalies krepšinio karalių sostą.
Septynis kartus LKL atkrintamuosiuose mačuose seriją bandęs laimėti Panevėžio „Lietkabelis“ galiausiai šių metų pusfinalio serijoje patiesė žalgiriečius bendru sensacingu rezultatu 3:1.
Prieš mėnesį kauniečių ekipos vairą iš iki tol komandai vadovavusių net dviejų specialistų perėmęs 44-erių darbėniškis tapo pirmuoju „Žalgirio“ strategu, kuriam nepavyko kilstelėti Kauno klubą iki lygos finalo.
K.Maksvyčio vedami žalgiriečiai privalės grumtis tik mažąjame finale, kur dėl trečiosios pozicijos santykius aiškinsis su „Šiauliais“.
„Visų pirma, tas sprendimas keisti per sezoną tris trenerius yra nelabai sėkmingas. Nebuvo lengva perimti klubą, o juolab, dabar būtų labai neteisinga karti ant Kazio visas bėdas“, – kalbėjo ilgametis krepšininkas, treneris bei buvęs Vilniaus „Ryto“ klubo direktorius 46-erių Rolandas Jarutis.
„Žalgirio“ trenerių „trejetai“ – jau penki
Dar šiemet Rusijos Permės „Parma“ ekipai vadovavęs ir dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje iš pareigų pasitraukęs K.Maskvytis tapo penktuoju treneriu Kauno „Žalgirio“ istorijoje, perėmusiu stratego kėdę, kurią tame pačiame sezone jau buvo spėję pasėdėti kiti du kolegos.
Kauniečių ekipos akcijas nusipirkus prieštaringai vertinamam verslininkui Vladimirui Romanovui, 2009–2010 metais „Žalgirį“ į priekį bandė vesti net trys treneriai ir vienas krepšininkas: pradžioje kažką siekė nuveikti Gintaras Krapikas, po to – Ramūnas Butautas, dar po kurio laiko už neva draugystes su Vilniumi buvo išprašytas Darius Maskoliūnas, o galiausiai žaidimo vadžios per LKL finalą buvo patikėtos amerikiečių krepšininkui Marcusui Brownui.
Per kitus du sezonus klubo prezidentas visiškai neramiai skaldė antausius treneriams ir rodė jiems duris: 2010–2011 metų sezone „Žalgiriui“ vadovavo serbas Aco Petrovičius, Rimantas Grigas ir graikas Elias Zouros, 2011–2012 metais – E. Zouros, Vitoldas Masalskis ir serbas Aleksandras Trifunovičius.
Pabėgus dėl pareikštų įtarimų iššvaisčius turtą V. Romanovui į Rusiją, jau naujasis klubo vadovas Paulius Motiejūnas 2013–2014 metų sezone leido ekipą valdyti E. Zourosui, Sauliui Štombergui ir tam pačiam G. Krapikui.
Šiame sezone P.Motiejūnas pakartojo septynerių metų senumo istoriją: pradžioje komandą vedė austras Martinas Schilleris, po to slovėnas Jure Zdovcas ir galiausiai balandžio 14-ąją vairą perėmė Lietuvos krepšinio rinktinės strategas K.Maksvytis.
Problema – komplektacija
Lietuvoje K.Maksvytis prieš žengdamas į Kauno ekipos tvirtove dirbo Klaipėdos „Neptūno“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ komandose, kurias buvo atvedęs ir į LKL finalą.
Su „Neptūnu“ 2014–2015 metais K. Maksvytis debiutavo Eurolygoje.
„Mano asmenine nuomone, K.Maksvytis padarė aiškią klaidą, kad tokiu momentu perėmė „Žalgirį“. Reikia pasakyti, kad tai treneris, kuris su jaunimo komandomis susišlavė visus geriausius rezultatus per visą šalies krepšinio istoriją ir tokius pasiekimus vargu ar kas pasieks ateityje.
Aš suprantu, jog yra drąsu, yra tam tikros ambicijos, tačiau šiai dienai tokio „Žalgirio“ perimti nereikėjo. Pabandysiu šiek tiek konkretizuoti – jei komandose žaidėjų žodis yra svarbesnis už trenerio, tuomet visoje toje sistemoje prasideda chaosas.
Dabar Kaziui tenka dalia spręsti komplektacijos spragas. Kaltinti jo niekuo negalima, net ir tokiu esamu rezultatu, bet jam tenka karčioji situacijos pusė“, – tikino R.Jarutis.
Krepšinio specialistas aiškino, jog K.Maksvytis neturėjo tokių galimybių, kuriomis naudojosi žalgiriečius treniravęs Šarūnas Jasikevičius.
„Šaras ne vieną sezoną turėjo tiek draugų skautų, tiek ir agentų paramą atkreipiant dėmesį į puikius, bet dar neatsiskleidusius žaidėjus.
Todėl atsirado Brandonas Daviesas, Thomasas Walkupas, Aaronas White'as ar Vasilje Micičius. Šiuo atveju K.Maksvytis atėjo užbaigti darbus su tuo kontingentu žaidėjų, kurį jis gavo kaip palikimą. Bet dėl palikimo negali pykti“, – tikino R.Jarutis.
Panašiai apie K.Maksvyčio apsisprendimą kalbėjo ir treneris bei 1996 metų Atlantos olimpiados bronzos medalio laimėtojas 50-metis T.Pačėsas.
„Jei kalbėsime apie asmenybes, tai tik to žmogaus sprendimas, ką daryti – eiti ar ne, gauti atlygį ar bandyti kažkam kažką įrodinėti, – kalbėjo T.Pačėsas. – Mano galva, reikia pasižiūrėti į rezultatus ir pasidarys aišku, ar turėjo K.Maksvytis dabar imtis „Žalgirio“ darbų.
Kitą vertus, pastatykime bet kokius kelis trenerius prieš pasirinkimą – imtis darbų „Žalgiryje“ arba Panevėžio „Lietkabelyje“. Manau, situacija būtų aiški. K.Maksvytis gali turėti savo taktinius sprendimus „Žalgiryje“, tačiau kol jis nesugebės iš žaidėjų išsireikalauti jų išpildymo visu šimtų procentų, vargu ar galima tikėtis progreso su šia sudėtimi. Jam būtina išsireikalauti, nes dar reikia kovoti dėl trečiosios vietos ir tikrai jį nėra žalgiriečių kišenėje“.
Gali nepasitikėti rinktine?
Nors K.Maksvyčio vedama Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė galingai kovoja 2023 metų pasaulio čempionato atrankoje ir dar nepatyrė nė vieno pralaimėjimo, vis dėlto teigiama, jog šį „Žalgirio“ nesėkmė gali tapti ir tam tikra nepasitikėjimo nacionaline ekipa priežastimi.
Lietuvos ekipa pasaulio atrankos F grupėje savo sąskaitoje turi 4 laimėjimus, jau turi kelialapį į tolesnes akistatas, tačiau vasarą sužais dar dvi šio etapo dvikovas, po to varžysis antrame atrankos etape su geriausiomis trimis E grupės komandomis. Be to, rudenį vyks ir Europos krepšinio čempionatas, kuriame grumsis K.Maksvyčio suburta ekipa.
„Aš nesiečiau K.Maksvyčio darbo klube su rinktine. Kaune jis gavo tai, ką gavo, o rinktinę Kazys dėliojasi pagal save. Net ir nesant šiam strategui visada padės tikrai jo gerai pasirinkti asistentai – Kęstutis Kemzūra ar Giedrius Žibėnas.
Tad yra skirtingos situacijos – kur yra komplektacijos spragos, o kur jau tavo ir kolegų pasirinkimas. Todėl „Žalgirio“ nesėkmė niekaip neturi įtakoti rinktinės reikalų“, – kalbėjo R.Jarutis.
Tuo tarpu T.Pačėsas įžveglė paralelių. „Jei kalbėsime tik apie sirgalius, tai žinoma – Kazys Maksvytis šiuo atveju bus siejamas su „Žalgirio“ rezultatais. Jie yra tokie, kokie yra ir jie sėja nepasitikėjimo rinktine nuotaikas.
Visi rinktinės stratego darbą žiūrėjo ir žiūrės per padidinamą stiklą – tokie suklūpimai neprideda pliusų ir atsiradus vienam ar kitam nacionalinės ekipos kluptelėjimui bus sumuojami į bandrą neigiamą dėmenį“, – aiškino T.Pačėsas.
