Vieną praėjusių metų birželio šeštadienio rytą P.Zipseris su žmona planavo apžiūrėti naują butą Miunchene.
Bet ryte atsibudęs pajuto sustingusią dešinę veido pusę ir tarsi pūkais apsivėlusį liežuvį.
Dienos šviesa, kuri skverbėsi į jo butą, erzino. Jis užtraukė užuolaidas ir paskambino „Bayern“ komandos gydytojui.
28 metų 203 cm ūgio P.Zipseris netrukus jau stovėjo priešais Miuncheno Bogenhauzeno rajono medikus. Jie paprašė užmerktomis akimis eiti tiesiai ir rodomuoju pirštu pasiekti nosį, bet krepšininkas judėjo zigzagais ir pasiekė tik skruostą.
Po kompiuterinės tomografijos specialistai P.Zipseriui paaiškino, kad jo galvoje kai ką aptikę. Bet ką – dar neaišku.
Netrukus krepšininkas greitosios pagalbos automobiliu buvo nugabentas į kliniką.
„Tik kai mašina įjungė sireną, supratau, kad atsitiko kai kas rimta“, – vėliau prisiminė sportininkas.
Manė, kad migrena
Vokietijos rinktinės žaidėjas P.Zipseris laikomas vienu talentingiausių savo kartos krepšininkų.
Jis praėjusį sezoną su „Bayern“ iškovojo Vokietijos taurę, o lemiamose rungtynėse krašto puolėjas pataikė keturis tolimus metimus ir surinko 18 taškų.
Žaidėjas verždamasis prie krepšio tiesiog praskriedavo varžovus, lyg jie būtų statistai.
Bet pasiekus karjeros viršūnę P.Zipserio gyvenimas pasikeitė: jis vėl turėjo mokytis to, ką mokėjo geriausiai – žaisti krepšinį.
Iki ligoninėje nustatytos diagnozės krepšininkas dar manė, kad tai migrena. Kitaip jis negalėjo paaiškinti netikėtų galvos skausmų ir svaigimo.
O kartą prieš treniruotę Miuncheno arenoje jam aptemo akyse vos pažvelgus į krepšį.
Vokietijos krepšinio čempionato pusfinalio rungtynių su Liudvigsburgo „MHP Riesen“ išvakarėse P.Zipseris eidamas į persirengimo kambarį atsitrenkė į durų apvadą.
Tąkart „Bayern“ treneris Andrea Trinchieri savo geriausio Vokietijos krepšininko dėl saugumo neleido į aikštę.
Vėliau italas sakė, kad sunerimo dėl neįprasto P.Zipserio žvilgsnio.
Smegenyse aptiko auglį
Nuo ko kenčia krepšininkas, parodė radiologinis tyrimas.
Jo galvos smegenyse buvo aptiktas nykščio dydžio auglys – vadinamoji kavernoma, kuri forma panaši į gervuogę.
Kavernoma priklauso prie gerybinių auglių, bet ji gali sukelti kraujavimą, o išsipūtusi kaip balionas suspaudžia aplink esančias galvos smegenų sritis.
Miuncheno universitetinės klinikos Neurochirurgijos skyriaus direktoriaus chirurgo Bernhardo Meyerio teigimu, todėl P.Zipseriui ir atsirado suvokimo sutrikimai.
Kai „Bayern“ komandos gydytojai aiškino žaidėjams P.Zipserio sveikatos būklę, kai kuriems ištryško ašaros, o vienas jų net neteko sąmonės.
Klubas abejojo, ar apskritai gali žaisti finalo serijoje su Berlyno ALBA. Bet komanda norėjo žaisti – ir dėl P.Zipserio.
Operacija buvo rizikinga
B.Meyeris atvirai išdėstė krepšininkui jo būklę.
P.Zipseris turėjęs pasirinkti: auglio neoperuoti, rizikuoti dėl šalutinio atsinaujinusio kraujavimo poveikio ir atsisakyti sporto karjeros.
Arba pasiryžti sudėtingai operacijai, kurios baigtis neaiški. Mažiausia klaida galėjo sukelti paralyžių. Blogiausiu atveju – ir mirtį: taip jam sakė B.Meyeris.
Krepšininkas nedvejojo: „Nenorėjau galvoje turėti uždelsto veikimo bombos, norėjau galimybės normaliai gyventi.“
Chirurgas B.Meyeris sako, kad retai buvo susidūręs su tokiu ryžtingu paciento elgesiu ir drąsa.
Operacija truko tris valandas.
NBA neįsitvirtino
Tuo metu „Bayern“ pralaimėjo pirmąją finalinės serijos dvikovą Berlyno ekipai. Bet tai jam mažai rūpėjo, prisiminė P.Zipseris.
Sportas, kuris jam buvo visas pasaulis, nutolo. Tokio jausmo krepšininkas iki tol nebuvo patyręs.
Paulas išaugo Heidelberge. Jo tėvas ir vyresnioji sesuo žaidė krepšinį. Jis ėmė treniruotis nuo vienuolikos metų.
Būdamas 16-os Paulas pradėjo rungtyniauti Heidelbergo USC komandoje, kuri žaidė antroje pagal pajėgumą Vokietijos krepšinio lygoje.
Sulaukęs 19-os jis perėjo į „Bayern“ komandą, tapo nacionalinės krepšinio komandos nariu ir 2016 metais sulaukė kvietimo į „Chicago Bulls“.
Naujokų biržoje klubas jį pasirinko 48-ą ir pasiūlė sutartį.
Rungtyniauti NBA – kiekvieno krepšininko svajonė, bet už Atlanto jam nepavyko įsitvirtinti.
Vienas iš nedaugelio į NBA patekusių vokiečių daug laiko praleido „Bulls“ antriniame klube G lygoje, o 2018 metų vasarą buvo atleistas.
Jis dar bandė patekti į „Brooklyn Nets“, bet 2019 metų sausį grįžo į Europą ir žaidė Burgoso „San Pablo“, o kitą sezoną grįžo į Miuncheną.
Per savo karjerą krepšininkas patyrė keletą sužeidimų, dėl kurių teko daryti karjeros pertrauką.
Sunkiausia buvo kelio trauma ir padikaulio lūžis žaidžiant „Chicago Bulls“. Bet auglys per naktį atėmė visus įgūdžius, kuriuos jis įgijo per daug metų.
Parašą tik sukeverzojo
Pirmosiomis dienomis po operacijos P.Zipseris jautėsi kaip sudaužytas.
Jo dešinė ranka, kuria jis patikimai pataikydavo į krepšį, buvo tokia silpna, kad net arbatos puodelis atrodė kilogramo svorio.
Jis sunkiai galėjo valdyti pirštus. Dėl išsekimo pokalbius su lankytojais nutraukdavo sakinio viduryje arba jo kalba nukrypdavo visai kita linkme.
Net ir dabar daug ko P.Zipseris nebegali prisiminti.
„Bayern“ klubas tikėjo P.Zipserio grįžimu, kai jis dar neturėjo vilties pasveikti, ir sutartį su juo pratęsė dar trejiems metams.
„Norėjome suteikti perspektyvą, dėl kurios jis galėtų stengtis“, – sakė „Bayern“ generalinis direktorius Marko Pešičius.
Jis dėl krepšininko parašo ant sutarties vyko į specialią ortopedijos kliniką prie Tėgernzės miesto, kur P.Zipseris buvo nusiųstas į reabilitaciją.
„Pirmą kartą matydamas Paulą patyriau šoką. Mane sujaudino, kaip jis šlubuoja su ramentais“, – prisiminė M.Pešičius.
Parašą ant sutarties dešine ranka krepšininkas galėjo tik keverzoti.
P.Zipserio žmona 29-erių Mira, kuri studijuoja mitybos mokslus ir su kuria jis kartu yra jau dešimt metų, įsikūrė reabilitacijos klinikoje, jo kambaryje.
Apie sveikatą neskelbė
Kokie sunkūs išbandymai teko jaunam talentingam krepšininkui, visuomenei nebuvo skelbiama.
„Bayern“ klubas P.Zipserio prašymu neviešino jo sveikatos būklės.
Jo aplinkos žmonės pasakojo, kad krepšininkui buvo nemaloni jo kebli padėtis.
Bet gydytojai ir treneriai tvirtino, kad niekuomet negirdėjo jo skundžiantis.
Praėjusį rugpjūtį P.Zipseris vėl stovėjo krepšinio salėje. Bet komandos draugai nežinojo, ką turėtų jam sakyti.
„Jų akyse buvo gailestis“, – prisiminė P.Zipseris. Jam iki šiol stringa balsas, kai apie tai kalba.
Taiklus tolimas metimas buvo didžiausia jo stiprybė. Bet po operacijos P.Zipseris nepataikydavo nei į krepšį, nei greitai bėgo.
„Paului trūko visko, ko reikia krepšininkui“, – prisiminė „Bayern“ trenerio asistentas Emilio Kovačičius.
P.Zipseris varinėjosi kamuolį, bet jo nejautė ir nesugebėdavo tiksliai perduoti komandos draugui.
„Nebuvau labai optimistiškas, kad kada nors Paulas vėl žais profesionaliai.
Jis privalėjo visko mokytis iš naujo“, – sakė E.Kovačičius.
Trenerio asistentui teko iš naujo permąstyti treniruotę ir ją rengti kaip pradedantiesiems. E.Kovačičius rodė P.Zipseriui ankstesnių krepšinio rungtynių vaizdo įrašus, kad jis galėtų tai atkartoti ir būti sau pavyzdžiu.
Trenerio asistentas leido P.Zipseriui žongliruoti teniso kamuoliukais ir vienu metu varinėti du kamuolius. Iš pradžių krepšininkas labai greitai pavargdavo.
P.Zipserį apimdavo slogios mintys, kai jis stebėjo savo komandos draugus. Kad apie tai nuolat negalvotų, jis dažnai treniravosi vienas: niekas neturėjo matyti, kaip jam sunku.
Grįžimą vadina stebuklu
2022 metų kovo pradžioje per rungtynes namuose prieš Hamburgo „Towers“ P.Zipseris po 9 mėnesių su ašaromis akyse grįžo į krepšinio aikštę.
Namuose Heidelberge jo šeima sėdėjo prie televizoriaus, o tėvas – arenoje.
„Akimirkos, kai salės diktorius paskelbė mano pavardę, aš niekada neužmiršiu“, – kalbėjo krepšininkas.
Praėjus keturioms dienoms po sugrįžimo jis Miuncheno „Audi Dome“ arenoje per rungtynes prieš Bambergo „Brose“ pelnė savo pirmuosius sezono taškus.
Žiūrovai jį audringai palaikė, komandos draugai apkabino.
„Bayern“ treneris A.Trinchieri turėjo praleisti rungtynes, nes dėl COVID-19 gulėjo lovoje namuose.
„Keikiu koronavirusą už tai, kad negalėjau būti arenoje“, – sakė italas.
Specialistai sako, kad P.Zipserio sugrįžimas tolygus medicinos stebuklui. Paprastai žmonės, turintys tokią diagnozę, gali džiaugtis, kad po operacijos vaikšto su lazdele.
Ar krepšininkas vėl bus tokios geros fizinės formos kaip anksčiau? „Vis dar neaišku. Dar trūksta tikslesnio judesių suderinimo“, – sakė P.Zipseris.
Jis kiek vangiau mąsto, o sudėtingos žaidimo situacijos pernelyg išvargina. „Jaučiuosi taip, lyg galvoje turėčiau stabdį“, – sakė P.Zipseris.
Dešinė krepšininko ranka veikia dar ne taip, kaip jis norėtų.
Jo dešinė veido pusė nutirpusi ir dėl to kartais jam pačiam būna juokinga. Krepšininkas girdėjo, kad tai esąs ženklas, jog nuovoka pamažu grįžta.
Tie, kurie gerai pažįsta P.Zipserį, sako, kad dabar jis juokiasi daug daugiau nei anksčiau.
Krepšininkas prisipažįsta, kad dabar labiau džiaugiasi mažais dalykais. Jam nebeskauda, kai kirpėjas darbuojasi aplink randą už jo ausies. Jis džiaugiasi, kad gali neuždusdamas lipti į penktą aukštą, kai neveikia liftas.
Vieną savaitgalį P.Zipseris kartu su žmona sėdėjo savo naujojo buto Miunchene svetainėje. Jis prisipažino, kad anksčiau nesuprasdavo, kodėl žmonės dėkoja sulaukę dar vienų metų.
„Dabar tai suprantu“, – kalbėjo P.Zipseris.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
