Šių metų tema – „Krizių valdymas sporto industrijoje“ – kvies savo sričių specialistus papasakoti, kaip pasaulį sukrėtusios krizės paveikė sporto industriją ir pasidalinti, kaip tai suvaldyti bei diskutuoti apie iššūkius aikštelėje ir už jos ribų.
Vienu iš konferencijos pranešėjų tapo Kauno „Žalgirio“ sporto psichologas Andrius Liachovičius. Portalui LKL.lt specialistas trumpai papasakojo, kokio turinio konferencijos dalyviai turėtų tikėtis iš jo pranešimo.
„Tai yra informacija, kaip mes dirbame su sportininkais, kad atėjus sudėtingiems momentams arba besikeičiant aplinkai, treneriui, lūkesčiams ir reikalavimams, mes išliktume konkurencingi, sugebėtume, jei ir nepasiseka, kuo greičiau atsistatyti ir susitvarkyti savo stuburą, kuris leidžia mums viso sezono metu sumažinti duobių skaičių, pagerinti savo savijautą, padidinti pasitikėjimą savimi“, – trumpai paskaitos esmę nupasakojo A. Liachovičius.
Nuo rudens „Žalgiryje“ besidarbuojantis sporto psichologas savo bagaže yra sukaupęs nemažai patirties – dirbo su olimpiečiais, o pernai su Lietuvos delegacija vyko į Tokijo olimpiadą. Anot jo, dėmesys šiam sporto aspektui pastaruoju metu juntamai auga, o jo reikšmė rezultatams kartais būna esminė.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, nors daugiau dirbau su individualių sporto šakų sportininkais, bet dar iki ateinant dirbti į „Žalgirį“ buvo nemažai krepšininkų, kurie buvo pradėję dirbti individualiai. Sakyčiau, svarbu ne tik fizinis pasiruošimas, svarbu ir fizinis, ir techninis, ir taktinis, ir psichologinis rengimas, – pabrėžė specialistas. – Gali pasirodyti tiek gerai, kaip žemiausiai yra išugdyta viena iš šių sričių.
Jei viena kažkuri yra išugdyta per mažai, svarbiausiuose startuose taip ir pasirodysi. Jei negali susitvarkyti psichologiškai, nepademonstruosi to, ką sugebi fiziškai, techniškai arba taktiškai.“
Nors požiūris į sporto psichologiją pamažu keičiasi, neretai ties tuo dirbti pradėję sportininkai gali sulaukti ir skeptiškų nuomonių. Dėl to su Kauno klubo krepšininkais dirbantis A. Liachovičius į komandos gyvenimą įsiliejo natūraliai, tik sulaukęs asmeninio žaidėjų noro bendrauti.
„Aš esu žmogus, kuris nieko neverčia, nes jei reikia versti, darbo nebus. Geriau po truputį įsivažiuoti ir dirbti su žmonėmis, kurie nori, o vėliau prisijungia daugiau žmonių. Kai dirbau su Lietuvos olimpine rinktine, lėtas ir užtikrintas darbas pritraukdavo vis daugiau žmonių. Stūmimas per prievartą duos nebent trumpalaikę naudą, bet ilgalaikę žalą ateityje. Kartais požiūris nėra toks, kokio mes norėtume.
Reikia įeiti organiškai. Tai (sporto psichologas, – aut. past.) rečiau turima pozicija, anksčiau panašiai buvo su kineziterapija, daug kas nesuprato, kam reikalingi tie kineziterapiniai pratimai, nes galvojo, kad užtenka paprastų pratimų ir masažų“, – mintimis dalinosi psichologas.
Taip pat „Žalgirio“ narys papasakojo apie savo darbo kasdienybę ir specifiką.
„Visą laiką būni su komanda – per treniruotes, keliones. Stebi treniruotes, užsirašinėji, žymiesi. Po to dirbi individualiai, skiri laiko. Gaunasi tokia pati darbo diena kaip ir trenerių, tik vieni analizuoja vieną dalyką, kiti – kitą. Jei esi komandos dalis ir nori dirbti su psichologija, turi visad būti šalia. Kad matytum, jog tai, ką su tavimi kalba sportininkai, atitinka tai, ką tu matai.
Jei viską žinotum iš nuogirdų, nematytum komandos, reikėtų daugiau laiko patikrinti, ar yra taip, kaip tau yra sakoma, gali užduoti geresnius klausimus“, – sakė A. Liachovičius.
