Jo statistika per 29 minutes siekia 10 taškų, 4,4 atkovoto kamuolio, 2,9 rezultatyvaus perdavimo bei 11,1 naudingumo balo.
Dėl čiurnos traumos L.Kisielius praleido pusantro mėnesio, bet grįžo ant parketo rungtynėse su Kėdainių „Nevėžiu“. Traumos padarinių – lyg nebūta, kuo kažkiek nustebęs liko ir pats veteranas.
„Prieš rungtynes nežinojau, kaip bus, galvojau, bus sunkiau, kadangi buvau neturėjęs ilgų treniruočių. Dėl to dvejojau, kaip bus su išsilakstymu“, – lkl.lt sakė L.Kisielius, mačą baigęs su 15 taškų ir 19 naudingumo balų.
L.Kisielius ir jo komanda turi ambicijų šiam sezonui. Nors yra tik debiutantė, Jonavos ekipa tikisi pakovoti dėl LKL medalių, tuo tarpu pats veteranas viliasi, kad šis sezonas jam nebus paskutinis pajėgiausioje šalies lygoje bei karjeroje.
„Tikrai nežiūriu į tai, kaip į paskutinį sezoną, bet kaip bus, priklauso ne nuo manęs. Galiu vasarą sėdėti ir galvoti, kaip noriu žaisti, bet jei niekam manęs nereikės, tai nereikės“, – sako jis.
– Grįžote ant LKL parketo po 1,5 mėnesio pertraukos. Koks jausmas? Ar sugrįžimas buvo lengvas? Žvelgiant į pasirodymą (15 taškų, 6 atkovoti kamuoliai, 19 naudingumo balų) atrodo, kad problemų nebuvo.
– Jausmas geras, ypač dėl pergalės. Galbūt būčiau galėjęs grįžti ir anksčiau, bet komanda žaidė gerai, nesinorėjo įnešti neigiamos pusės (Šypsosi). Išlaukėme, kol pilnai atsigavau po čiurnos raiščio plyšimo.
– Esate vienas vyresnių LKL žaidėjų – jums 37-eri. Ar grįžti po traumų tampa sunkiau?
– Prieš rungtynes nežinojau, kaip bus, galvojau, bus sunkiau, kadangi buvau neturėjęs ilgų treniruočių. Dėl to dvejojau, kaip bus su išsilakstymu. Bet viskas buvo gerai.
– Visas sezonas jums klostosi sėkmingai, ar pats tikėjotės, kad grįžęs į LKL vėl turėsite svarbų vaidmenį Jonavos klube?
– Ar tikėjausi, nežinau, bet to norėjau. Viena yra tikėtis, kita – norėti. Kuomet susirinkome prieš sezoną, iš rotacijos matėme, kad bus tų minučių. Jas išnaudoti pavyksta.
– Praeitus metus praleidote Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), po jų norėjosi dar sau ir kitiems įrodyti, jog tai nėra tas lygis, kuriame turėtumėte žaisti?
– Tikslo įrodyti kaip ir nėra, tiesiog eini, stengiesi daryti darbą kuo geriau ir laimėti kuo daugiau rungtynių. Kasdienėse treniruotėse nėra tikslo įrodyti, kad yra taip ar kitaip. Einant link pabaigos norisi kuo daugiau džiaugtis tuo žaidimu, mėgautis, išeiti į aikštę atsipalaidavus. Ką minėjęs yra ir Delininkaitis – pritariu jam.
– Vis turite sėkmingus sezonus pas Virginijų Šeškų – tai sutapimas ar tendencija?
– Ne tik pas Virgį (Juokiasi). Turėjau gerus metus ir Pasvalyje. Gal sutapimas tas, kad ketverius metus esu žaidęs pas Šeškų. Čia reiktų išsiaiškinti ryšį, kas dėl ko vyksta – ar gerai žaidžiu, nes esu pas Šeškų, ar žaidžiu pas Šeškų, nes tą darau neblogai (Juokiasi). Pas Virgį daug kas žaidžia gerai. Kai rotacijoje nėra 12 žaidėjų, kurie turės po lygiai dalintis laiką, natūralu, ir rezultatai yra kiti.
– Pirmąkart prie V.Šeškaus komandos pasijungęs buvote 2013 metais. Lyginant ankstesnį laiką ir dabartinį, strategas yra kažkuo pasikeitęs?
– Nepasakyčiau, kad daug kas pasikeitė, tačiau žinių bagažas pas jį didesnis. Iš strateginės, taktinės, bendravimo su žaidėjais pusės, manau, jis tikrai palypėjo aukštyn. Yra tekę girdėti žmonių, kurie atėjo dirbti su juo ir nesitikėjo to, ką pamatė. Kai girdi nuogirdas, jog treneris užsiima lašinių pardavinėjimu, o ne strategijos kūrimu, vėliau įsitikini, jog jis rimtai ruošiasi kiekvienoms rungtynėms. Ir priešininkų analizė yra pasikeitusi nuo tų laikų, kuomet Virgis dirbo Prienuose.
– Prienų ekipos ankstesniais metais turėdavo išskirtinę atmosferą – ją V.Šeškus yra atnešęs ir į Jonavą?
– Manau, kad taip, tai atsakytų ir kiti žaidėjai. Turime labai smagią rūbinę, nėra jokių konfliktėlių, turime bendrą tikslą ir puikią atmosferą. Sąlygos čia geros, sirgalių palaikymas – taip pat. Visa tai ir susideda: tiek trenerio laisvumas treniruotėse bei griežtumas rungtynėse, tiek gera rūbinė. Norint rezultatų, su silpna rūbine jų pasiekti bus labai sunku.
– Anksčiau V.Šeškaus komandoms būdavo labai nebūdingi legionieriai – šiemet jų turite nemažai. Kaip užsienio žaidėjai reaguoja į tokį lietuvišką, smagų trenerį?
– Kiekvieną užsienietį reikia kažkiek įspėti, kad ką jis mato treniruotėse, rungtynėse bus nebūtinai taip. Didelė dalis jų tai supranta. Jie žino, kad tai, ką Virgis sako rungtynių metu, nėra kažkokia ataka prieš juos. Tai tiesiog bandymas išspausti iš jų viską, kas įmanoma geriausio. Mes visi tai suprantame. Jei pradėsi lįsti į asmeniškumus, nebus gerai nei tau, nei komandai. Treneris juk viską daro, kad komandai būtų geriau.
Virgis sako, kad jo anglų kalbos žinios jau labai geros, tai jam dabar lengviau komunikuoti su legionieriais (Juokiasi). Jis tikrai bendrauja angliškai, perteikia savo žinias, įterpia ir kitas kalbas, bet reikiamą informaciją žaidėjams pateikia.
– Dabar kaunatės dėl ketvirtos pozicijos turnyro lentelėje, nors tik debiutuojate LKL. Jei prieš sezoną kažkas būtų sakęs, jog kopsite taip aukštai, tai būtų atrodę kaip geras pasiekimas?
– Tikrai taip, nes prieš sezoną pamačius komandas popieriuje, nemanau, kad daug kas būtų sakęs, jog „CBet“ pretenduoja į ketvertą. Klaipėdos „Neptūnas“ tik septintas, Utenos „Juventus“ kovoja dėl ketverto, „Šiauliai“ kiek nustebino, tai ar kažkas būtų dėjęs mus į ketvirtą vietą? Nemanau.
– Esate Jonavoje antrus metus iš eilės, stebėjote, kaip ši komanda užaugo iki to, kur yra dabar. Kaip šį kelią apibūdintumėte?
– Pasikeitė žaidėjai, pasikeitė legionieriai, gal tik Jacksonas Dubinskis kažkiek netempė mūsų lygio. Šiaip labai pataikėme su Lecomte’u, Palaciosu, kuris grįžo po traumos. Buvo teigiama, jog tai nežinoma, ilga trauma, bet dabar jis žaidžia puikiai. Jauni žaidėjai puikiai įsiliejo į komandą, nors tai kažkam gal nebuvo labai tikėta. Tas pats Kozys duoda daug naudos. Iš to, ką turime, tikrai rodome gerą komandinį rezultatą.
O pati organizacija taip pat ūgtelėjo, pamatė, kaip galima įsijungti į LKL. Taip pat į palaikymą įsijungė sirgaliai, be kurių žaidėme praeitą sezoną. Turime didelę sirgalių bazę ir jie mums yra tokie svarbūs, kaip ir mes Jonavos miestui.
– Teliko vienerios reguliariojo sezono rungtynės – su Prienų „Labas GAS“ ekipa. Kiek nervingai stebėsite savo ir artimiausių oponentų artimiausias akistatas, laukiant, ar išlaikysite ketvirtą poziciją?
– Viskas dabar mūsų rankose, reikia laimėti paskutines rungtynes, tuo tarpu Utenos komanda turėtų nepateikti staigmenos prieš Kauno „Žalgirį“. Viskas priklauso nuo mūsų, kaip sužaisime su Prienų klubu.
– Turite ambicijų pasvajoti apie LKL medalius?
– Būtų keista, jei jų neturėtume. Tol, kol žinome, jog yra bent menkiausias šansas, tikrai už jo kabinsimės.
– Kaip pats žvelgiate į šį savo sezoną, ar norėtųsi dar pažaisti LKL, ar tai gali būti pabaiga?
– Tikrai nežiūriu į tai, kaip į paskutinį sezoną, bet kaip bus, priklauso ne nuo manęs. Galiu vasarą sėdėti ir galvoti, kaip noriu žaisti, bet jei niekam manęs nereikės, tai nereikės. Ar planuoju baigti karjerą? Ne, o kaip bus, nežinau.
– Mindaugas Lukauskis yra 42-erių. Dar turite laiko iki panašių skaičių.
– Mano ir Mindaugo pavardės viename sakinyje jau yra garbė (Juokiasi). Tai, koks pavyzdį rodo jis, aš neįsivaizduoju, ar dar kažkas taip galėtų. Toks lygis, tokiame amžiuje... Apie jo pavyzdį šnekama jau gal 6–7 metus, tačiau jis ne tik rodo pavyzdį, o dar ir labai gerai žaidžia. Nemanau, kad artimiausiu metu Lietuvoje dar atsiras žmogus, kuris tokiame amžiuje žais taip gerai. Tai – neįtikėtina.
