Virginijus Jonas Dovidavičius gimė 1964 m. sausio 13 d. Kaune. 1986 m. suteikta Respublikinė, o 1989 m. suteikta Visasąjunginė krepšinio teisėjo kategorija. Nuo 1987 m. teisėjavo SSRS pirmenybėse ir čempionatuose. 1987–2009 m. buvo renkamas į geriausių Lietuvos krepšinio teisėjų dešimtukus.
Nuo 1992 m. Dovidavičius buvo FIBA arbitras. 1997–2003 metais teisėjavo Eurolygos varžybose. Per tarptautinę karjerą lietuvis teisėjavo:
Saportos taurės finalo rungtynėms Sienoje (Italija, 2002), Kadečių (U17) Europos čempionato atrankos varžybose Slovėnijoje (1993), Moterų Europos čempionatuose Turkijoje (1995), Lenkijoje (1999), Moterų pasaulio čempionate Kinijoje (2002,) Vyrų Europos čempionatuose Švedijoje (2003), Serbijoje (2005), Ispanijoje (2007) Olimpinių žaidynių krepšinio varžybose Graikijoje (2004), Vyrų pasaulio čempionate Japonijoje (2006), 2012 metų rugpjūčio 20 dieną nuo sunkios ligos Virginijus Dovidavičius mirė Kaune.
Kęstutis Pilipauskas gimė 1958 m. gegužės 2 d. Kaune. 1986 m. suteikta Respublikinė, o 1988 m. Visasąjunginė krepšinio teisėjo kategorija. 1991 m. įgijo FIBA arbitro vardą. 1987–2009 m. buvo renkamas į geriausių Lietuvos krepšinio teisėjų dešimtukus. 1993–2010 m. teisėjavo LKL čempionatuose (644 rungtynes), 1993–2008 m. – Europos klubų taurės turnyruose, 1997–2001 m. – FIBA Eurolygos varžybose, 2001–2008 m. – ULEB Eurolygos varžybose.
Per tarptautinę karjerą lietuvis teisėjavo:
Vaikinų pasaulio jaunimo čempionate Graikijoje (1995), Merginų pasaulio jaunimo čempionate Čekijoje (2001), Moterų Europos čempionatuose Vengrijoje (1997), Turkijoje (2005), Moterų pasaulio čempionate Vokietijoje (1998), Brazilijoje (2006), Vyrų Europos čempionate Ispanijoje (2007), FIBA Europos taurės vyrų finalinio ketverto varžybose (2008).
Nuo 2003 metų Pilipauskas yra LKF Teisėjų asociacijos prezidentas, o 2008 metais išrinktas LKF viceprezidentu. Kęstutis Pilipauskas yra apdovanotas KKSD Sporto garbės kryžiumi (2008), LKF I laipsnio medaliu „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2008), LKL garbės ženklu (2010 m.).
Nuo 2009 metų Kęstutis Pilipauskas yra FIBA techninis komisaras, BBL ir LKL rungtynių komisaras. 2020 m. išrinktas į FIBA Europos techninę komisiją.
Romualdas Brazauskas gimė 1960 m. liepos d. 31 Biržuose. 1982 m. suteikta Respublikinė, o 1986 m. Visasąjunginė krepšinio teisėjo kategorija. Nuo 1983 m. renkamas į geriausių Lietuvos krepšinio teisėjų dešimtukus. 1987 m. tapo FIBA arbitru.
Romualdas Brazauskas tapo pirmuoju Lietuvos krepšinio teisėju Olimpinėse žaidynėse (1992) ir vyrų pasaulio čempionate (1998). Per tarptautinę karjerą Brazauskas teisėjavo:
Pasaulio jaunųjų krepšininkų festivalyje Milvokyje (JAV, 1991), 1997 m., 1999 m. Pietų Amerikos, 2001 m. Azijos, 2003 m. Šiaurės ir Centrinės Amerikos vyrų krepšinio čempionatuose, Moterų Europos taurės finalinėse varžybose Poznanėje (Lenkija, 1994), Europos taurės finalinėse varžybose Kome (Italija, 1994), 12-oje „Eurolygos finalinio ketverto“ turnyrų: Saragosa (1995), Roma (1997), Barselona (1998), Salonikai (2000), Paryžius (2001), Bolonija (2002), Tel Avivas (2004), Maskva (2005), Praha (2006), Madridas (2008), Berlynas (2009), Paryžius (2010), FIBA „Žvaigždžių mačui“ Berlyne (1998) ir Maskvoje (1999), Vyrų Europos čempionatuose Graikijoje (1995), Ispanijoje (1997), Prancūzijoje (1999), Turkijoje (2001), Lenkijoje (2009), Vyrų pasaulio čempionatuose Graikijoje (1998), JAV (2002), Japonijoje (2006), Turkijoje (2010), Olimpinių žaidynių krepšinio varžybose Ispanijoje (1992), JAV (1996), Australijoje (2000).
1993–2007 metais Romualdas Brazauskas dirbo Lietuvos krepšinio federacijoje, 2007–2014 metais ėjo Baltijos krepšinio lygos (BBL) vykdančiojo direktoriaus, o 2014-2021 metais Lietuvos krepšinio lygos (LKL) generalinio direktoriaus pareigas.
2007 metais Romualdas Brazauskas įrašytas kandidatu į FIBA Šlovės muziejų. 2010 m. pasaulio FIBA kongrese Turkijoje išrinktas į pasaulio FIBA Techninę komisiją. Brazauskas yra apdovanotas LTOK Olimpine žvaigžde „Už nuopelnus olimpizmui“ (2010), KKSD Sporto garbės kryžiumi „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2010), FIBA auksiniu teisėjo švilpuku (2010 m.), Prezidento Garbės ženklu „Už nuopelnus LKL“ (2013).
