Po vakar Jonavoje patirtos nesėkmės Kauno „Žalgiris“ (22-3) užleido pirmąją poziciją tarpusavio pranašumą turinčiam Vilniaus „Rytui“ (22-3). Vis tik pirmaujančiam duetui kortas sumaišyti dar kėsinasi Panevėžio „Lietkabelis“ (20-5). Vilniečiams siekiant pirmosios vietos svarbu neklysti ir patiems, kadangi prastesnė atkarpa vis dar gali kainuoti ne tik pirmąją, bet ir antrąją vietą.
Būtent todėl kertine dvikova reguliaraus sezono finiše galima vadinti pirmadienio vakarą Panevėžyje laukiančią akistatą tarp „Lietkabelio“ ir „Ryto“.
Pergalės kaina – didžiulė. Sostinės krepšininkų sėkmės atveju, būtų ne tik išlaikyta pirmoji pozicija, bet ir atimtas taškas bei pačiuptas tarpusavio pranašumas su panevėžiečiais, o tai, ko gero, nebeleistų Nenado Čanako kariaunai rimčiau pakovoti dėl namų pranašumo pusfinalio serijoje.
Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalo ketverte abi komandos turėjo nuostolių – „Rytui“ nepadėjo Speedy Smithas, o „Lietkabelis“ vertėsi be Džordže Gagičiaus – tačiau šįkart ant „Cido“ arenos parketo žengti turėtų būti pasiruošę visi ekipų žaidėjai. Po paskutinių sostinės klubo rungtynių su „Šiauliais-7bet“, kuomet nerungtyniavo Ivanas Buva, Jarvis Williamsas ir Margiris Normantas, visi trys žaidėjai sugrįžo į rikiuotę.
Šiame sezone abi komandos ietis spėjo suremti jau tris kartus. Pirmajame mače namie pergale džiaugėsi Giedriaus Žibėno auklėtiniai, tačiau kitose dvejose rungtynėse sėkmė šypsojosi jau jų varžovams. Ypatingai vilniečiai turėtų prisiminti paskutinį tarpusavio susitikimą, kuomet KMT pusfinalyje teko savų sirgalių akivaizdoje pripažinti priešininkų pranašumą. Apie tai portalą LKL.lt patikino ir „Ryto“ trenerių štabo narys Gustas Maskoliūnas.
„Tikrai mūsų žaidėjams nereikės priminti paskutinės akistatos su „Lietkabeliu“. Mes visi žinome, ką mums ta akistata reiškė – nepatekimą į finalą, nepasiekėme vieno iš sezono tikslų. Žaidėjai žais su didele motyvacija. „Lietkabelis“ yra gera komanda, bet mes jiems būsime pasiruošę“, – teigė specialistas.
Pokalbyje su G. Maskoliūnu – trenerio asistento mintys ne tik apie rungtynes Panevėžyje, bet ir apie dabartinę sezono stadiją, praėjusią žaidybinę duobę, mėsmalę turnyro lentelės viduryje ir sunkiai išanalizuojamas N. Čanako žaidimo schemas.
– Gustai, liko kelios savaitės iki LKL reguliaraus sezono pabaigos. Kokiomis nuotaikomis dabar gyvena komanda, atėjus pavasariui ir artėjant jau galutinei sezono fazei? Galbūt jau jaučiasi nuovargis ir vasaros laukimas?
– Sakyčiau, kad nuovargio nelabai turėtų jaustis, kadangi liko tik vienas turnyras ir yra pakankamai gerai išdėliotas planas tiek atsigauti, tiek pasiruošti svarbiausioms artėjančioms kovoms. Apie vasarą pas mus niekas negalvoja, esame visi profesionalai ir žiūrime po vienerias rungtynes į priekį – taip ir žygiuojame iki atkrintamųjų.
– Sakoma, kad per sezoną neįmanoma išvengti duobelių. Duobelė jus užklupo sausio-kovo mėnesiais. Kiek apmaudu, kad prastesnė atkarpa atėjo lemiamų kovų KMT ir Čempionų lygoje metu? Ko iš to laikotarpio galima pasimokyti?
– Sutikčiau, kad mūsų duobelė buvo vienu iš netinkamiausių momentų šį sezoną. Buvo daug skaudžių pralaimėjimų, iš kurių tikrai daug ko išmokome tiek mes, treneriai, tiek mūsų žaidėjai, kurie įgavo daugiau patirties ir išgyveno sunkių epizodų. Sakyčiau, kad tai mus užgrūdino, mes atradome savo tikrą veidą būtent duobėje, kas mums padės iškilti į viršų.
– Sulig pergale prieš „Žalgirį“ tikriausiai galima žymėti tos duobelės pabaigą. Treneris G. Žibėnas išliko kuklus, nesureikšmino laimėjimo, bet turbūt jo svarba, lipant iš duobės ir žaidžiant prieš principinį varžovą, pasitikėjimo savimi prasme, vis tiek yra didelė?
– Aš sutikčiau, kad pasitikėjimo mums ta pergalė prieš „Žalgirį“ įpūtė, bet mes jos tikrai nesureikšminame, kadangi tai vis tiek yra reguliaraus sezono rungtynės. Taip, jos buvo prieš principinį varžovą, taip, „Žalgiris“ žaidė be Lekavičiaus, mes patys matome, kiek jis jiems daug reiškia tiek Eurolygoje, tiek mūsų tarpusavio rungtynėse. Aišku, negalima lyginti „Žalgirio“, kai juos įveikėme pirmą kartą ir dabar. Ta pergalė kažkiek yra saldesnė, bet ji tik uždarė mūsų duobę ir mes jos nesureikšminame, einame ir kaunamės toliau.
– Kiek pasikeitė komandos gyvenimo ritmas, kai visa koncentracija jau yra sutelkta tik į vieną turnyrą, nėra jokių ilgesnių kelionių, rungtynės rečiau, bet jų svarba po truputį didėja?
– Pats treniruočių grafikas yra kažkiek pasikeitęs, nes turime daugiau laiko tiek pasiruošti varžovams, tiek atsigauti, susitvarkyti mikrotraumeles, kas jas turi. Visi mūsų varžovai dabar yra mums svarbūs. Reikia laimėti ir laimėti prieš visus, kad užsiimtume kuo geresnę poziciją reguliariajame sezone. Stebint situaciją žemiau trečios vietos – daug skirtingų komandų gali užimti tam tikras pozicijas. Mūsų tikslas nesikeičia, mūsų rungtynės yra mums svarbiausios ir į kiekvieną varžovą žiūrime labai atsakingai.
– Vis dar kovojate dėl pirmosios vietos ir namų aikštelės pranašumo visose atkrintamosiose varžybose. Kiek patys stebite „Žalgirio“ žaidimą su noru, kad kauniečiams nepasisektų? Ar pernelyg didelių vilčių į tai nededate ir koncentruojatės visiškai tik į savo reikalus? (pokalbis vyko dar iki „CBet“ ir „Žalgirio“ rungtynių)
– Mes koncentruojamės tik į save. Stengiamės kontroliuoti tai, ką galime kontroliuoti. Kaip „Žalgiris“ sužais, taip sužais. Mes negalime kontroliuoti jų ar priešininkų, su kuriais jie žaidžia. Stebime situaciją, žiūrime rungtynes, bet nieko nesitikime, koncentruojamės į savo rungtynes.
– LKL turnyrinėje lentelėje matome įnirtingą kovą nuo 4 iki 8 vietos, kur viskas spręsis per artimiausias savaites. Jūsų akimis, kurios iš tų komandų turi daugiausiai potencialo stipriai pabaigti reguliarųjį sezoną?
– Į visas komandas žiūrime kaip į lygius priešininkus. Reikia labai gerai išsinagrinėti, kas turi tarpusavio pranašumus. Dabar matome, kad Šiauliams nepasisekė, nes iš rikiuotės iki reguliariojo sezono galo iškrito Elmore‘as, todėl jie tampa pažeidžiama komanda. Jonava demonstruoja gerą krepšinį, žaidžia gerai. „Neptūnas“ irgi turėtų atsigauti ir rodyti gerus rezultatus. Utenos sukrėtimas irgi gali kažkiek pakeisti jų tolimesnę eigą. Yra labai sunku kažką prognozuoti.
– Iš kitos pusės, dar nėra visiškai aišku ir dėl antrosios vietos, dėl to kertine dvikova gali tapti jūsų rungtynės Panevėžyje pirmadienį. Šiemet jėgos tarp abiejų komandų atrodo kaip niekad lygios, bet KMT pusfinalyje teko pripažinti panevėžiečių pranašumą. Ar žaidėjams pirmadienį turėtų suveikti revanšo faktorius, ar reikia tokius dalykus priminti prieš rungtynes?
– Tikrai mūsų žaidėjams nereikės priminti paskutinės akistatos su „Lietkabeliu“. Mes visi žinome, ką mums ta akistata reiškė – nepatekimą į finalą, nepasiekėme vieno iš sezono tikslų. Žaidėjai žais su didele motyvacija. „Lietkabelis“ yra gera komanda, bet mes jiems būsime pasiruošę.
– KMT pusfinalyje neturėjote K. Smitho, „Lietkabelis“ – Dž. Gagičiaus. Šįkart jau turėtų žaisti abu. Kiek tai keičia visą rungtynių dinamiką, ką abiem komandoms duoda šie žaidėjai?
– Sakyčiau, kad „Lietkabelis“ su Gagičiumi yra vienokia kitokia, mes su Speedy esame irgi kitokia komanda. Gagičius yra pagrindinis „centras“, pas mus Speedy yra vienas pagrindinių žaidėjų. Keičiasi pats rungtynių planas ruošiantis žaisti su „Lietkabeliu“, keičiasi gynybinės ir puolimo taktikos. Jų buvimas aikštėje daug ką keičia. Bus tikrai gera dvikova.
– Žaisite su „Lietkabeliu“, kuris šiemet pasižymi lygiaverte sudėtimi, daug komandų net Europos taurėje turi su panevėžiečiais problemų. Kur yra pagrindinės jų žaidimo gijos, kurias nutraukus, kelias į pergalę tampa atviras?
– Šiais metais „Lietkabelis“ yra tikrai labai gerai treniruojama komanda. Nuopelnai treneriui Čanakui – jie turi tikrai daug sudėtingų taktikų, kurias yra sunku išanalizuoti. Daug skirtingų veiksmų skirtingose pusėse. Kalbant iš taktinės pusės, jų pagrindiniai žaidėjai yra akivaizdūs, bet tuo pačiu gali iššauti bet kas. Bandant išskirti tuos kertinius žaidėjus, tai – Kalaitzakis, Lipkevičius ir Gagičius. Tai žaidėjai, kurie gali pakeisti rungtynių eigą, tad tvarkymasis su jais bus viena pagrindinių užduočių.
– Lyginant varžovus, kuriuos tenka analizuoti, į kurią lentyną būtų galima dėti trenerio N. Čanako žaidimo schemas?
– Norėčiau tikrai pagirti trenerį Čanaką, nes jis yra vienas iš sunkiai išanalizuojamų trenerių, kadangi tų schemų yra daug ir jos sudėtingos. Bet kaip žaidėjai jas išpildo, jau yra kita, ko gali norėti treneris. Jie pelno daug taškų iš savo taktikų. Kaip trenerį jį dėčiau į aukštą lentyną vien pagal strategijų taktiškumą ir sudėtingumą, bet kad jis būtų labai geras slepiant taktikas – taip nėra. Yra trenerių, kurie moka užslėpti, keisti pavadinimus ir pan., Čanakas tuo neužsiima.
– Kalbant apie jūsų ekipą, kur galėtumėte įžvelgti jūsų pranašumus prieš „Lietkabelį“?
– Mūsų pagrindinis variklis bus kaip mes būsime fiziškai pasiruošę atlaikyti jų kontaktą, išlaikyti susikaupimą visas 40 minučių ir laikytis tiek puolimo, tiek gynybos plano. Naujo dviračio mes neišrasime, kaip dirbome, taip ir dirbsime. Svarbiausia, kad žaidėjai būtų susikaupę, pasiruošę. Mes įsitikinę – motyvacijos prieš „Lietkabelį“ netrūks.
– Pastaruoju metu atrodo, kad Tanneris Leissneris yra gerame ritme. Kiek daug žaidimo dabar galima „statyti“ ant jo?
– Tanneris eina vis į geresnę formą, kadangi pagaliau grįžo į savo poziciją, nes stebint visą sezoną jis turėjo žaisti sau nepalankioje pozicijoje. Jarvis buvo traumuotas, Maurice‘as išvyko, tada pagaliau atvyko Evaldas ir mes jį pagaliau galime įdėti į jam būdingą poziciją. Jis atranda, kur yra jo privalumai. Kiekvienas žaidėjas mums yra labai svarbus. Dabar geriau atrodo Tanneris, bet rungtynėse galbūt iššaus kažkas kitas ir mes kaip komanda visi esame pasiruošę, kaip sakoma, eiti ant to. Ar Tanneris, ar Buva, ar Arnas, ar Mindaugas – visi jau įeina į atkrintamųjų režimą ir kiekvienas žaidėjas turi būti optimaliausioje savo formoje. Tikėkimės, kuo daugiau tokių žaidėjų turėsime.
