Kauniečiai laimėjo tik 8 iš 28 rungtynių ir į priešpaskutinę, 14-ąją vietą gali pakilti tik tuo atveju, jeigu Atėnų „Panathinaikos“ nelaimės dviejų paskutinių reguliaraus sezono rungtynių.
Sumaištis prasidėjo dar prieš sezoną. Ikisezoninėse rungtynėse kauniečiai pirmą kartą nešventė nė vienos pergalės patirdami penkis pralaimėjimus.
Du pralaimėjimai Eurolygoje ir sudėtingos pergalės Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pradžioje pareikalavo pirmosios galvos. Spalio 8-ąją „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio pozicijoje austrą Martiną Schillerį pakeitė slovėnas Jure Zdovcas.
Lapkričio 2-ąją dieną komandą paliko lyderių turėjęs būti Kongo Demokratinės Respublikos krepšininkas, buvęs 7-asis 2015 m. NBA naujokų biržos šaukimas Emmanuelis Mudiay, o vietoj jo prie komandos prisijungė Eurolygoje puikiai žinomas slovėnas Zoranas Dragičius ir Naujosios Zelandijos gynėjas Tai’us Websteris, o to pačio mėnesio viduryje į „Žalgirį“ taip pat atvyko Regimantas Miniotas.
Visgi Kauno klubo direktorius Paulius Motiejūnas jau nebetikėjo, kad komanda gali patekti į atkrintamąsias.
„Tai nerealu. Dabar turime „nusinulinti“ ar kaip Šaras sakydavo „nusileisti iki parketo“ ir pradėti jį griaužti. Svarbiausia, sugrįžti į situaciją, kad einame į rungtynes kautis. Gaila, bet kai tik paskelbdavau ateities tikslus, visą laiką mes „sulūždavome“, – taip apie komandos šansus patekti į „Top 8“ lapkričio 11-ąją „Žalgirio“ tinklalaidėje „Žalgiris on air“ prakalbo komandos vadovas.
Galiausiai Kauno „Žalgiris“ pirmąją pergalę iškovojo lapkričio 16-ąją dieną prieš Atėnų „Panathinaikos“, kuomet Eurolygoje jau buvo patirti devyni pralaimėjimai paeiliui. Per tris ateinančias rungtynes kauniečiai laimėjo dar du mačus, tačiau po jų sekė dar viena devynių pralaimėjimų serija.
Gruodžio 31-ąją Kauno ekipą supurtė dar vieni pokyčiai. Komandą atsisakė slovėno Z.Dragičiaus paslaugų.
Vasario 24 d. ankstų rytą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius pradėti karą, Ukrainą puolė rusų pajėgos. Vakarų pasaulis pasmerkė tokį V.Putino elgesį ir ėmėsi itin griežtų sankcijų prieš šalį agresorę Rusiją.
Prie sankcijų prisidėjo ir Eurolyga. Visi 3 agresorės šalies klubai buvo suspenduoti, o vėliau ir pašalinti iš Eurolygos, o įvykusios rungtynės su jais tapo nereikšmingos. Tuomet „Žalgiriui“ įsiplieskė dar viena teorinė galimybė patekti į atkrintamąsias, tačiau ji ir liko tokia.
Krepšinio specialistas, trenerio darbą ne viename garsiame klube dirbęs Rūtenis Paulauskas teigia, kad pagrindinės prasto sezono priežastys – komplektacija ir treneris.
„Galima daug dalykų minėti. Turbūt svarbiausias – komplektacija. Komandos tik su gerais žaidėjais patenka į atkrintamąsias. Dar viena klaida, kurią pripažino pats Paulius Motiejūnas – Martino Schillerio palikimas komandoje.
Pamatėme, jog blogai buvo pasirengta čempionatui ir net ne pralaimėjimuose buvo esmė. Bėda buvo apskritai, kaip komanda atrodė, kaip ji žaidė Lietuvos krepšinio lygoje.
Be abejo, kai neturi didelio biudžeto maišė ir negali keisti žaidėjų, tai maišė ir traumos. Žaidėjų lygis nėra aukštas, tai žaidėjų paprasčiausiai ėmė trukti. Kai atėjo Jure Zdovcas netgi truko laiko treniruotėms, žaidėjai atrodė be energijos. Kai jau atsirado to laiko, pamatėme ir vienas kitas neprastas rungtynes“, – kalbėdamas su lrytas.lt teigė R.Paulauskas.
Ypač nepasisekė ir „Žalgirio“ bandymas Marių Grigonį pakeisti latviu Janiu Strelniekų. Iš Maskvos CSKA atvykęs gynėjas savo prastu žaidimu nuvylė visus „Žalgirio“ fanus. Latvis Eurolygoje per 20 minučių vidutiniškai rinko po 6,5 taško, 1,7 atkovoto kamuolio, 1,8 rezultatyvaus perdavimo ir 5,6 naudingumo balus.
Ypač tragiškai krepšininkas iš Latvijos rungtyniavo nuo naujųjų metų. Per 9 rungtynes J.Strelniekas iš viso surinko 3 naudingumo balus – po vieną balą per 3 rungtynes.
„Turbūt labiausiai pasijautė bandymas Marių Grigonį kompensuoti Janių Strelniekų, kur žaidėjas ne tik, kad fiziškai, bet ir pagal meistriškumo lygį neatitiko tai ko laukė „Žalgiris““, – kauniečių pirkiniu skundėsi krepšinio ekspertas.
Nors sezonas ir yra nepasisekęs, Kauno „Žalgirio“ ekipoje buvo galima įžvelgti ir pozityvių dalykų. 2020/2021 m. sezone atsarginių suoliuką trynęs Marekas Blaževičius pasikeitus treneriui gavo šansą pasireikšti ir juo pasinaudojo.
Lietuvis sužaidė 27 rungtynes, iš kurių net 11 pradėjo startinėje sudėtyje. 20-metis aukštaūgis per nepilnas 12 minučių vidutiniškai rinko po 5,7 taško, 2,6 atkovoto kamuolius ir 5,3 naudingumo balo, o net 9 rungtynėse lietuvio naudingumo balų skaičius buvo dviženklis.
Neabejotinai geriausios lietuvio rungtynės vasario 1-ąją prieš Tel Avivo „Maccabi“. Kauniečiai patyrė pralaimėjimą 78:94, tačiau M.Blaževičius pelnė 20 taškų (7/11 dvit., 6/6 baud.), atkovojo ir perėmė po 2 kamuolius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus, išprovokavo 7 varžovų pražangas ir surinko 26 naudingumo balus.
„Kaip sakoma, net nelaimėje galima įžvelgti laimės. Vienas tokių atrodo Mareko Blaževičiaus atsiskleidimas, nes pas M.Schillerį jis sėdėjo praktiškai nepakildamas nuo suolo. Pas J.Zdovcą irgi sedėjo, bet kai iškrito Joffrey Lauvergne’as, jam atsirado galimybė. Marekas parodė, kad jau dabar gali gerai žaisti puolime Eurolygoje, gynyboje be abejo sunkiau“, – jaunojo lietuvio progresu džiaugėsi R.Paulauskas.
Po ilgų sezonų praleistų ant suoliuko žaidybinio laiko gavo ir snaiperis Karolis Lukošiūnas. Lietuvis sužaidė 20 rungtynių per kurias fiksavo 3,6 taško, 0,8 atkovoto kamuolio, 0,6 rezultatyvaus perdavimo ir 1,6 naudingumo balo vidurkius.
„Kada turėjome trukumą atakuojančio gynėjo pozicijoje, man atrodo ir Karolis Lukošiūnas pasirodė puolime visai neblogas žaidėjas“, – apie kitą „Žalgirio“ lietuvį atsiliepė krepšinio specialistas.
„Žalgirio“ sirgalius antroje sezono pusėje džiugino ir Edgaras Ulanovas. Vienas daugiausiai uždirbančių „žalgiriečių“ iki naujųjų metų per 16 rungtynių rinko tik po 6,4 naudingumo balus, o dviženklį naudingumo balų skaičių pasiekė vos tris kartus.
Prasidėjus 2022 metams Edgaro Ulanovo statistika šoktelėjo. Lietuvis per sekančias 17 rungtynių vidutiniškai rinko po 15,1 naudingumo balų.
„Taip pat smagu, jog visiškai pasitikėjimą savimi po žaidimo Stambulo „Fenerbahce“ savimi susigrąžino Edgaras Ulanovas, bet tam prireikė daugiau nei pusės sezono. Savo svarbą parodė Lukas Lekavičius, o kai kurie pirkiniai man atrodė visai pasiteisinę – Tyleris Cavanaugh ir Joffrey Lauvergne’as“, – kalbėjo R.Paulauskas.
Puikiai pasirodė ir amerikietis Joshas Nebo. 24-erių aukštaūgis Eurolygoje sužaidė 28 rungtynes, per kurias vidutiniškai rinko po 8,8 taškus, 6,2 atkovotus kamuolius ir 12,8 naudingumo balų, bei buvo naudingiausias „Žalgirio“ krepšininkas šį sezoną.
Visgi toks J.Nebo debiutas krepšinio eksperto neįtikino ir R.Paulauskas kelia klausimą – ar verta amerikietį pasilikti Kaune?
„Dėl Josho Nebo aš kelčiau klausimą. Jeigu lieka tie patys aukšti žaidėjai, tai vargu ar Kazys Maksvytis galės šiais visais žaidėjais remtis ir rotuoti. Man atrodo būtų tikslingiau pasilikti J.Lauvergne’ą ir M.Blaževičių ir ieškoti žaidėjo, kuris galėtų žaisti sunkiojo krašto ir vidurio puolėjo pozicijose. Trims tipiniams vidurio puolėjo padalinti laiko sunku, o dėl to labiausiai kenčia jauniausias – Marekas“, – savo mintis dėstė R.Paulauskas.
Krepšinio ekspertas ir pirštu dūrė į vietas, iš kurių Kauno „Žalgiris“ galėtų pasimokyti ateityje.
„Sudėtis turi būti gilesnė. Mes turėsime ligų ir traumų kiekvieną sezoną. Jeigu įžaidėjo pozicijoje lieki su vienu Luku Lekavičiumi, rungtynių paprasčiausiai neištempsi. Turėjo būti trys įžaidėjai.
Vėlgi klausimas, kodėl buvo paleistas Eurolygoje gerai žinomas Zoranas Dragičius, kuris Liublianos „Olimpija“ ekipoje žaidžia labai neblogai, o neišbandytas variantas Tai Websteris liko, kuris atrodo kaip visiškai nepasiteisinęs pirkinys“, – savo pastabas „Žalgirio“ organizacijai išsakė R.Paulauskas.
Kaip galiausiai vertinti „Žalgirio“ sezoną Eurolygoje? Jeigu vertinsime pagal „Žalgirio“ atsigavimą po tragiško starto, galbūt ir nebuvo taip blogai. Jeigu vertinsime pagal faktą, jog dar 2018 m. kauniečiai užėmė 3-ąją vietą Eurolygoje – tuomet tragiškai.
„Visą sezoną įvertinčiau kaip sezoną nepateisinusį lūkesčių. Pirmo – žaisti atkrintamosiose ir antro – turėti akiai patrauklų žaidimą, dažnai dėl to žaidimo buvo daug objektyvių priežasčių.
Dar vienas buvo uždavinys – turėti maksimalų žiūrovų skaičių „Žalgirio“ arenoje. Jeigu jie lankosi, reiškiasi tu žaidi gerą krepšinį. Lietuviai yra išrankūs ir jie supranta krepšinį. Nereikia turėti daug pergalių, kad jie ateitų“, – savo nuomonę išsakė R.Paulauskas.
Šis sezonas prie pabaigos artėja ir Lietuvoje, o Eurolygos komandos jau pradėjo ruoštis ir sekančiam. Kovo 24-ąją dieną Lietuvos žiniasklaidą sudrebino pranešimai, jog Kauno „Žalgiris“ pasiekė susitarimą su Lietuvos rinktinės treneriu Kaziu Maksvyčiu.
Krepšinio treneris jau dėliojasi komandos paveikslą ir svarsto, su kokiais žaidėjais reikėtų pratęsti sutartis, o kuriems ištarti viso gero. R.Paulauskas ateinančio sezono „Žalgiryje“ mato 6 dabar rungtyniaujančius krepšininkus.
„Manau yra 6 verti žaidėjai likti sudėtyje. Tai yra Lukas Lekavičius, Artūras Milaknis, Edgaras Ulanovas, Marekas Blaževičius su Joffrey Lauvergne’u ir Tyleris Cavanaugh. Tai manau šitie žaidėjai galėtų sudaryti likusį pagrindą, prie kurių galima lipdyti dar stipresnius žaidėjus.
Dar galėtų likti tokie kaip labiau ir treniruočių partneriai, pavyzdžiui Regimantas Miniotas ar Karolis Lukošiūnas“, – savo nuomone pasidalijo krepšinio ekspertas.
Kauno „Žalgiriui“ taip pat visada svarbu turėti pajėgius lietuvius komandoje, o R.Paulauskas įvardijo kelis žaidėjus, kurie galėtų būti kandidatų sąraše.
„Aš pabandyčiau Eigirdą Žukauską, man tai būtų visai įdomus variantas. Galbūt pabandyčiau Osvaldą Olisevičių, nežinau kiek tai būtų pasiteisinęs pirkinys. Nežinau ar galima kalbėti apie tokį žaidėją kaip Tomas Dimša, kurį „Žalgiris“ bandė, bet jis vis nerasdavo vietos.
Be abejo galima apie Arnoldą Kulboką ir Deividą Sirvydį kalbėti, bet manau jie eina visai kitu keliu, galvoja apie NBA, tai „Žalgiriui“ reikia žiūrėti į tai kas realu“, – kalbėjo R.Paulauskas.
