„Niekada negali pasakyti, kokią vietą užimsime – gal būsime ketvirti, gal septinti, o gal devinti, – apie dabartinę situaciją lkl.lt sakė 44 metų D. Slanina. – Pagal tai, ką matome dabar, įvertinant žaidimą KMT, kur susidūrėme su aukštesnio lygio komandomis, supratome, kokioje vietoje esame patys.
Jei dalyvautumėme kitose aukšto lygio lygose, su tokia sudėtimi reikėtų pastiprinimo, bet rezultatai džiugina. Iš kitos pusės – sezonas nesibaigė, viskas prieš akis.“
2020 metai. Nuskambėjus finalinei sirenai Kėdainių „Nevėžis“ triumfuoja rezultatu 96:77. Šiuo triuškinančiu laimėjimu kėdainiečiai išrašo jau septintąjį iš eilės pralaimėjimą pergalės skonio dar nepatyrusiai „Šiaulių“ ekipai. Po tokio nesėkmingo 2020-2021 m. sezono starto šiauliečiai vėliau kiek pagerino savo žaidimą, bet sezonui jau įsibėgėjus pribrendo permainos vadovybėje – naujuoju direktoriumi buvo paskirtas ilgametis klubo atstovas, 2003 m. Europos čempionas Donatas Slanina.
Po beveik pusantrų metų nuo to vakaro Kėdainiuose, tame pačiame mieste ir vėl vyksta LKL akistata tarp kėdainiečių ir „Šiaulių“. Šįkart rezultatas kitoks – 79:66 pergalę švenčia Saulės miesto atstovai. Šis laimėjimas jiems jau dvyliktas per 21 rungtynes, o tai kol kas garantuoja ketvirtąją vietą Lietuvos pirmenybių lentelėje.
Pasak D. Slaninos, prieš sezoną buvo sudėtinga prognozuoti, kokį žaidimą demonstruos jo gimtojo miesto ekipa, tačiau greičiausiai retas vietinių pirmenybių aistruolis vietą ketvertuke buvo numatęs „Šiauliams“.
Jūsų dėmesiui – išsamus interviu su vienu iš Šiaulių miesto ekipos vadovų.
– Kokios nuotaikos ir koks nusiteikimas vyrauja jūsų klube dabar?
– Nuotaikos teisingos. Džiaugiamės būdami ten, kur esame, to paneigti negali. Bet aš tikiuosi, kad nuotaikos, vyraujančios tiek žaidėjų, tiek techninio personalo galvose yra teisingos, suprantame, kur esame, suprantame, su kokiais iššūkiais dar teks susidurti ir kokie tikslai yra keliami komandai. Su teisingu požiūriu ir darbu eisime toliau į priekį.
Ta finalinio ketverto euforija praėjo, „langas“ praėjo, COVID-19 dalykai praėjo ir esame teisingame kelyje. Ta emocinė būsena po pergalės Jonavoje yra smagesnė. Vis dar turime problemėlių – Giedrius Staniulis nežaidė, tai yra rezervas. Nuotaikos neblogos – kovinės, teisingos, nukreiptos į tikslą, kuris yra LKL atkrintamosios.
– Per pirmą rinktinių langą surengėte stovyklą Palangoje. Ar nebuvo panašių minčių ir dabar, kad pavyktų naudingai išnaudoti rinktinių „langą“?
– Buvo planas ir jis visąlaik yra, bet ta situacija, kuri vyksta pas mus dabar (karas Ukrainoje. – aut. past.)... Buvo suplanuotos rungtynės su Krasnojarsko „Jenisej“ Šiaurės Europos lygoje, bet jos buvo atšauktos. Džiaugiamės priimtu sprendimu.
Jei būtų nebuvę tų rungtynių, būtų planas „B“, bet kadangi viskas įvyko spontaniškai, pasikalbėjome ir nusprendėme priimti būtent tokį sprendimą. Rungtynės Jonavoje parodė, kad tas planas buvo teisingas.
– „Šiauliai“ praėjus dviem ratams laikosi ketvirtoje vietoje. Kiek tikėjotės būti tokioje pozicijoje dar pernai, kai pasibaigus vidutiniškai susiklosčiusiam sezonui rinkote komandą naujiems iššūkiams?
– Uždaviniai buvo iškelti. Žinome, koks yra „Betsafe-LKL“ pajėgumas, koks žaidėjų pajėgumas ir pagal tai formavome tikslus. Pasakyti, kokie bus rezultatai, tuo metu buvo sudėtinga. Niekada negali pasakyti, kokią vietą užimsime – gal būsime ketvirti, gal septinti, o gal devinti. Pagal tai, ką matome dabar, įvertinant žaidimą Citadele KMT, kur susidūrėme su aukštesnio lygio komandomis, supratome, kokioje vietoje esame patys. Jei dalyvautumėme kitose aukšto lygio lygose, su tokia sudėtimi reikėtų pastiprinimo, bet rezultatai džiugina. Iš kitos pusės – sezonas nesibaigė, viskas dar prieš akis.
– KMT finalo ketverte tikriausiai nedaugelį nustebino faktas, kad likote ketvirti, bet turbūt visus turėjo nustebinti, kad tiek pusfinalyje, tiek rungtynėse dėl bronzos jums pavyko garbingai laikytis ir beveik įkąsti nominaliai stipresniems varžovams. Kaip patys vertinate to savaitgalio rezultatus?
– Ketvertas praėjo šauniai ir džiaugiamės, kad ten buvome, pamatėme, ko mums reikia. Emocine prasme niekas nedalyvavo tokiame finalinio ketverto renginyje iš mūsų žaidėjų, kiek su jais kalbėjome. Visiems tai buvo iššūkis, su kurio jauduliu vieni susitvarkė prasčiau, kiti sėkmingiau. Bet tai buvo veidrodis, per kurį buvo galima pasižiūrėti į save. Kiekvienas savy gal uždavė klausimą, ko jiems pritrūko.
Mums pritrūko solidumo. Žaidėme gerai, bet solidumo pritrūko tiek puolėjų, tiek aukštaūgių grandy. Supratome, kad žaisti ir įkąsti tokioms komandoms galime tik iki minimumo sumažinę klaidas ir blogus sprendimus individualiai ir taktiškai. Aišku, „Žalgiris“ su savo individualiu ir taktiniu bagažu yra visa galva aukščiau ir viskas priklausytų nuo jų žaidimo. Bet net ir žaidžiant su „Rytu“ ar „Lietkabeliu“ galima kabintis. Pritrūko solidumo ir tvirtumo, kad būtume parsivežę tą trečią vietą.
– „Avia Solutions Group“ arenoje sulaukėte daug neutralių sirgalių palaikymo. Su kokiais įspūdžiais iš renginio išvažiavo visa komanda? Galbūt žaidėjams tai irgi buvo proga papildomai „susiklijuoti“ – šioks toks impulsas likusiai sezono atkarpai?
– Pats renginys buvo fantastinis, bravo ir aplodismentai organizatoriams. Eurolygą atidėjus į šoną, Lietuvos mastu tai vienas kiečiausių renginių. Įspūdis, natūralu, yra visokeriopai superinis ir nėra ką diskutuoti. Emocijos, patirtis žaidėjams ir klubui buvo puiki ne tik sportine, bet ir marketingo prasme. Žaidėjai emociškai tikrai pasikrovė ir jiems tai bus impulsas. Tikiuosi, kad jie neperžengs tos linijos tarp nosies užrietimo ir supratimo, ko jiems dar trūksta. Etapas praėjo, šita knyga perskaityta, verčiame naują ir nesustojame tobulėti, matyti į priekį. Tai slidus reikalas.
– „Betsafe-LKL“ už jūsų besirikiuojančios komandos – „Juventus“, „CBet“, „Neptūnas“ ir „Dzūkija“ – trokšta iškopti bent iki 5 vietos, nes tai padėtų ketvirtfinalio serijoje išvengti lyderių trejeto. Kurias kertines dvikovas išskirtumėte su jus besivejančiomis ekipomis, kurie taškai čia bus svarbiausi?
– Reikia kautis su visais, nenorėčiau išskirti nei vienos komandos. Tie patys dzūkai mums yra labai neparankūs. Ką noriu pasakyti – dabar į mus žiūri šiek tiek kitaip. Pirmuose dviejuose ratuose gal buvo seno požiūrio, bet dabar duodama kova, visiems smagu prieš mus kovoti, krepšinis geras, įdomesnis. Dabar jau atvažiuojame ir mes patys turime suprasti, kad su mumis žais rimtai. Nebus taip, kad norėdami įjungsime aukštesnę pavarą ir nueisime. Ta konfrontacija su kitomis komandomis mus įpareigoję vertinti kiekvieną varžovą rimtai.
Jei kalbame apie taškus, natūralu, kad artimiausi persekiotojai yra per vieną-dvi pergales. Būtent prieš juos laimėję laimime ne tik vieną tašką patys, bet atimame ir iš jų, tai yra labai svarbu. Koncentruočiausi į mūsų pasirengimą ir procesą, kuo geresnį fizinį ir psichologinį žaidėjų parengtumą, kad išeitume su gera galva, teisingai nusiteikę, nes nenusiteikęs gauni per sparnus ir nusileidi, pralaimėjimas garantuotas, net nekalbant apie COVID-19, po kurio turėjome blogą mėnesį.
– Į klubą sugrįžote pernai, kai po švelniai tariant ne itin sėkmingo sezono starto buvo imtasi permainų. Tada padėtis stabilizavosi ir galiausiai buvo pasiekti neblogi rezultatai. Vėliau jau atėjo vasara, kai reikėjo prisidėti prie komplektacijos darbų. Kokią darbo kryptį tuomet pasirinkote? Kiek svarbus buvo faktorius, kad treneris Antanas Sireika mėgsta žaisti greitai, efektingai, paprastai ir patraukliai žiūrovo akiai?
– Vasarą reikėjo persiorientuoti į sportinį sektorių. Gaila, kad su Mindaugu Žukausku gavosi taip, kaip gavosi. Reikėjo orientuotis į man priimtinesnius sportinius elementus. Suvokimas, kokį treneris mėgsta krepšinį, jo filosofija ir braižas, duoda tam tikrus signalus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį renkant žaidėjus. Betarpiškas vasaros susirinkimų darbas, kontaktas, visų pusių nuomonių apsikeitimas yra svarbus. Reikia mokėti visą tą krūvą suadministruoti, sudėti į bendrą katilą. Tam įtaką daro ir finansinė situacija. Kai kurie faktoriai, žaidimas pas trenerį A. Sireiką irgi svarbūs.
Išskiriant Jonathaną Elmore‘ą, jam tiko toks braižas, mes žinojome, kokio tai tipo žaidėjas, jam šis žaidimas tiko ir patiko. Jis gali laisvai reikštis, turi individualius įgūdžius, gerą IQ, kuris padeda jam atlikti įvairius elementus. Kiti rinkos žaidėjai yra labiau kariai, kuriuos reikia įstatyti į pozicijas, jiems sudėtingiau. Yra begalės žaidėjų. Tai nėra blogai ar gerai, taip tiesiog yra. Vėliau prasideda pasirengimo etapai, draugiškos rungtynės ir tenka persiorientuoti, palikti sportinį departamentą, bendrauti su rėmėjais, partneriais, administruoti vidų, o sportinę pusę paliekame trenerių štabui. Matome, kur yra iššūkiai ir su jais bandysime važiuoti toliau.
– Ar jau dėliojatės gaires kitam sezonui?
– Gairės yra dėliojamos, visi klubai tą daro, tai nėra nieko naujo. Žiūrime, kokios sutartys yra, kokie žaidėjai gali likti, kurie ne. Tai priklauso ir nuo finansų. Kaip bebūtų, pagrindinis akcentas apie kurį dabar kalbame su partneriais, yra ekonominės eilutės. Paraleliai dėliojamės įvairius variantus, kuriuos turėsime sportinėje ir ekonominėje pusėse. Mes turime suprasti, kokios rinkos esame komanda, kokių ekonominių pajėgumų miestas. Drąsiai sakau, kad Šiauliai yra pramonės miestas ir mes per krepšinį norime tai rodyti. Tai yra stiprus miestas su stuburu. Tikimės, kad ta išliks per metų metus, nes nuo to priklausys ir žaidėjų, ir administracijos komplektavimas.
– Kiek su treneriu sutariate dėl žaidimo vizijos? Ar nekyla ginčų dėl to, kad kartais žaisti reikėtų atsargiau ir užtikrinčiau? Galbūt taip pavyktų pagriebti vieną ar kitą papildomą pergalę, nors žaidimas ir nebūtų toks efektingas?
– Su treneriais kalbame kiekvieną savaitę, tai mūsų sistemos dalis ir nuo to niekur nepasislėpsi. Tiek treniruotėse, tiek ofise diskutuojame. Taktika yra viena iš dedamųjų dalių, kitos yra fizinis parengtumas, traumos, emocijos.
Ne paslaptis, kad treneriui patinka improvizacija. Bet ją geba padaryti tie, kurie moka tai daryti, nebijo imtis atsakomybės, kartais galbūt per daug. To solidumo kai kada norėtųsi iš žaidėjų daugiau, kad treneris išsireikalautų, tai nėra priekaištas. Yra treneriai, kurie išsireikalauja per gynybą. Kažkam leidi klysti daugiau, kitam mažiau, tas pats turėtų būti ir puolimo grandyje.
Trenerių štabas turi savo sisteminius dalykus ir žino klaidas, į tai giliai nelendu, bet kartais norisi, kad žaidėjų smegenų branda irgi būtų. Reikia suprasti, kad kitose komandose už tokias pat klaidas juos suvalgys, jie turi suprasti, kad šiemet karjera nesibaigs, jie dar žais pas kitus trenerius. Žaidėjai patys iš savęs turi tai suvokti – jei jie nesitaisys ir nesistengs keistis, gali tekti sėdėti suolo gale ir rinkti dulkes. Su treneriu diskutuojame, bet treneris yra generolas ir jis veda komandą į priekį.
– Šiemet tarp naudingiausių lygos krepšininkų žiba J. Elmore‘as. Išskirtinių įgūdžių amerikietis, kuris kartais atlieka ir gatvės krepšinio triukų ir žaidžia ne tik efektingai, bet ir efektyviai. Kokių matote šio žaidėjo perspektyvą? Ar jis gali pasiekti kažkurios iš tarptautinių turnyrų komandos lygį?
– Savo puolimo įgūdžiais ir savo IQ jis turi tokį potencialą, tai nėra klausimas. Yra žaidėjai, kurie stiprūs individualiai puolime. Kiti žaidėjai yra sisteminiai žaidėjai, kurie, neduok dieve, ne tuo metu išmes metimą, kaip kažkada Artūras Milaknis pataikė tritaškį prieš „Fenerbahče“, bet Šaras jam vis tiek dėjo velnių. Tai yra sistema. Negali iškrypti iš to.
Klausimas man didelis – kiek J. Elmore‘as būtų sisteminis? Jis sugebėtų įsipaišyti į ten, bet kaip jis tą atlaikytų viduje? Kaip jis perliptų per save, jei jam sakytų, kad jis nepradės rungtynių starte arba visai neišeis į aikštelę? Gynybine prasme irgi yra sisteminiai dalykai – kaip juos įgyvendini ir kaip tu reaguosi, jei suklysi, būsi pasodintas ir po to vėl išleistas į aikštę? Ar tu sugebėsi persiorientuoti?
Kalbant apie Europos lygas, turime suprasti, kad ten visi yra tokie kaip jis, visi yra pavojingi. Kaip jis sugebėtų gintis vienas prieš vieną, su pagalbomis iš silpnos pusės, su dviguba gynyba? Taip, turi žinoti taisykles, bet didžiąją dalimi gynyba yra širdis ir dideli kiaušai, geras psichologinis ir emocinis nusiteikimas.
Jis turi gynyboje tuos įgūdžius, bet juos reikia daryti grubiau, naudotis pražangomis ir nevengti keitimo. Kitu atveju gali būti problemų, nes didžiosiose komandose darbai yra sisteminiai. Jis yra gatvės krepšinio, patrauklaus žaidimo atstovas, tačiau gale laimi sistema. Bet jis viską turi, kad galėtų žaisti tikrai aukštame lygyje. Europos taurė ir Čempionų lyga – be klausimų. Jis nėra įspūdingo dydžio, bet pakankamai atletiškas, su gera motorika, galvą turi, dar gali padirbėti svarmenų salėje. Yra visos galimybės.
– Šiemet žaidžiate Šiaures Europos krepšinio lygoje (ENBL), apie kurią nėra daug informacijos sklaidos. Ką klubui duoda šis turnyras ir kokia yra dabartinė komandos situacija jame?
– Buvo keli aspektai, dėl kurių rinkomės šitą lygą. Vienas iš jų buvo jaunimo integracija. Neturime galimybės turėti NKL komandą, nors suprantame, kad ta grandis yra labai svarbi. Turime krepšinio akademiją „Saulė“, turime sporto gimnaziją, per kurias investuojame į jaunimą.
Po to yra tarpas, kur vieniems talentams būna lengva peršokti, o kitiems yra per didelis šuolis persiorientuoti iš vaikų į suaugusiųjų krepšinį. Vieniems reikia daugiau laiko, kitiems mažiau. ENBL suteiks galimybių didesnei jaunimo integracijai.
Antra, susižaidimas. Buvo posakis, kad viščiukus skaičiuosime pavasarį. Nesinori pavasario, norisi per šį čempionatą įgyti rungtynių patirties. Kaip bebūtų, ji yra tarptautinė – žaidėme su čekais, latviais, lenkais. Gero lygio rungtynės prideda susižaidimo, taktinių, gynybinių sumanymų. Suprantame, kad tai silpnesnio lygio lyga, bet būtent per ją galime įsigilinti į susigrojimo klausimus.
Turnyras vyksta turais, norėjome pasižiūrėti kaip mums, kaip klubui, pavyksta organizuoti, norėjosi kažkiek suprekiauti bilietų ir arenai. KMT šiemet daug pridėjo, nes visąlaik turėjome dvejas rungtynes per savaitę. Po sezono įvertinsime viską. Dabar esame praktiškai penkti, finalo ketvertas planuojamas Vloclaveke, Lenkijoje. Dar turime rungtynes su Liepojos komanda. Jei bus teigiamas rezultatas, į tą finalo ketvertą greičiausiai pateksime.
– 4 vieta „Betsafe-LKL“ pernai gavo kvietimą į FIBA Čempionų lygos atranką. Ar Šiauliuose šį turnyrą matote kaip perspektyvą, kuri didina motyvaciją pasiekti ketvertuką Lietuvos čempionate?
– Sudalyvauti nebijau. Blogiau būtų, jei turėtume galimybę tai padaryti, bet finansiškai nepaneštume. Su partneriais apie tai kalbame, tai yra viena bendradarbiavimo minčių ir tai yra natūralu. Jei norime įkąsti stipriausiems, mums reikia dar bent pusantro gero žaidėjo. Turime visus skaičius, bet situacija aplinkui verčia susimąstyti. Norėčiau, kad gautume tokį šansą. Bet jei išvažiuosi, o sezono gale būsi be kelnių... To nesinori. Bet į tai žiūrime su entuziazmu. Kai komanda dalyvauja tokiame lygyje, jos matomumas ir žiūrimumas yra visai kitoks. Ypatingai tai liečia užsieniečius, jiems tai būtų faktorius.
– Turint omenyje, kad kova dėl vietos ketverte yra ganėtinai atvira, o kai kurie už jūsų esantys klubai surado papildymų sudėčiai, ar įmanoma tikėtis pamatyti naujų veidų ir Šiauliuose? Galbūt verta bent juokais pakalbinti Mindaugą Kuzminską sugrįžti į jūsų klubą?
– Galime paskambinti, daug ką galime, bet buvau profesionalus žaidėjas ir žinau, kad visi turi savo vertę. Nieko nežeidžiant, bet lieku prie tos nuomonės, kad žaidėjo įžeisti negalima. Jei jau skambini, norisi kalbėti ne per juokų prizmę.
Kai kalbame apie sutartį, bajeriai ten baigiasi. Su finansinėmis galimybėmis, kurias jis turėjo Eurolygoje, jis tikriausiai mandagiai išklausytų, bet nežinau ką pagalvotų.
Kalbant rimtai, esame labai patenkinti savo sudėtimi. Kokybė yra geriau nei kiekybė, klausimų nėra. Šiai dienai džiaugiamės jaunimo integracija. Turime ant lentos susidėlioję opcijas, nors apie tai diskusijų nėra, žiūrime, kaip ant kojų pastatyti Giedrių Staniulį ir ta sudėtimi važiuoti iki galo. Duok dieve, kad niekas nepatirtų traumų, nes tai baisiausias dalykas sporte. Labiausiai koncentruosimės į tą dalyką.
