2013–2014 m. jis gynė Vilniaus „Ryto“ garbę, vėliau 2017 m. žaidė Klaipėdos „Neptūne“, o šiuo metu atstovauja Jonavos „CBet“. Beje, su sostinės ekipa kolumbietis yra tapęs ir „Betsafe-LKL“ sezono naudingiausiu žaidėju.
Šiuos metus J.Palaciosas atsimena su dideliu pozityvu. „Dažnai pagalvoju apie Omarą Cooką, kartu su juo turėjome gerus metus „Ryte“. Jis kaip įžaidėjas rodė didelį pasitikėjimą man, turėjome gerą ryšį, jo dėka tada atsiskleidžiau ir tapau „Betsafe-LKL“ sezono MVP. Esu jam dėkingas, kad mano karjera vėliau klostėsi gerai, išvykau į Turkiją, o ten laimėjau vietinį čempionatą“, – sakė jis LKL.lt svetainei.
Nors aukštaūgiui šiuo metu 36-eri ir artėja 37-asis jo gimtadienis, jis neslepia – apie karjeros pabaigą dar negalvoja, nors apie tai užsiminęs buvo treneris Virginijus Šeškus.
„Tiesiog nuo pat pradžių nebuvo didelio aiškumo dėl traumos. Gydytojai teoriškai sakė – tai užtruks mėnesį ar pusantro. Tokios buvo mūsų viltys. Bet aš nesijaučiau gerai ir vėliau. Atsirado spaudimas, elementarus nesusikalbėjimas, kilo klausimas ir dėl mano darbo etikos. Tai šiek tiek liūdino, bet aš toliau dirbau ir prisijungiau prie komandos kaip tik galima greičiau“, – pasakojo J.Palaciosas.
Prieš mėnesį vėl ant parketo pasirodęs kolumbietis praeitame mače prieš „Šiaulius-7bet“ spėjo pagerinti šio sezono lygos rekordą – atkovojo 18 kamuolių. Galingai žaisti leidžia tai, kad formos J.Palaciosas neprarado net būdamas traumuotas – sako jis pats.
Jo sezono vidurkiai per 26 minutes siekia 10,3 taško, 8 atkovotus kamuolius, 2,6 rezultatyvaus perdavimo bei 14,1 naudingumo balo.
LKL.lt portale – pokalbis su juo apie šio sezono viltis, nelengvą traumos periodą, ankstesnius metus Lietuvoje ir V.Šeškų.
– Nemažai laiko praleidote be krepšinio, dabar grįžote į aikštę prieš mėnesį ir tai padarėte gana galingai. Koks jausmas vėl žaisti ir tai daryti gerai?
– Esu labai laimingas ir palaimintas, nes buvau nusivylęs, kai žaisti negalėjau. Dabar galiu vėl daryti tai, ką myliu, ir tai darau gerai.
– Kaip tik praeitose rungtynėse fiksavote naują šio sezono „Betsafe-LKL“ atkovotų kamuolių rekordą, esate vienas svarbiausių „CBet“ žaidėjų. Kiek tai svarbu jums?
– Smagu, tačiau būtų dar geriau, jei tai neštų ir pergales. Kuomet rengi gerus individualius pasirodymus, bet pergalių trūksta, tai nėra pats geriausias jausmas. Gerą kovą dėl kamuolių lemia tai, kad esu geros fizinės formos, tai atspindi mano įdėtą darbą, kuomet buvau traumuotas ir vėliau.
– Kaip manote, ar galite dar pagerinti savo 18 atkovotų kamuolių rekordą?
– Kaip sportininkas visada stengiuosi žaisti vis geriau, bet tai nebus lengva (Juokiasi). Bandysiu, dirbsiu, žaisiu kietai. Jaučiuosi gerai ir tai, tikiuosi, atsispindės aikštėje.
– Ar traumos metu jums buvo sunku išlaikyti formą?
– Aš niekada neleidau sau iškristi iš formos. Net kai negalėjau žaisti, vis tiek myniau dviratį ir dariau, ką galėjau – buvau aktyvus, atidžiau stebėjau, ką valgau. Gerai žinau, kad jei priaugsi svorio, vėliau grįžti į formą bus sunku. Bet aš nuo pirmų sugrįžimo rungtynių jaučiausi gerai, o vėliau save paspaudžiau dar labiau. Taip, tai nebuvo lengva, bet turėjau visa tai padaryti, turėjau likti nuoseklus ir stengtis.
– Gal galite truputį papasakoti, kas tiksliai nutiko lapkritį, nes Virginijus Šeškus tuo metu sakė, jog nežino, ar išvis tęsite karjerą?
– Tiesiog nuo pat pradžių nebuvo didelio aiškumo dėl traumos. Gydytojai teoriškai sakė – tai užtruks mėnesį ar pusantro. Tokios buvo mūsų viltys. Bet aš nesijaučiau gerai ir vėliau. Atsirado spaudimas, elementarus nesusikalbėjimas, kilo klausimas ir dėl mano darbo etikos. Tai šiek tiek liūdino, bet aš toliau dirbau ir prisijungiau prie komandos kaip tik galima greičiau.
– Ar pats jau pagalvojate apie artėjančią karjeros pabaigą, ar tokių minčių neprisileidžiate ir dabar?
– Ne, negalvoju apie tai. Esu laimingas, o traumos nutinka ir 18–19 metų vaikinams, kurie ilgam iškrenta iš rikiuotės. Manau, kad esu geros formos, galiu būti aktyvus ir mano forma neatitinka mano amžiaus pase. Žiūriu ne į amžių, o tai, kaip jaučiuosi, kokius rezultatus rodau. Žaisiu tol, kol tuo mėgausiuosi ir galėsiu tai daryti gerai, nes myliu krepšinį, myliu kovą aikštėje, jaučiu, jog tam noriu atiduoti save.
– Treneris V.Šeškus jums ko gero vienas išskirtinių karjeroje, ką galite pasakyti apie jį iš savo perspektyvos?
– (Ilgai susimąsto) Su juo nėra lengva (Juokiasi). Nemanau, kad šitas treneris tiktų visiems žaidėjams, turi išlaikyti kantrybę ir supratimą, jog jis tau ir komandai nori tik gero. Jo anglų kalba nėra pati geriausia, bet treneris stengiasi. Kartais tai trukdo perteikti žinutes komandai taip, kaip jis norėtų. Vis tik viskas su juo gerai, rungtynių metu turi išlaikyti koncentraciją – to iš kiekvieno laukia šis treneris.
– Kokių smagių situacijų turėjote dėl kuklių trenerio anglų kalbos žinių?
– Negaliu išskirti, nes jų būna kasdien (Juokiasi). Treneris šiaip yra smagus vyras, jis supranta, kad kalbos nemoka geriausiai, bet kartu jis supranta, kad reikia tobulėti. Jis tikrai stengiasi. Kai kurie treneriai kalbos nemoka ir tiesiog laukia, kol bus išversti, tačiau Šeškus stengiasi viską perteikti pats, dėl to tame tikrai nėra nieko gėdingo.
– Lietuvoje leidžiate jau trečius savo karjeros metus. Ar po ankstesnių patirčių jums tapo lengviau apsispręsti, jog norite grįžti į „Betsafe-LKL“?
– Be abejo, kuomet žinai, ko laukti, yra visiškai kitas jausmas nei vykstant kažkur pirmąsyk. Jau esi pasiruošęs vietinei kultūrai, orui, lygai, sutinki čia pažįstamus žaidėjus. Taip, tai kita komanda, kitas miestas, tačiau viskas čia jau vis tiek yra sava.
– Kalbant apie ankstesnę jūsų patirtį Lietuvoje, kuriuos žaidėjus pamenate geriausiai, kuriuos ir dabar sutinkate aikštėje, su kuo galbūt išlaikėte artimus ryšius?
– Pažįstamų veidų čia labai daug – galėčiau vardinti ir vardinti, jų yra daugelyje komandų. Yra ir buvusių komandos draugų, ir buvusių varžovų, su kuriais taip pat užmezgi ryšį, jei rungtyniauji vienoje lygoje. Labai smagu, kai žengi į aikštę ir sutinki buvusius komandos draugus, kurių karjeros klostosi gerai.
Jei kalbėtume apie buvusius komandos draugus, dažnai pagalvoju apie Omarą Cooką. Taip, jis dabar nežaidžia „Betsafe-LKL“, bet kartu su juo turėjome gerus metus „Ryte“. Jis kaip įžaidėjas rodė didelį pasitikėjimą man, turėjome gerą ryšį, jo dėka tada atsiskleidžiau ir tapau „Betsafe-LKL“ sezono MVP. Esu jam dėkingas, kad mano karjera vėliau klostėsi gerai, išvykau į Turkiją, o ten laimėjau vietinį čempionatą.
– Ką labiausiai prisimenate iš tų dvejų praeitų metų Lietuvoje – Vilniuje ir Klaipėdoje?
– Manau, kad visada puiki patirtis yra žaisti tarptautiniuose turnyruose. Tada su „Rytu“ kovėmės dėl vietos Eurolygoje – ją iškovojome, buvo puikus jausmas. Kautis pajėgiausiame Europos turnyre, vykti į visas tas keliones buvo nuostabi patirtis. Gerą patirtį turėjau ir „Neptūne“, visa tai buvo pažymėta pergalėmis. Abiejų komandų sirgaliai taip pat buvo puikūs. Kuomet laimi, visi prisiminimai lieka išties šviesūs.
– Kas jums labiausiai patinka lietuviškoje krepšinio kultūroje?
– „Betsafe-LKL“ stipri ir gerai organizuota lyga, matau, kaip ji patobulėjo, kaip ja domisi žmonės, vis tik krepšinis – populiariausia jūsų sporto šaka.
– „Betsafe-LKL“ reguliarusis sezonas artėja prie pabaigos, kaip manote, kur labiausiai dar gali patobulėti „CBet“ komanda?
– Turėjome įvairių traumų komandoje, tačiau tokių problemų turėjo ne viena ekipa, tad svarbiausia visiems būti sveikiems. Tikiuosi, jog reikalingiausiu metu būsime pasiruošę geriausiai. Dvejos pastarosios rungtynės neatspindi, kokie esame kaip komanda. Džiaugiuosi, kad kiečiau atrodome gynyboje, o jei įdėsime individualių pastangų daugiau, tai duos ir komandinį rezultatą.
– Šiuo metu esate turnyro lentelės viduryje, artimiausias tikslas – atkrintamosios, bet ar gali „CBet“ žengti dar toliau?
– Aš tikiuosi. Nebus lengva, bet komandos yra arti viena kitos, bus daug intrigos. Kaip kovingas žaidėjas aš tikiuosi, kad galime pagalvoti ir apie kažką daugiau, viskas įmanoma.
