Per vieną dieną pasaulis pasikeitė. Už ilgo stalo sėdintis ir net savo ministrų artyn neprisileidžiantis Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas vienu mostu pradėjo žudynes Ukrainoje. Daugiau kaip savaitę ten liejasi kraujas, o savo žemę ir savo šeimas ginantys žmonės – net vaikai – krenta nuo įsibrovėlių rankų.
„Bet mes nepasiduosime. Tie niekšai mūsų nepaims“, – įsitikinęs 37 metų M.Anisimovas.
Šeimą išsiuntė, pats liko
Lietuvos ir Ukrainos pilietybes turintis buvęs krepšininkas 2005-aisiais su mūsų šalies jaunimo rinktine tapo pasaulio čempionu. Metais anksčiau laimėjo žemyno jaunimo čempionato bronzą. 2009 m. su Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda M.Anisimovas kėlė aukštyn Europos taurę.
216 cm ūgio vidurio puolėjo geriausi karjeros metai prabėgo Lietuvoje, tačiau Kijeve gimęs aukštaūgis į gimtąjį miestą grįžo baigti karjeros. Prieš metus pasitraukęs iš profesionaliojo sporto, prieš tris mėnesius M.Anisimovas Ukrainos sostinėje atidarė krepšinio akademiją.
Tačiau vaikai ten jau nedaužo kamuolio, nes Kijeve krinta bombos. Tūkstančiai ukrainiečių paėmė ginklus į rankas, kad apsigintų nuo įsibrovėlių iš Rusijos.
„Kai pirmąsyk paskelbė mobilizaciją, minios žmonių stovėjo eilėse ir ginklavosi. Manęs ir mano bičiulių kol kas nepaėmė kariauti, tad ieškome kitų galimybių padėti savo tautai“, – pasakojo M.Anisimovas.
Savo šeimą – žmoną, 11-metį sūnų ir 5-erių dukterį – dar prieš prasidedant karui buvęs krepšininkas spėjo išsiųsti į Balį, o pats liko ginti tėvynės.
Su bičiuliais jis kasdien perka maisto davinius, juos pakuoja ir veža į specialius punktus, kur savanoriai maistą išdalija labiausiai to reikalingiems kijeviečiams. Dabar ieškos ir vaistų, pirks vandens, nes būtent jų, kaip teigė davinius dalijantys savanoriai, dabar labiausiai trūksta.
Maisto jau ima trūkti
Pinigų labdarai paaukojo buvusių krepšininkų draugai Lietuvoje, Kanadoje, Kinijoje. Nemažai pinigais prisidėjo ir dainininkas Egidijus Dragūnas-Selas, praleidęs eilinę progą patylėti, kai kalbėdamas apie karą Ukrainoje pareiškė, kad tai – natūralus planetos išvalymas.
„Žinau, kad Egidijus prisikalbėjo, bet jis senas mano draugas ir galiu patikinti, kad nuo pirmosios karo minutės skambinėjo ir klausinėjo, kuo gali padėti – jis darė viską, kad tik prisidėtų, nuolat rūpinasi, ko dar reikia“, – teigė M.Anisimovas.
Nors pranešama, kad paramos kariaujančiai Ukrainai suteikė Lietuva ir kitos šalys, anot M.Anisimovo, autobusų su maisto daviniais Kijeve jis kol kas nematė.
„Maisto didžiuosiuose prekybos centruose dar galima nusipirkti, tačiau mažosios parduotuvės jau uždarytos. Pardavėjai sakė, kad prekiauja atsargomis iš sandėlio, o produktų papildymo negauna. Kiaušinių, miltų jau pradeda trūkti. Prasidėjus karui iš lenktynų dingo alkoholis, kad žmonės išliktų blaivūs“, – sakė buvęs krepšininkas.
Nejaučia jokios baimės
M.Anisimovas kol kas gyvena savo bute Kijeve. Kai pasigirsta pavojaus sirenos, bėga slėptis nuo bombų, tačiau jau nesibaimina taip, kaip karo pradžioje.
„Sunkiausios buvo pirmosios naktys, kai buvo baisu, kad nebombarduotų daugiabučio, kuriame gyvenu, kad neįsibrautų ginkluoti rusai“, – teigė M.Anisimovas.
Lietuva, kaip ir visas pasaulis, užgniaužusi kvapą seka įvykius Ukrainoje. Krūpčioja girdėdama apie taikių civilių žūtis, apie okupantų griaunamus miestus.
Tačiau M.Anisimovas ryžtingas – žmogžudžiai kruvinomis rankomis Ukrainos neužkariaus.
„Ar nebijau? Tikrai ne! Visi mes susivieniję, laikomės drauge, remiame vienas kitą. Mylime savo šalį ir nenorime jos palikti. Tik nerimaujame, kad karas nesitęstų mėnesius ar metus. Bet tikiu, kad atsilaikysime, nes matau, kokie pasirengę esame, kokie kovingi. Tikrai nepasiduosime“, – teigė buvęs krepšininkas.
