Kol kas neskelbiamos priežastys, kodėl netikėtai mirė garsenybė – puse lūpų kalbama, kad vyras susirgo COVID-19, tačiau turėjo ir šalutinių ligų.
Krepšininkas gimė 1957-ųjų kovo 12 dieną Gulago mieste Intoje – Sovietų Sąjungos priverstinio darbo stovyklų tinklo gyvenvietėje inteligentų šeimoje.
Vaikystėje žaidė Komijos ASSR krepšinio jaunučių rinktinėje, po to, pasibaigus represijoms, persikėlė su šeima į Maskvą.
206 cm ūgio A.Lopatovas daugiau kaip dešimt metų žaidė SSRS rinktinėje kartu su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomičiumi, Sergejumi Jovaiša. Kaip pasakojama, geriausiai jis rinktinėje sutarė su estu Heino Endenu ir latviu Valdžiu Valteriu, tačiau turėjo prižiūrėti ir tuometinį SSRS ekipos naujoką Arvydą Sabonį.
Be planetos pirmenybių ir Europos čempionato nugalėtojų laurų A.Lopatovas dukart tapo pasaulio vicečempionu 1978 ir 1990 metais, tapo Europos trečiosios vietos laimėtoju 1983 metais, buvo 1984 metų „Družba“ turnyro laimėtoju. SSRS tais metais boikotavo Los Andželo žaidynes ir socialistinio bloko šalims rengė atskiras žaidynes.
Beveik visą savo karjerą A.Lopatovas žaidė Maskvos CSKA klube ir su juo tapo dešimt kart SSRS čempionu – 1977-1984, 1988 ir 1990 metais.
Jis dalyvavo taip vadinamose „auksinės karštligės“ kovose, kur Kauno „Žalgiris“ atiminėjo SSRS čempionų titulus iš CSKA.
Karjerą rusas baigė ispanų ir prancūzų klubuose.
2014 metais A.Lopatovas stebėjo Maskvos CSKA ekipos pagerbimo ceremoniją arenoje, kur į palubes buvo iškelti jo 8 numeriu pažymėti marškinėliai.
Jis ne kartą viešėjo ir Lietuvoje. 2009 metais kartu su visais kitais SSRS rinktinės nariais jis šventė šios komandos pergalę 1988 metų Seulo žaidynėse. Pas Šarūną Marčiulionį sodyboje susirinkę krepšininkai pasidžiaugė sėkme bei prisiminė, kaip tai buvo.
Tarp kviestų krepšininkų buvo ir A.Lopatovas, kuris papasakojo Vladimiro Gomelskio žmonai Larisai Gomelskajai, kaip jis susipažino su būsima Lietuvos krepšinio žvaigžde A.Saboniu. Į Seulą A.Lopatovas nevyko dėl traumos.
„Nusileidome Vilniuje, svetingas sutikimas, važiuojame į sodybą pas Šarūną Marčiulionį, aš sėdžiu šalia Andrejaus Lopatovo ir jis garsiai, kad visi girdėtų, manęs klausia – „Na, ką, Larisa! Ar nori, kad papasakočiau, kaip pirmą kartą sutikau didįjį Sabonį?! – prisiminė L.Gomelskaja.
Aš atsakiau – taip, žinoma. Tai tokia istorija – kalbėjo Andrejus: kai rinktinės treneris Aleksandras Gomelskis 17 metų Arvydą Sabonį įtraukė į sudėtį, jis papašė manęs prižiūrėti Arvydą stovyklos metus. Mes su juos iškart gyvenome viename kambaryje. Jau kitą rytą Aleksandras Jakovlevičius Gomelskis, dar prieš pagrindinę treniruotę, sugalvojo surengti tokį visiškai rytinį bėgimą.
Tuomet, kaip situaciją atpasakojo L.Gomelskaja, A.Lopatovas pradėjo žadinti Sabą. O jis miega ir nereaguoja. Andrejus purtė A.Sabonį ir šaukė: „Sabai! Sabai!!! Kelkis!!! Treneris laukia, bus bėgimas!!! Tačiau A.Sabonis tik pramerkė vieną akį ir pasakė:„Eik šalin, ruse.“
