Iš esmės, sukčiavimas sporte nėra jau toks neįprastas reiškinys. Ispanijos žiniasklaida, pasibaigus Tokijo paralimpiadai, vis dėlto nutarė prisiminti unikalų paralimpinio judėjimo sportinės aferos atvejį, kuris galiausiai kaip yla išlindo iš maišo bei baigėsi grandioziniu skandalu. Ir sporto šakos „mirtimi“ žaidybėse.
Parolimpinių žaidynių istorija
Viskas prasidėjo 2000-siais, kai po ir Lietuvai gan sėkmingų žaidynių Sidnėjuje, atėjo laikas rengti vasaros parolimpines žaidynes.
Jos vyko spalio 18–29 dienomis. Tarp rengiamų parolimpiados sporto varžybų buvo ir vyrų krepšinio ID kategorijos kovos – varžėsi rinktinės, kurios sudėtį turėjo sudaryti proto negalią turintys krepšininkai.
Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, ne visi varžybų dalyviai turėjo sutrikimus.
Apgaulę atskleidė ispanų žurnalistas Carlosas Ribagorda, kuris ne tik paviešino visą aferos schemą, tačiau ir pats dalyvavo toje aferoje – būdamas sveiku pasiprašė į neįgaliųjų rinktinę bei laimėjo Sidnėjaus paralimpinį auksą.
Buvo priimtas į rinktinę
Pagal varžybų reglamentą Sidnėjaus paralimpiados krepšinio turnyre galėjo varžytis sportininkai, kurių intelekto IQ buvo ne didesnis kaip 75.
C.Ribagorda per savo kanalus sužinojo, kad Ispanijos ID krepšinio varžybose apskritai niekas šio rodiklio netikrina, niekam jis neįdomus, o į nacionalinę rinktinę gali patekti visiškai sveikas sportininkas.
Reikia tik norėti ir šiek tiek turėti vaidybos pagrindų. Žurnalistas pats pabandė tai padaryti ir įsitikino žinių teisingumu.
Turėdamas tam tikrą pasirengimą ir krepšinio supratimą, jis gan lengvai sugebėjo pasiprašęs prisijungti prie paralimpinės ID krepšinio komandos. Įdomiausia, kad vyro niekas netestavo dėl IQ.
Likusieji šios nacionalinės paralimpinės krepšinio rinktinės nariai jau po skandalo prisipažino, kad jie sąmoningai stengėsi neišlaikyti testų, kad galėtų apsimesti protiškai atsilikusiais.
Dar blogiau – kai kurie krepšininkai iš šalies federacijos gavo visus reikiamus dokumentus, jog gali atstovauti komandai, nes yra neįgalūs.
Neįtikėtina afera
Carlos Ribagorda, kuris tuo metu buvo ispaniško „Capital“ leidinio redaktoriumi, atvykęs į Sidnėjų pamatė ir pajautė, kad Ispanijos krepšinio rinktinėje apsimetėlis ne jis vienas, o sukčių ekipoje užtenka.
Be to, tie vyrukai net ir nesislapstė, netikėdami, kad kažkas galėtų atskleisti jų tapatybes ar neva turimas ligas, nors, žurnalisto žodžiais, krepšininkai iš tam tikrų vadovų buvo gavę patarimus „labiau apsimesti kvailiais“.
Taip elgėsi ne vienas ir ne du Ispanijos rinktinės nariai. Tačiau Sidnėjuje šie „neįgalieji“ pajuto, jog jokios sankcijos jiems negresia, niekas už rankos nepagriebs ir vis labiau jautėsi laisvesniais.
Vis dėlto krepšinio turnyro metu ispanai pradžioje prisibijo, kad gali atkreipti į save dėmesį, todėl buvo nutarta šiek tiek pasiduoti varžovams, pavaidinti, kad varžovas yra stiprus. Bet vos tik pamatę, kad niekas į juos nekreipia dėmesio, tuomet jau ispanai pradėjo šėlti.
Pirmosiose rungtynėse su portugalais Ispanijos treneris reikalavo sumažinti apsukas, nebėgti kaip sveikame krepšinyje, tai krepšininkai padarė, tačiau varžovus įveikė patogiu atotrūkiu – 73:58.
Likusiose grupės kovose ispanai tiesiogine prasme varžovus pervažiavo volu – 94:48 nugalėjo Braziliją ir 87:20 sudaužė Japonijos neįgaliuosius.
Pusfinalyje ispanai užtikrintai įveikė Lenkiją 97:67, o finale privertė pasiduoti Rusijos krepšininkus 87:63.
Palyginti padorų finalo rezultatą C.Ribagorda paaiškino paprastai – rusų komandoje neva taip pat buvo sukčių, tačiau jų buvo kur kas mažiau. Žurnalistas paskaičiavo, kad „neaiškūs“, arba labiau aiškūs sveiki buvo 3-4 krepšininkai.
Tai kur kas mažiau, nei buvo Ispanijos komandoje. Žurnalistas įvardijo, kad iš 12 narių, dešimt krepšininkų buvo sveiki ir nesirgo jokia protine negalia.
Du Ispanijos rinktinės krepšininkai, kurie iš tikrųjų turėjo intelekto sutrikimų – Juanas Pareja ir Ramonas Torresas – vėliau prisipažino, kad jų partneriai su jais mažai bendravo ir laikėsi atskirai. Ir žaidė jie tik po kelias akimirkas. Tarp tikrų parolimpiečių ir apgavikų nebuvo jokio bendravimo.
Tad Ispanijos nacionalinė komanda Sidnėjaus paralimpiadoje iškovojo pirmąją vietą bei aukso medalius.
Po laimėjimo slapstėsi
Tačiau pasibaigus Sidnėjaus žaidynėms Ispanijos rinktinės čempionai kažkodėl vengė dalinti interviu, fotografuotis ar pasirodyti viešuose renginiuose.
Maža to – jie bandė slėptis nuo žurnalistų, augino barzdas, nešiojo juodus akinius.
Bet tai jiems nepadėjo. Apgaulė buvo atskleista. C.Ribagorda gruodį apie viską parašė savo leidinio straipsnyje.
Žurnalisto teigimu, jis į žaidynes jis atvyko turėdamas vienintelį tikslą – papasakoti apie sukčiavimus ir parodyti išprotėjusiai didelį sukčiavimo mastą parolimpinėse žaidynėse.
Jis neapsiribojo krepšiniu – vyras tiesiogiai pareiškė, kad netikrais paralimpiečiais buvo ir ispanų stalo tenisininkai, lengvosios atletikos atstovai bei plaukikai.
C.Ribagordos teigimu, netikrieji paralimpiečiai Sidnėjuje susižėrė net penkis aukso medalius, neskaitant sidabro ir bronzos apdovanojimų.
Žurnalistas atsiėmė premiją
Tačiau Carloso Ribagordos nuoširdumu patikėjo ne visi. Kolegos stebėjosi, kodėl jis visko nepranešė iškart grįžęs namo po žaidynių, o tik gruodį.
Be to, lapkritį žurnalas „Gigantes del Basket“ atkreipė dėmesį į tai, kad paralimpinės rinktinės nariai kažkodėl žaidžia Ispanijos regioninėse lygose su sveikais krepšininkais, o ne problemų su protinę negalią turinčiuose čempionatuose.
Žurnalo medžiagoje dar tada buvo suabejota pergalės Sidnėjuje sąžiningumu. Vienas iš čempioniškos komandos krepšininkų taip pat vėliau prisipažino, kad netiki C.Ribagordos žodžiais, jog jis rengė tyrimą.
Ne vienas baksnojo pirštu į faktą, kad žurnalistas pirmiausia gavo premiją už paralimpinį aukso medalį – 150 tūkst. eurų, o tik po to, kaip jau pradėjo kilti skandalo užuomazgos, nutarė pradėti atvirauti.
Kad ir kaip būtų, be šio žurnalisto faktų ir atvirų prisipažinimų afera būtų likusi neišaiškinta, o įtarimai būtų likę tik įtarimais.
Rusams aukso nereikėjo
Kilusio paralimpinio skandalo išdava gan paprasta – Ispanijos rinktinė, žinoma, buvo diskvalifikuota. Jos pergalė buvo paskelbta negaliojančia, o aukso medaliai privalėjo būti sugrąžinti.
Kai kuriuose šaltiniuose tikinama, kad ispanams atidavus trofėjus, jie atiteko Rusijos komandai, kuri taip pat buvo „ne šventa karvė“.
Tačiau oficialiame parolimpinių žaidynių puslapyje teigiama, kad Sidnėjaus paralimpinis auksas niekam neatiteko.
Sidabro medalius iškovojo Rusija, bronzą – Lenkija.
Rusijos krepšinio rinktinei tose žaidynėse atstovavo Olegas Čiubasovas, Maratas Umarovas, Narimanas Sadekovas, Šamilis Kodralejevas, Sergejus Rogovas, Vladimiras Fedotovas, Igoris Gusevas, Viačeslavas Kosouchovas, Artūras Melkonianas, Michailas Kiseliovas, Viačeslavas Černobrovas ir Andrejus Zacharovas.
Ispanijos žurnalistas plačiau nepateikė informacijos, kuriuos iš rusų komandos žaidėjus jis laikė „įtartinais tipais“.
Kaip vėliau tikino Thomasas Reinecke, 2000-siais buvęs Tarptautinio parolimpinio komiteto operacijų direktoriumi, Rusija aukso negavo, nes taip pat negalėjo patvirtinti, jog visi komandos žaidėjai buvo neįgalūs.
Galimai, Rusija nusispjovė į auksą, matydama, kas atsitiko su Ispanija, kai buvo paviešinti faktai apie sportininkų sveikatą.
Po šio garsaus skandalo-aferos atsistatydino Tarptautinio paralimpinio komiteto viceprezidentas ispanas Fernando Martinas Vicente.
Žiniasklaida būtent jį pavadino atsakingu už ispanų sukčiavimą, tačiau jis viską neigė.
Sporto šakos – „palaidotos“
Skandalingosios Ispanijos paralimpinės krepšinio rinktinės žaidėjai dėl suprantamų priežasčių ir iki dabar dažniausiai atsisako bendrauti su žiniasklaida.
Tik du sąžiningi parolimpiečiai kalbėdami aiškino, kad jiems labai sunku prisiminti tas dienas ir sunku sugrįžti į tą gėdą.
Abu jie turėjo rimtų psichologinių problemų, o jų sportinė karjera, iš esmės, po skandalo buvo baigta.
Teismas dėl šios aferos Ispanijoje įvyko tik 2013 metais. Kaltu pripažintas tik buvęs paralimpinio komiteto vienas iš vadovų F.M.Vicente.
Tačiau jis nesėdo į kalėjimą – jam buvo skirta kukli piniginė bauda už sukčiavimą, taip pat jis privalėjo grąžinti 142 tūkstančius eurų, kuriuos valstybė skyrė paralimpinės krepšinio rinktinės pasirengimui.
Likę 18 kaltinamųjų – krepšininkai, treneriai ir personalas – pripažinti nekaltais.
Ispanijos žiniasklaida įtarė, kad F.M.Vicente iš paralimpinių reikalų – „sveikų sportininkų virsmo į neįgaliuosius“ nemenkai praturtėjo, tačiau už galimai neteisėtą savo veiklą daugiau bausmių negavo.
Nepaisant skandalo, visa Ispanijos paralimpinė komanda tose žaidynėse pasirodė įspūdingai – iškovojo 106 medalius (38 aukso, 30 sidabro ir 38 bronzos).
Po C.Ribagordos straipsnio ir kaltinimų, daugiau nė vienas ispanų sportininkas nebuvo paprašytas sugrąžinti paralimpinį medalį.
Šis skandalas turėjo didžiulę įtaką pačiam paralimpiniam judėjimui. Po jo iš paralimpinių žaidynių programos buvo pašalintos visos sporto šakos, kuriose dalyvauja proto negalią turintys sportininkai.
Tad dėl „aferistinės“ ispanų pergalės nukentėjo sąžiningi sportininkai, iš kurių buvo atimta galimybė siekti apdovanojimų ateinančiose žaidynėse.
Draudimas buvo panaikintas tik 2012 metais Londono parolimpinėse žaidynėse – Tarptautinis paralimpinis komitetas nusprendė, kad modernesni testavimo metodai gali užkirsti kelią tokiai situacijai pasikartoti.
Tačiau net ir po savotiškos amnestijos ID krepšinis į paralimpiados programą nebuvo grąžintas.
Panašu, kad ispanai „palaidojo“ ID krepšinį visiems laikams ir daugiau paralimpiadose šios sporto šakos atstovai aukso medalių ant savo krūtinių nematys.
